- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- ATP-161-366/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03231-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. V. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutarimo, kuriuo E. V. už Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 5000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutarimu E. V. už ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 5000 Lt bauda. Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad jis būdamas UAB „T. J.“ direktoriumi, t.y. darbdaviu, nuo 2011-08-16 iki 2011-08-26 leido dirbti UAB „T. J.“ ir UAB „T. P.“ priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), UAB „T. J.“ dispečere – priiminėti taksi užsakymus – D. Č., nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, neįregistravęs jos darbo sutarties darbo sutarčių registravimo žurnale, neįteikęs jai antro darbo sutarties egzemplioriaus, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią neišdavęs jos tapatybę patvirtinančio dokumento (darbo pažymėjimo), bei nepateikęs duomenų VSDFV teritoriniam skyriui apie į UAB „T. J.“ priimtą dirbti D. Č., taip savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau vadinama – DK) 99 str. 2 d. ir 3 d., 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus
Šalies argumentai
E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neapklausė visų liudytojų, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas nepagrįstai. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Mano, kad teismas nepagrįstai vėlesnius D. Č. parodymus vertino kritiškai. Pažymi, kad patalpose adresu (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo tik UAB „T. P.“, UAB „T. J.“ šiuo adresu veiklos nevykdo. D. Č. dispečere dirbo tik nuo 2011-08-16, t.y. vos dešimt dienų iki patikrinimo, todėl, kaip pati nurodė, atvykus inspektorei pasimetė. Patikrinimas buvo netikėtas, prie tokių patikrinimų D. Č. nebuvo pratusi, anksčiau tokiuose patikrinimuose dalyvauti neteko, be to, ji buvo nauja darbuotoja, apie darbdavį žinojo nedaug, todėl natūralu, kad liudytoja išsigando ir pasimetė. Būtent dėl šių priežasčių liudytoja negalėjo tinkamai paaiškinti, kur dirba, pateikti tai patvirtinančių dokumentų. Be to, atvykusi inspektorė pati suklaidino darbuotoją iš karto nurodydama tik UAB „T. J.“ pavadinimą, ieškodama UAB „T. J.“ ir jos darbuotojų. Tik vėliau po patikrinimo atsigavusi ir peržiūrėjusi pasirašytą darbo sutartį bei darbo pažymėjimą D. Č. suprato, kad yra įdarbinta UAB „T. P.“. Paminėtina, kad patikrinimo metu inspektorė nepareikalavo nei pasirašytų darbo sutarčių, nei darbo sutarčių registravimo žurnalo, nei darbo pažymėjimų registravimo žurnalo, kurie būtų patvirtinę aplinkybę, jog D. Č. dirbo legaliai. Apeliantas teigia, kad aplinkybę, kad D. Č. buvo įdarbinta oficialiai, patvirtina darbuotojai išmokėtas darbo užmokestis. Po darbo sutarties pasirašymo D. Č. pasiskundė, jog neturi piniginių lėšų, reikalingų pragyventi, todėl buvo sutarta, kad jai bus išmokėtas darbo užmokesčio avansas. Mano, kad oficialus piniginių lėšų D. Č. sumokėjimas, taip pat bendrovės darbuotojų darbo grafikas su D. Č. pavarde UAB „T. P.“ patalpose paneigia nelegalaus darbo faktą. Pažymi, kad dėl nežinomų priežasčių šios aplinkybės dėl grafiko nebuvo užfiksuotos. Teigia, kad tai, jog D. Č. atsiliepdama telefonu sakydavo „T. J.“, tačiau tai nelaikytina įrodymu, pagrindžiančiu liudytojos darbo vietą. Nurodo, kad D. Č. buvo apmokyta UAB „T. J.“ darbuotojos J. A., be to, ji girdėjo kaip kitos dispečerės telefonu atsiliepia fraze „T. J.“, todėl manydama, kad būtent taip daryti reikalinga, ir pati vartojo būtent tokią atsiliepimo į telefono skambučius frazę. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai liudytojos L. Š. parodymus vertino kaip pagrįstus ir teisingus. E. V. teigimu, šios liudytojos parodymai yra melagingi. Nurodo, kad L. Š. buvo atleista dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – darbo metu darbe buvo neblaivi, kas rodo jos pyktį dėl atleidimo iš darbo ir siekį klaidingais parodymais pakenkti buvusiam darbdaviui. Apelianto teigimu tikėtina, kad klaidingą informaciją apie neva nelegalų darbą pranešė būtent L. Š., keršydama darbdaviui. Taip pat skunde nurodoma, kad UAB „T. P.“ adresu (duomenys neskelbtini), padalinys buvo įsteigtas tik 2011 m. birželio mėnesį. Iki tol UAB „T. J.“ dirbusiems darbuotojams apie naujos įmonės įsteigimą nebuvo žinoma, todėl liudytojos nežinojo, kad D. Č. buvo įdarbinta ne UAB „T. J.“, o naujai įsteigtoje kitoje bendrovėje. Kaip nurodė ir pati D. Č., ji pasirašydama darbo sutartį taip pat neatkreipė dėmesio į bendrovės pavadinimą, o pasirašytą darbo sutartį, darbo pažymėjimą, pareiginius nuostatus ir kitus dokumentus įsidėjo į darbo stalčių jų neperžiūrėjusi. Taip pat patikrinimo metu visus suklaidino ir į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atvykęs UAB „T. J.“ dirbantis vairuotojas L. M.. Kai D. Č., inspektorės paklausta apie įmonę, kurioje dirba, neprisiminė jos pavadinimo, vairuotojas L. M. D. Č. nurodė, kad tai yra UAB „T. J.“. Skunde be kita ko teigiama apie naują nuo 2011 metų liepos mėnesio pradėtą įgyvendinti tvarką, pagal kurią buvo reorganizuotas taksi dispečerių darbas. Nurodo, kad pagal 2011-07-01 pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2011-07-01 UAB „T. P.“ įsipareigojo teikti UAB „T. J.“ operatoriaus paslaugas, t.y. UAB „T. P.“ operatorės pradėjo aptarnauti UAB „T. J.“. Dėl šio darbo reorganizavimo UAB „T. P.“ dispečerės aptarnavo UAB „T. J.“ klientus – į telefono skambučius atsiliepdavo fraze „T. J.“. Patikrinimo metu, darbo inspekcijos atstovė matė užrašą „T. J.“ radijo stotelės ekrane ir jį nusifotografavo. Apeliantas nurodo, kad operatorės perjungia reikiamą kanalą, kurių pavadinimai yra „T. J.“ arba „O“, priklausomai nuo aptarnaujamos įmonės. Apeliantas teigia, kad vien vėlesnis 2011-08-27 pranešimas VSDFV Panevėžio skyriui apie D. Č. įdarbinimą nedaro su D. Č. pasirašytos darbo sutarties negaliojančia ir nelemia nelegalaus darbo pobūdžio. Nurodo, kad laiku nepranešta dėl tuo metu atostogavusios UAB „T. P.“ vyr. finansininkės J. V. kaltės. Apeliantas pažymi, kad atsakomybę už dokumentų nepateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigai numato ATPK 188(6) str., o atsakomybės subjektas tokiu atveju turėtų būti bendrovės vyr. finansininkė, kuri pagal pareiginių nuostatų 5.9 punktą turi pareigą teikti informaciją VSDFV (SoDrai), o ne bendrovės direktorius E. V..
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius (toliau – VDI) atsiliepimu į E. V. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas įvertino visas esmines sprendimo priėmimui turinčias aplinkybes ir su E. V. skundo reikalavimais nesutinka. Teigia, kad apeliaciniame skunde pateikti iškreipti, neatitinkantys tikrovės faktai. Nurodo, kad patikrinimo metu patalpose (duomenys neskelbtini), 21.17 val. dirbo D. Č., kuri paaiškino dirbanti dispečere UAB „T. J.“, darbo sutarties nepasirašiusi, pavadavusi atostogaujančią UAB „T. J.“ dirbančią A. Š.. D. Č. darbo pažymėjimo neturėjo nei UAB „T. J.“, nei UAB „T. P.“. D. Č. paaiškinime nurodė, kad ji 2011 m. rugpjūčio mėn. dirbo 3-4 kartus ir su ja atsiskaitė iš karto po 40 litų. VDI inspektorei paklausus ar yra darbo grafikas, D. Č. atsakė nežinanti. Apžiūrėjusi patalpą inspektorė darbo grafiko nerado. D. Č. patikrinusi stalo stalčius, juose darbo grafiko ar kitų dokumentų taip pat nerado. Kad yra kita patalpa, D. Č. inspektorei nepasakė. Kadangi patikrinimo metu, D. Č. normaliai dėstė mintis, pati nurodė dirbanti UAB „T. J.“ už darbuotoją Agnę, inspektorei dėl jos paaiškinimo abejonių nekilo. Įmonės dokumentų inspektorė nepaprašė, kadangi D. Č. paaiškinime nurodė, kad ji nėra įdarbinta UAB „T. J.“, taip pat nėra kitos įmonės darbuotoja. Atsiliepime pažymima, kad vėliau UAB „T. J.“ ir UAB „T. P.“ direktorius E. V. 2011 m. rugpjūčio mėn. darbo grafiką inspektorei parodė kitoje patalpoje (užkrautoje įvairiais daiktais), pakabintą ant sienos už spintos. Atkreipiamas dėmesys, kad patikrinimo metu 2011-08-29, kitoje patalpoje buvo rastas (darbdavio patvirtintas „kopija tikra“) 2011 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikas skiriasi nuo teismui pateikto 2011 m. rugpjūčio mėn. darbo grafiko. Direktoriaus E. V. pateiktame UAB „T. P.“ darbo sutarčių registravimo žurnale 2011-08-16 užregistruota darbo sutartis Nr. 3 su D. Č.. Pateiktame UAB „T. P.“ 2011m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje užfiksuota, kad direktorius E. V. UAB „T. P.“ rugpjūčio mėnesį dirbo dvi dienas – rugpjūčio 8 ir 26. Tame pačiame žiniaraštyje užfiksuota, kad įmonės vyr. finansininkė J. V. nuo 2011-08-16 iki 2011-08-29 atostogavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad darbo sutartis Nr. 3 su D. Č. negalėjo būti pasirašyta 2011-08-16, o 2011-08-16 ir 2011-08-24 pagal pateiktus finansinės apskaitos dokumentus D. Č. negalėjo būti išmokėtas darbo užmokestis avansu. Tokiu būdu kyla abejonių dėl dokumentų įforminimo laiko. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad patalpose (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo tik UAB “T. P.“, tačiau E. V. teismui pateiktame Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akte 2011-08-13, Nr. 1 nurodoma, kad UAB „T. J.“ dispečerės L. Š. darbo vieta (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, direktoriaus nurodyti faktai yra prieštaringi. Atsiliepime taip pat pastebima, kad nors apeliantas kalba apie paslaugų teikimo sutartis Nr. 2011-07-01 ir 2011-07-12, byloje esančiame UAB „T. P.“ darbo sutarčių registravimo žurnale nuo 2010-11-25 iki 2011-08-16 neįregistruota nė viena darbo sutartis su dispečere/operatore, tai yra paslaugu sutarčių pasirašymo ir jų įsigaliojimo dieną UAB “T. P.“ dirbo tik direktorius E. V. ir vyr. finansininkė J. V.. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad sutartis pasirašė tas pats asmuo su pačiu savimi, t.y. užsakovą ir vykdytoją atstovauja tas pats fizinis asmuo. Atliekant tyrimą apie paslaugu teikimo sutartis nebuvo užsiminta. Jos buvo paminėtos tik bylos nagrinėjimo metu. Todėl kyla klausimas, ar jos tikrai buvo pasirašytos nurodytu laiku ir, ar tikrai jos realiai veikė, nes duomenų dėl atsiskaitymo pagal sutartis nebuvo pateikta. Taip pat atsiliepime pažymima, kad nei vienas UAB „T. J.“ darbuotojas nepaminėjo įmonės registracijos adreso (duomenys neskelbtini). Be to, telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „T. J.“, todėl kaip galėjo kitos įmonės darbuotojai vykdyti su darbu susijusias funkcijas. VDI teigia, kad D. Č. iki patikrinimo nebuvo įdarbinta nei UAB „T. J.“, nei UAB „T. P.“. Tai leidžia teigti ta aplinkybė, kad D. Č. buvo registruota darbo biržoje ir įsidarbinus ji būtų išregistruota iš darbo biržoje registruotų asmenų sąrašo. Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad UAB “T. P.“ dirbančių operatorių iki VDI patikrinimo dienos (2011-08-26) nebuvo. Tokiu būdu galima teigti, kad pagal UAB „T. P.“ Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2011-07-01, Nr. 2011-07-12, UAB „T. P.“ paslaugų teikimas nebuvo vykdomas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš skundo, apeliantas nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutarimu dėl jo nubaudimo pagal ATPK 41³ str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad skundžiamu 2012-02-09 nutarimu teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti, ir paskyrė tinkamą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. V. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas E. V. kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kuriuo pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Taip pat pabrėžtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino E. V. kaltu dėl administraciniame kaltinime nurodyto nelegalaus darbo. Jo kaltę neginčijamai įrodo byloje esantys ir teismo posėdyje nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų parodymai, D. Č. pirminis paaiškinimas ir jos parodymai teisme, rašytiniai dokumentai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl E. V. kaltės, išklausė tiek jo paties, tiek VDI atstovės, tiek ir liudytojų paaiškinimus, ištyrė rašytinius dokumentus, kurių visumos analizės pagrindu konstatavo nelegalaus darbo sudėtį pažeidėjo veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartoja. Skunde pateikiami subjektyvūs, sau palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu argumentuotai įvertinti, teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl E. V. kaltės nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatė jokių abejotinų aplinkybių, kurios turėtų būti aiškinamos E. V. naudai.
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutarimą palikti nepakeistą ir E. V. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.