- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- eII-55-373/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00362-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Pareiškėjas
- A. A.
teismo posėdyje išnagrinėjusi A. A. prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo byloje dėl skundo dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) 2018 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta jam grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas A. A. byloje dėl skundo dėl Utenos AVPK 2018-10-11 sprendimo, kuriuo atsisakyta jam grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, panaikinimo, prašo priteisti iš Utenos AVPK 3200 EUR teisinės pagalbos išlaidų ir išspręsti 23 EUR žyminio mokesčio grąžinimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
A. A. 2018-10-11 Utenos AVPK sprendimu atsisakyta grąžinti teisę vairuoti transporto priemones remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. 1V-418 (2016-07-22 įsakymo Nr. 1V-510 redakcija) patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 17 punktu bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio 7 dalimi, numatančia, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus <...>, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo.
2019-05-10 Utenos apylinkės teismo nutartimi A. A. skundas buvo atmestas.
2020-07-29 Panevėžio apygardos teismo nutarimu panaikinta Utenos apylinkės teismo 2019-05-10 nutartis ir priimtas nutarimas, kuriuo panaikintas Utenos AVPK 2018-10-11 sprendimas atsisakyti A. A. grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir ši teisė jam grąžinta.
Priimant galutinį procesinį sprendimą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo A. A. klausimas nebuvo sprendžiamas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.
Advokato darbo apmokėjimas reglamentuotas BPK 106 straipsnyje, kuriame nenumatytas teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas išteisintajam, t. y. tokios išlaidos baudžiamosiose, o tuo pačiu ir administracinių nusižengimų bylose nepripažįstamos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai.
Konstituciniam Teismui pripažinus išteisintų asmenų teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, ši teisė atsiranda ir administracinių nusižengimų teisenoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyse Nr. 2AT-7-6-303/2021, 2AT-7-5-303/2021 konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.
A. A. prašo priteisti 3200 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 127-132). Šios išlaidos susidarė dėl valstybės įgaliotos institucijos priimto sprendimo, kuris vėliau teismo buvo panaikintas, ir pripažintinos proceso išlaidomis. Priteisiant advokato teisinės pagalbos išlaidas būtina įvertinti jų dydį ir pagrįstumą.
Advokatas šioje byloje parengė 6 procesinius dokumentus, tarp jų prašymus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, dėl bylos teismingumo klausimo išsprendimo, kuriais buvo pasiektas teigiamas rezultatas. Dalyvavo dviejuose apylinkės teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė viena valanda (b.l. 57-59, 69). Iš advokato sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad jo darbo sąnaudos šioje byloje sudaro 32 valandas.
Įvertinus bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, manoma, kad tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Pareiškėjo nurodyta išlaidų suma yra per didelė, todėl jo prašymas tenkinamas iš dalies, priteisiant 2500 eurų.
Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos ne iš Utenos AVPK, bet iš valstybės.
Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti sumokėtą 23 Eur dydžio žyminį mokestį (b.l. 8).
Iš 2020 m. liepos 29 d. Panevėžio apygardos teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. AN2-1-768/2020 matyti, kad pareiškėjui nuspręsta grąžinti 23 Eur žyminį mokestį, tačiau rezoliucinėje nutarimo dalyje šis klausimas neišspręstas (b.l.115-118). Esant šioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad ANK nenumato skundų apmokestinimo žyminiu mokesčiu, A. A. grąžintinas sumokėtas 23 EUR dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
priteisti iš valstybės 2500 EUR (du tūkstančius penkis šimtus eurų) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Grąžinti pareiškėjui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 EUR (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-11-08 mokėjimo nurodymu Nr. 217. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.