- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-714-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00268-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- N. L., R. P.
- Atsakovas
- A. A., O. A., E. Z.
- Trečiasis asmuo
- L. M., AB DNB bankas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių N. L. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2754-587/2012 pagal ieškovių N. L. ir R. P. ieškinį atsakovams A. A., O. A., E. Z., dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. tretieji asmenys L. M., AB DNB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės N. L. ir R. P. ieškiniu teismo prašė (t.1, b.l. 3-7) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006-12-07 susitarimą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, sudarytą tarp atsakovų A. A., O. A. ir A. B. Z..
Nurodė, kad atsakovė A. B. Z. 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieškovėms 59/436 dalis (atitinkamai, 30/534 ir 29/436) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini); abi ieškovės pirko po 59/200 dalis namo nuosavybės teisių. Likusią turto dalį (377/436 sklypo ir 82/200, arba 41/100 namo su kiemo statiniais) nuosavybės teise valdo atsakovai - sutuoktiniai A. A. ir O. A.. 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi taip pat buvo nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo dalimis tvarka, nurodant, kad pagal vidaus patalpų šifrus ieškovės naudos faktiškai atskirą namo, esančio pastato adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Perkant nekilnojamąjį turtą jau buvo sudaryta 2006-12-07 ginčo sutartis bei jos pagrindu nuo 2006-12-07 viešajame registre buvo įregistruotas ir naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo juridinis faktas. Naudojimosi bendrais kiemo statiniais tvarka nėra ir nebuvo nustatyta.
Atsakovai ir A. B. Z., iš kurios 2007-09-14 ieškovės įsigijo nuosavybę, 2006-12-07 sudarė notarine tvarka patvirtintą ginčo susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo nustatė dvi sklypo dalis: A (134 kv.m.) - naudotis visiems sklypo bendraturčiams bendrai, B (302 kv.m.) - naudotis vieniems atsakovams atskirai, t.y. izoliuotai nuo ieškovių pirmtakės A. B. Z.. Tokiomis pačiomis proporcijomis valdo ir kitus inžinerinius kiemo statinius - tvorą, šulinį, lauko tualetą ir kiemo aikštelę. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas šulinys patenka į izoliuotą atsakovams skirtą naudotis dalį B, t.y. ieškovės prie jo patekti nebegali, nors pirkdamos turtą, įgijo nuosavybės teises ir į jo 1/2 dalį. Lauko tualetas, taip pat buvęs dalyje B, yra nugriautas, jo fiziškai nebėra. Minėtas šulinys yra pažymėtas ties raidėmis KF pačių atsakovų užsakytame parengti tvoros įrengimo 2008 m. projekte, atliktame 2008 m. topografinės nuotraukos pagrindu, sklypo pietiniame krašte.
Atsakovai A. A. ir O. A. nuolat parkuoja jiems priklausantį automobilį kiemo aikštelėje, esančioje prieš įėjimą į ieškovėms priklausančias patalpas ir įvažiavimą į garažą. Automobiliai užtveria patekimą į ieškovių namą pėsčiomis per vieninteles tam skirtas lauko duris. Taip varžomos ieškovių teisės naudotis turima nuosavybe - dalimi gyvenamojo namo bei sklypo.
Užbaigtoje civilinėje byloje Nr.2-3313-584/2010 atsakovai A. pripažino jog parkuoja savo automobilius jiems priskirtoje žemės sklypo dalyje B šalia įėjimo į ieškovių patalpas pirmajame aukšte. Tarp bendraturčių kyla konfliktinės situacijos aiškinantis, kaip ir kas gali naudotis viena ar kita sklypo dalimi. Ginčo susitarime dėl naudojimosi tvarkos numatytas taškas Nr. 10 yra nustatytas neracionaliai, suteikia atsakovams galimybes užstoti savo automobiliu patekimą į ieškovių patalpas pėsčiomis per šioje namo dalyje pirmajame aukšte įrengtas fasadines lauko duris. Naudodamiesi tašku Nr. 10 suteikta teise, atsakovai A. parkuoja savo automobilį nors ir jiems priskirtoje naudotis teritorijoje B, tačiau vedančioje į ieškovių namo įėjimą (laiptelius link paradinių namo durų). Tarpas tarp panduso (užvažiavimo aukštyn į ieškovių garažą) ir dalies B (apribotos tašku Nr. 10), sudaro ne daugiau kaip 40 cm., o per patį pandusą laipioti taip pat yra nesaugu. Minėtu 40 cm praėjimo tarpu patogiai gali praeiti nebent mažas vaikas. Būtent ši riba ir sukelia bendraturčių konfliktines situacijas, nes nėra galimybės teisėtai naudotis normaliu pėsčiųjų taku į nuosavą namo dalį - patekti į ieškovių gyvenamąsias patalpas per tam skirtas duris. Sudarant ginčo susitarimą nebuvo tikimasi, kad B dalies naudotojas statys automobilį prie tašo Nr. 10 ir taip užstos kitiems bendraturčiams praėjimą į savo gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašo pripažinti atsakovų A. ir atsakovės A. B. Z. sudarytą 2006-12- 07 ginčo susitarimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Susitarime nėra numatyta jokia A. B. Z. (ir jos teisių perėmėjų, t.y. ieškovių) izoliuotai nuo atsakovų A. naudotina žemės sklypo dalis (CK 4.81 str. 1 d.). Nėra numatytas ieškovėms priklausančių žemės sklypo 59/436 dalių atskyrimas. Dėl to neaišku, kur turi teisę naudotis sklypu izoliuotai nuo atsakovų A., nors atsakovai A. izoliuotą sklypo dalį turi, be to, atsakovai gali parkuoti automobilį visiškai šalia ieškovių durų. Dėl to kyla konfliktai. Žemės įstatymo 1, 2, 21 straipsniuose numatytas racionalus žemės naudojimas, tačiau sudarant susitarimą to laikytasi nebuvo, nes prieš ieškovių gyvenamųjų patalpų lauko duris numačius tašką Nr. 10 bei atsakovų A. izoliuotai naudotiną sklypo dalį, viso sklypo naudojimo galimybės pasikeitė A. naudai. Statant automobilį prie taško Nr. 10 yra pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004. T.y. sudarant susitarimą buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai (CK 1.80 str).
Nurodo, kad susitarimą pripažinti negaliojančiu buvo pareiškusios civilinėje byloje Nr. 2-1241-191/2011, tačiau jis buvo nepriimtas.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimu (t.2, b.l. 64-69) ieškinį atmetė. Iš ieškovių N. L., R. P. atsakovei O. A. priteisė po 1452 Lt teisinės pagalbos išlaidų; po 39,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 2006-11-24 Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės L. T. (M.) patvirtinta Pirkimo – pardavimo sutartimi, bei Priėmimo – perdavimo aktu, atsakovai O. A. ir A. A. įsigijo 41/100 dalis gyvenamojo namo bei 41/100 dalis kitų statinių – kiemo statinių (tvora, šulinys – ½ dalis, lauko tualetas, kiemo aikštelė) bei 377/436 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 168-180, I tomas). 2006-12-07 tarp atsakovų O. A. bei A. A. ir bendraturtės A. B. Z. (mirusi 2012-01-15, jos teisių perėmėjas atsakovas E. Z.), kuriai priklausė 59/436 dalys žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad bendraturčiai O. A. ir A. A. naudosis atskirai žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide „B“ - 302 kv.m., o bendrai su bendraturte A. B. Z. žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide „A“ – 134 kv.m., iš kurių A. B. Z. priklauso naudotis 59 kv.m., o atsakovams O. ir A. A. – 75 kv.m. (b.l. 10-15, I tomas). A. B. Z. 2007-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieškovėms 59/436 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei gyvenamojo namo su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini). Abi ieškovės pirko po 59/200 dalis namo nuosavybės teisių (b.l. 53- 58, I tomas). Šios 2007-09-14 notariškai patvirtintos Pirkimo – pardavimo sutarties 1.6 punkte abi ieškovės nurodė, kad pirkėjoms apie 2006-12-07 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąlygas yra žinoma ir įsipareigojo šių sąlygų laikytis (b.l. 54, I tomas).
A. B. Z., O. A. ir A. A. išreiškė notarui savo valią sudaryti susitarimą dėl naudojimosi tvarkos jų nurodytomis sąlygomis. Sandorių sudarymo ir tvirtinimo atveju notaras patvirtina šalių išreikštą valią, tačiau nekvestionuoja šalių valios, aiškintis jos susiformavimo aplinkybių ar kokiu nors būdu šalių valios neįtakoja. Teismas laikė, kad nebuvo pažeidžiamos kurios nors iš sandorio šalių teisės, kadangi realiai visas ieškovių nupirktas žemės sklypas, ir dar didesnė dalis yra užstatyta pastatu, taigi žemės sklypo, kuriuo galima vaikščioti faktiškai ieškovės neturi, jo neturėjo ir prieš tai buvusi savininkė bei sandorio šalis – A. B. Z., todėl naudojimosi tvarka (ji sudaryta savanoriškai nuvykstant pas notarą) jos teisių nepažeidė. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė L. T. (M.) 2006-12-07 dieną patvirtino susitarimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip atitinkantį įstatymų reikalavimus bei vieningą susitarimo šalių valią. Minėtas 2006-12-07 dienos susitarimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas viešajame registre ir yra privalomas ieškovėms (LR CK 4.81 str. 2 d.) Ieškovės tik beveik po 9 mėnesių nuo ginčijamo susitarimo sudarymo tapo valdos (duomenys neskelbtini) bendraturčiais ir ieškovėms yra privalomas 2006-12-07 notariškai patvirtintas ir viešajame registre įregistruotas susitarimas. Aplinkybė, kad ieškovėms susitarimas nepatinka, nesudaro pagrindo pripažinti jį niekiniu. Teismas atmetė ieškovių teiginius, kad ginčo susitarimas pažeidžia Kelių eismo taisykles, kadangi kelių eismo taisyklės taikomos eismo reguliavimui keliuose, o ne automobilių pastatymą privačiose valdose.
Teismas nurodė, kad daikto naudojimosi tvarka gali būti keičiama bendraturčių bendru sutarimu.
Įsigydamos nekilnojamąjį turtą iš buvusios bendraturtės A. B. Z., ieškovės žinojo kokiomis sąlygomis turtą perka. Susitarimo panaikinimas pažeistų atsakovų teises ir interesus, kadangi ieškovės neturėdamos žemės sklypo, įgytų teisę juo visu naudotis bendrai, t.y. neatitiktų proporcingumo, protingumo, lygiateisiškumo principų ir tai būtų vėl užprogramuoti konfliktai ateičiai. A. B. Z. sandorio neginčijo. Tarp šalių nuolat kyla konfliktai, o susitarimo dėl naudojimosi sklypu panaikinimas, nesant jokio kito susitarimo, pažeistų atsakovų teises, kadangi ieškovėms priklausantis žemės sklypas yra užstatytas statiniais, o laisva neužstatyta žemė priklauso atsakovams.
Įvertindamas ieškovių teiginius dėl negalėjimo naudotis šuliniu, teismas nurodė servituto institutą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 84-86) ieškovės prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti.
1) Nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovės neturi savo žemės sklypo, nes ieškovėms priklauso ne atskiras žemės sklypas po naudojama namo dalimi, o idealinės sklypo dalis59/436.
2) Ginčo sandorio įregistravimas viešame registre nereiškia, kad sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl kurių teismas nepasisakė. Tai daro teismo sprendimą negaliojantį.
Šalies argumentai
3) Ieškiniu nebuvo prašoma pakeisti nustatytos naudojimosi tvarkos, nors teismas pasisakė kad nėra sandorio pakeitimo pagrindų.
4) Ieškovių išsilavinimas negali būti pagrindu atmesti ieškinį.
5) Atsakovė A. B. Z. neturėjo galimybės ginčo sandorio ginčyti, nes mirė praėjus 10 d. nuo ieškovių ieškinio pateikimo teismui.
6) Nenurodyta kokiomis „izoliuotomis“ sklypo dalimis naudosis ieškovės. Teismas nepasisakė kaip vertinti CK 4.81 str. 1 d. numatytus pažeidimus.
7) Laisva neužstatyta žemė priklauso ne tik atsakovams.
8) Nesant galimybės taikiai susitarti dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, ji turi būti panaikinta.
9) Servituto institutas nenaudojamas sklypo ar daikto naudojimosi tvarkos nustatymo bylose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą (t.2, b.l. 90-92) trečiasis asmuo L. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-06 sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atlikdamas notarinį veiksmą notaras turi patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams. Remiantis LR Notariato įstatymo 45 str. notaras tvirtina sandorius, kuriems įstatymais nustatyta privaloma notarinė forma. Tačiau notaras gali tvirtinti ir tuos sandorius, kuriems numatyta žodinė ar paprasta rašytinė forma. A.B. Z., O. A. ir A. A. išreiškė valią sudaryti susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl 2006-12-07 susitarimas patvirtintas (reg Nr. (duomenys neskelbtini)). Sandoris įregistruotas viešame registre, todėl privalomas ir asmeniui įgyjančiam turtą. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės turi teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas neprivalo pasisakyti dėl visų įrodymų ir argumentų.
Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą (t.2, b.l. 95-98) atsakovai O. A. ir A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad buvusiai savininkei A.B. Z. priklausė tik 59/436 dalys,o atsakovams 377/436 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Naudojimosi tvarka nustatyta šalių susitarimu, yra notariškai patvirtinta. Pagal susitarimą atskirai žemės sklypo dalimi, pažymėta B-302 kv.m., naudosis A. šeima, o plane pažymėta žemės sklypo dalimi A-134 kv.m., iš kurių A.B. Z. priklauso naudotis 59 kv.m, o atsakovams 75 kv.m., bendraturčiai naudosis bendrai. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), susideda iš gyvenamojo namo dalies (1A1žp) bei prie jo priblokuoto priestato. Gyvenamajame name patalpos priklauso naudotis atsakovams ir sudaro 41/100 dalį, o atsakovėms priklauso visos patalpos priestate ir tai sudaro 59/100 dalis viso bendrojo ploto. Priestato užstatymo plotas yra didesnis, nei nuosavybės teisių į žemę įgijo ieškovės, todėl žemės sklypo dalis A-134 kv.m. nėra atidalinta ir priklauso bendrai tiek ieškovėms, tiek atsakovams. Ieškovių ginčijamas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas viešame registre, ieškovės įgydamos turtą apie jį žinojo, todėl yra privalomas. Naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.48 str. 2 d.). Ieškovės neįrodė, kad ginčijamas sandoris, kurios šalimi jos nebuvo, pažeidė jų teises. Sandoris sudarytas remiantis 4.81 str. 1 d., todėl nepagrįsti ieškovių teiginiai, kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Ieškovėms priklauso tik 0,14 id. Dalių visos žemės, todėl patenkinus jų reikalavimą būtų pažeistos kitų bendraturčių turtinės teisės. Ne atsakovai, o būtent ieškovės parkuoja automobilius ant bendro žemės sklypo. A.B. Z., nuo 2006-12-07 iki 2007-09-14 neginčijo susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Konfliktai tarp šalių negali būti pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu. Naudojimosi tvarka buvo nustatyta nepažeidžiant bendraturčių teisių, atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje. Ieškovės, įsigydamos tik 59/436 dalį žemės sklypo, neturi teisės reikalauti, kad joms būtų suteikta teisė naudotis visu 436 kv.m. žemės sklypu. Klausimas dėl servituto nustatymo nebuvo sprendžiami, todėl teismo pasisakymas dėl servituto taikymo, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą.
Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą (t.2, b.l. 103-105) trečiais asmuo AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-06 sprendimą palikti galioti. -
Nurodo, kad bendarturčiai buvo sutarę dėl naudojimosi tvarkos. Bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.1 d.). 2007-09-14 ieškovės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigydamos A.B. Z. nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį bei gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, įsipareigojo vykdyti ankstesnių savininkų sudarytus susitarimus bei įsipareigojimus. Reikalavimas dėl sandorio panaikinimo yra nepagrįstas. Perkant namų valdą ieškovėms buvo žinoma kuri žemės dalis yra paskirta naudotis atsakovams, o kuri ieškovėms. Ieškovės neįrodė, kad ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to kyla teisinis pagrindas pripažinti jį niekiniu. Nepagrįsti ieškovių veiksmai siekti panaikinti nustatytą naudojimosi tvarką, kuria kiti žemės savininkai naudojais jau ilgą laiko tarpą. Nors naudojimosi tvarka ir gali būti keičiama, tačiau toks ieškovių reikalavimas jau buvo atmestas civilinėje byloje Nr. 2-3313-584/2010, atmetant priešieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
2006 m. gruodžio 7 d. bendraturčiai A. B. Z., O. A. ir A. A. sudarė susitarimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos (b. l. 10-13, t.1). Sudarius šį susitarimą, bendraturčiai naudosis: O. A. ir A. A. - žemės sklypo dalimi plane pažymėta „B“ 302 kv. m.; O. A. A. A. ir A. B. Z. – bendrai žemės sklypo dalimi pažymėta plane „A“ 134 kv. m. , iš kurių priklauso A. B. Z. – 59 kv. m., O. A. ir A. A. – 75 kv. m. Šis susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, todėl jis yra privalomas ir ieškovėms (CK 4. 81 straipsnio 2 dalis).
2007m. rugsėjo 14d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėja A. B. Z. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 59/436 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0, 0436 ha unikalus numeris : (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) k.v., įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir asmeninės nuosavybės teise priklausančias 59/100 dalis gyvenamojo namo (vieno buto pastatai), bendras plotas 267, 02 kv. m. su priklausiniu: atitinkama dalimi 1/1 dalies kiemo statinių (tvora, šulinys-1/2 dalis, lauko tualetas, kiemo aikštelė, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), paskirtis : kiti statiniai, esančius (duomenys neskelbtini) pardavė lygiomis dalimis (kiekvienai po ½ dalį) N. L. ir R. P.. Šia pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjoms (ieškovėms) buvo nustatyta gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarka. ieškovės šia sutartimi įsipareigojo laikytis 2006 m. gruodžio 7 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo O. A., A. A. ir A .B. Z. susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi (b. l. 10 -14, t.1).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys negali būti tenkintinas CK 1. 80 straipsnio pagrindu. Ieškovės buvo nurodžiusios, jog susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu pažeidžia Kelių eismo taisykles. Iš ieškovių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių kyla ginčai dėl automobilio parkavimo, kadangi atsakovai automobilį stato priešais pat įėjimą į namą b. l. 3, t.1). Šis šalių nesutarimas negali būti siejamas su nustatyta sklypo naudojimosi tvarka, susitarimo prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms (Kelių eismo taisyklėms).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms yra be motyvų, todėl teismo sprendimas turėtų būti naikintinas bent jau dėl 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, dėl ko ieškinys negali būti tenkinamas CK 1. 82 straipsnio pagrindu (b. l. 68, 69, t.2).
Pirmosios instancijos teismas teingai sprendė, kad bendro daikto naudojimo tvarka nėra nekintamas dalykas. Jis gali būti nustatomas ir keičiamas bendraturčių bendru susitarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendratučių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad galiojantis susitarimas, nesant įstatyminių pagrindų jam panaikinti, gali būti keičiamas bendraturčių bendru susitarimu arba teismo sprendimu pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės įtakos teisingai išspręstai bylai, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiuo konkrečiu atveju svarbu buvo nustatyti, ar ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį reikalavimą išsprendė, todėl kiti apeliacinio skundo argumentai, kaip buvo paminėta, plačiau nenagrinėtini.
Atsakovė O. A. 1815 Lt išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovių (iš kiekvienos po 907, 50 Lt). taip pat ir po 484 Lt trečiajam asmeniui AB DNB bankui turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. 2012 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. L. ir R. P. po 907, 50 Lt O. A..
Priteisti iš N. L. ir R. P. po 484 Lt trečiajam asmeniui AB DNB bankui (sąskaitos Nr. LT 594010049500047594).