- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-28
- Bylos Nr.
- e2YT-8367-418/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01255-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo A.-J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, mirė pareiškėjo tėvas A.-J. S.. Pareiškėjo tėvas, 1985 m. liepos 26 d. nuosavybės teise, pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2355, įgijo: 51,36 kv. m. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21,00 kv. m. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (lauko tualetą, tvorą), esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko šis VĮ „Registrų centre“ registruotas turto ir kitas kilnojamas turtas - rūbai, baldai, knygos bei kiti namų apyvokos reikmenys, įrankiai. Tėvas daugiau vaikų ar kitų artimųjų neturėjo, su pareiškėjo mama L. M. (buvusi – C.) santuokos sudaręs nebuvo. Po tėvo, mirties nei jis, nei jo mama (kadangi pareiškėjas buvo nepilnametis) i notarinę kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Visą laiką nuo namo pirkimo iki pareiškėją sulaikė ir uždarė į įkalinimo įstaigą gyveno kartu su mama tėvo name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi tėvui priklausančiais daiktais, mokėjo pats ar per savo mamą mokesčius, rūpinausi kiemo aplinka, prižiūrėjau tėvo kapą, taip priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovės palaikė pareiškimo reikalavimą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A.-J. S. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paveldimo turto priėmimą valdyti. Atsižvelgus į tai, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie palikėjo palikimo paveldėjimą ir valdymą, taip pat jo atsiradimo metu nevykdė paveldėjimo procedūrų valstybei, todėl prašo šioje civilinėje byloje pareiškėjo pareikštą prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklės) 49 punkte išdėstytomis nuostatomis, Nacionalinė žemės tarnyba negali šiuo atveju veikti valstybės vardu. Taisyklių 49 punkte teigiama, kad Nacionalinės žemės tarnybos objektas yra paveldimas žemės sklypas (jo dalis) ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas. Šiuo atveju, valstybės vardu atstovauja VĮ Turto bankas. Nacionalinė žemės tarnyba prašo teismo šioje byloje nelaikyti jos suinteresuotu asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo atstovių paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas V. M. yra A.-J. S. ir L. C. (M.), sūnus. A.-J. S. ir L. C. santuokos sudarę nebuvo. A.-J. S. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2355, įgijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus kiemo statinius (lauko tualetą, tvorą), esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A.-J. S. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla po jo mirties nėra užvesta. Pareiškėjas nurodo, kad po tėvo mirties metu jis buvo nepilnametis, jo įstatyminė atstovė į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes palikimą jis priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A.-J. S. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje nustatyta, kad V. M. yra pirmos eilės A.-J. S. įpėdinis pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas V. M. po tėvo A.-J. S. mirties priėmė jo palikimą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje ištirtų įrodymų galima spręsti, kad po tėvo A.-J. S. mirties pareiškėjas kartu su savo motina gyveno A.-J. S. priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo metu pareiškėjas buvo vos vienerių metų amžiaus, jo teigimu jis naudojosi ne tik likusiu nekilnojamuoju turtu, tačiau ir kitais tėvui priklausančiais daiktais, kas sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad V. M. po tėvo mirties, atstovaujamos motinos L. M. naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po A.-J. S. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad V. M. po tėvo A.-J. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, po A.-J. S. mirties, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. M. pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo A.-J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjui V. M. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.