Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-09 · Administracinė byla Nr. eI2-12964-983/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-09-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-11-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-09
Bylos Nr.
eI2-12964-983/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03639-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė Šipkauskienė, Sigita Fomičiova, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
O. D.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-12964-983/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03639-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. (O. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. D. su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 24S155030 (toliau – ir Sprendimas).

Paaiškina, jog jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Tačiau atsakovas tyrimo metu nustatė, kad Šengeno valstybės narės užsieniečių reikalų institucija 2024 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą asmenį išsiųsti iš šalies kartu uždraudžiant atvykti 2 metus nuo išvykimo iš Šengeno erdvės datos. Dėl to 2024 m. gegužės 28 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 24S131860 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 16 d. Minėtas sprendimas yra apskųstas.

Nurodo, kad pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, siekdamas dirbti kitoje įmonėje. Tačiau 2024 m. birželio 27 d. atsakovas priėmė dar vieną Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi (Sprendimo pagrindas: dėl asmens kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi). Pažymi, jog nežinojo apie Sprendime minimą perspėjimą ir nežino kurioje valstybėje jam šis perspėjimas suteiktas.

Tvirtina, jog pateikė visą informaciją ir dokumentus nesiekdamas atsakovo suklaidinti, tačiau darbdavys UAB „Timbers“ pareiškėjui nemokėjo sutarto atlyginimo ir tokių duomenų nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra). Tokiu būdu, dėl nurodytų aplinkybių yra kaltas darbdavys.

Mano, jog Sprendimas yra per griežtas. Teigia, jog negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai. Šiuo atveju priešingai, t. y. siekia ir bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją.

Pažymi, kad jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs. Be to, Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė narė 2024 m. gegužės 3 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2024 m. balandžio 16 d., tačiau sprendimas Nr. 24S131860 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204 priimtas 2024 m. gegužės 28 d. Kas reiškia, jog perspėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, todėl mano, kad jau gali atvykti į Lietuvą.

Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas neteisėtas Sprendimas, kadangi dalis dėl perspėjimo nėra susijusi Lietuvos Respublikos valstybe ir perspėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs.

Teigia, jog Sprendimas neatitinka nei Įstatymo, nei Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

Pastebi, jog nesuprasdamas lietuvių kalbos bei iš dalies anglų ir rusų kalbų nesugebėjo suprasti kokias teises ir pareigas jis turi pagal UTPĮ.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, yra teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi buvo atsisakyta išduoti ne dėl grėsmės Lietuvos Respublikai, o dėl pareiškėjo neatitikimo Įstatymo imperatyvioms nuostatoms (įtrauktas perspėjimas SIS), kas lėmė Migracijos departamentui pareigą priimti ginčijamą Sprendimą. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad UAB „Timbers“ yra kaltas dėl tinkamai nemokamo darbo užmokesčio ir pareiškėjo neparodymo VSDFV informacinėje sistemoje, nėra reikšmingi. Pareiškėjas skundžia sprendimą Nr. 24S155030 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris su UAB „Timbers“ veikla nėra susijęs.

Nurodo, kad 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163560 buvo pakeistas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 24S131860 tekstas „Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė narė 2024 m. gegužės 3 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2024 m. balandžio 16 d.“ į „Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė narė 2024 m. gegužės 3 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2026 m. balandžio 19 d.“ Taigi, pareiškėjas vis dar negali atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją.

Teigia, jog prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertinęs priėjo pagrįstos išvados, kad jis neatitinka Įstatymo reikalavimų. Be to, pareiškėjas daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs.

Atkreipia dėmesį, jog nesutinkant su perspėjimo įtraukimu į SIS, pareiškėjas turi teisę kreiptis į perspėjimo paskelbusios valstybės (Vokietijos) institucijas ir apskųsti šį perspėjimą.

Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 24S155030 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad UAB „Timbers“ ketina dirbti elektriku.

Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, jog Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos duomenimis, kita Šengeno valstybė į Šengeno centrinę informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi iki 2026 m. balandžio 19 d.

Pareiškėjas 2024 m. birželio 27 d. gavo sprendimą Nr. 24S155030, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes kita Europos Sąjungos šalis į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2026 m. balandžio 19 d.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į Regionų administracinį teismą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, Migracijos departamentas turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų.

Pagal UTPĮ 28 straipsnio 4 dalį, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

UTPĮ 35 straipsnis nustato atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 27 straipsnis reglamentuoja išankstines konsultacijas pieš išduodant leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsiant to leidimo ar vizos galiojimą. Reglamento 2018/1861 27 straipsnyje nustatyta, kad jei valstybė narė svarsto galimybę išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti to leidimo ar vizos galiojimą trečiosios šalies piliečiui, dėl kurio kita valstybė narė yra įvedusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje, laikydamosi šių taisyklių: a) prieš išduodama leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsdama to leidimo ar vizos galiojimą, išduodančioji valstybė narė konsultuojasi su perspėjimą pateikusia valstybe nare; b) perspėjimą pateikusi valstybė narė atsako į prašymą dėl konsultacijos per 10 kalendorinių dienų; c) jei iki b punkte nurodyto termino pabaigos atsakymas nepateikiamas, tai reiškia, kad perspėjimą pateikusi valstybė narė neprieštarauja leidimo gyventi ar ilgalaikės vizos išdavimui arba to leidimo ar vizos galiojimo pratęsimui; d) priimdama atitinkamą sprendimą, išduodančioji valstybė narė atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikantis nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje; e) išduodančioji valstybė narė praneša apie savo sprendimą perspėjimą pateikusiai valstybei narei ir f) kai išduodančioji valstybė narė perspėjimą pateikusiai valstybei narei praneša apie ketinimą išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba pratęsti to leidimo ar vizos galiojimą arba kad ji nusprendė tai padaryti, perspėjimą pateikusi valstybė narė ištrina atitinkamą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog UAB „Timbers“ pareiškėjui nemokėjo sutarto atlyginimo ir tokių duomenų nepateikė Sodrai, dėl ko yra kaltas darbdavys, o ne pareiškėjas. Be to, pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai.

Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, visų pirma pažymi, jog jo nurodytos aplinkybės susijusios su UAB „Timbers“ nėra aktualios ginčijant šį Sprendimą. Kitaip tariant ginčijamas Sprendimas yra priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo imperatyvių nuostatų (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes dėl pareiškėjo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi.

Šiuo aspektu taip pat paminėtina, jog kaip nurodo pats pareiškėjas, jis yra apskundęs atsakovo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 24S131860 (administracinė byla Nr. eI2-11621-484/2024), kuriuo Migracijos departamentas nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 16 d., nes dėl asmens kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl darbo UAB „Timbers“ yra aktualūs ginčijant būtent atsakovo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 24S131860, kuris nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakys.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, teismas pritaria atsakovui, jog leidimą laikinai gyventi buvo atsisakyta išduoti ne dėl grėsmės Lietuvos Respublikai, o dėl pareiškėjo neatitikimo Įstatymo imperatyvioms nuostatoms (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas – įtrauktas perspėjimas SIS), kas lėmė Migracijos departamentui pareigą priimti ginčijamą Sprendimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ne Lietuva, o Vokietija (2024 m. gegužės 3 d.) į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2026 m. balandžio 19 d., t. y. būtent šios valstybės sprendimu jau buvo apribota pareiškėjo galimybė atvykti į Šengeno erdvę. Pastebėtina, jog pareiškėjas teikdamas skundą galimai siekia rezultato, kuris nėra susietas su ginčijamu Sprendimu. Pareiškėjas siekdamas panaikinti perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje (dėl ko jis buvo įtrauktas į SIS), turėtų kreiptis į Vokietijos kompetentingas institucijas.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kita Šengeno valstybė narė 2024 m. gegužės 3 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2024 m. balandžio 16 d., tačiau sprendimas Nr. 24S131860 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204 priimtas 2024 m. gegužės 28 d. Kas reiškia, jog perspėjimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, todėl pareiškėjas mano, kad jau gali atvykti į Lietuvą.

Teismas visų pirma pažymi, jog iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos duomenimis, kita Šengeno valstybė į Šengeno centrinę informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi iki 2026 m. balandžio 19 d. Taigi, pareiškėjas vis dar negali atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją.

Visų antra, pareiškėjo nurodyti argumentai yra susiję su 2024 m. gegužės 28 d. atsakovo sprendimu Nr. 24S131860 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204 ir 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163560, kurie nėra ginčo dalykas, todėl jie nėra aktualūs ginčijant Sprendimą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog kaip nurodo atsakovas atsiliepime 2024 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 24S163560 buvo pakeistas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 24S131860 tekstas „Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė narė 2024 m. gegužės 3 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2024 m. balandžio 16.“ į „Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė narė 2024 m. gegužės 3 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi, galiojantį iki 2026 m. balandžio 19 d.“ Kas vėlgi reiškia, jog ir šiuo sprendimu pareiškėjas vis dar negali atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog pareiškėjas 2024 m. gegužės 28 d. atsakovo sprendimą Nr. 24S131860 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760327204 yra apskundęs administracinėje byloje Nr. eI2-11621-484/2024, kurioje bus sprendžiamas jo teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas vertina, jog priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinti Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai. Pagal Europos Sąjungos sutarties 67 straipsnio 2 dalies ir 80 straipsnio nuostatas Sąjunga suformuluoja valstybių narių solidarumu paremtą bendrą prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politiką, kuri būtų teisinga trečiųjų šalių piliečiams, Sąjungos politikai ir jos įgyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas. 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 1 straipsnis nustato, kad SIS tikslas – užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, be kita ko, palaikyti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, užtikrinti saugumą valstybių narių teritorijose, ir, naudojantis šia sistema perduodama informacija, užtikrinti SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatų, susijusių su asmenų judėjimu valstybių narių teritorijose, taikymą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (pvz., byloje C 606/10) taip pat pasisakė, kad „Šengeno susitarimu nustatyta sistema grindžiama išorės sienų kontrolės suderintų taisyklių paisymu ir, kaip yra nagrinėjamu atveju, griežtu trečiųjų šalių piliečių atvykimo į valstybių, kurios yra minėto susitarimo šalys, teritoriją sąlygų, nustatytų Reglamentu Nr. 562/2006, laikymusi. Juk kiekviena valstybė narė, kurios teritorija priklauso Šengeno erdvei, turi būti tikra dėl bet kurios kitos šiai erdvei priklausančios valstybės vykdomos kontrolės veiksmingumo ir griežtumo“. Taigi, atsižvelgdami į šias nuostatas ir į SIS reglamento 1 straipsnyje įtvirtintą SIS tikslą (aukšto saugumo lygio užtikrinimas Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose), teismo nuomone, ginčijamas Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti Šengeno erdvės valstybių narių interesus. Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nustatė, kad pagrindo išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų nėra.

Pareiškėjas nurodo, jog nesuprasdamas lietuvių kalbos bei iš dalies anglų ir rusų kalbų nesugebėjo suprasti kokias teises ir pareigas jis turi pagal UTPĮ.

Pasisakant dėl šių pareiškėjo argumentų, teismas pažymi, jog pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuris turėjo galimybę paaiškinti pareiškėjui jo teises ir pareigas įtvirtintas Įstatyme bei imtis atitinkamų veiksmų, jei pareiškėjui kilo neaiškumų. Todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko teisiškai nepagrįstais ir neturinčiais įtakos vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų.

Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas priimtas įvertinus nustatytus duomenis dėl į Šengeno informacinę sistemą įvesto draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Vokietijoje. Teismo vertinimu, iš skundžiamo Sprendimo matyti, kokiu pagrindu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodytos Įstatymo nuostatos (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas), vertinti pareiškėjo ryšiai Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjo netenkina Sprendimas, neleidžia laikyti šio Sprendimo nemotyvuotu, neobjektyviu ar per griežtu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovo priimtas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, t. y. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus reikalavimus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamento 2024 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 24S155030 paliekamas nepakeistas. Pareiškėjo reikalavimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. D. (O. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė ŠipkauskienėSigita FomičiovaGediminas Užubalis