Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verkon“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėją ir atsakovę siejo subrangos teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovė liko skolinga 8 421,60 Eur. Nepadengus sąskaitos, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas 2021 m. vasario 25 d. išdavė įsakymą, kuriuo nutarė iš atsakovės išieškoti 8 421,60 Eur skolą, 35,28 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 198 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei teismo sprendimo nevykdant, pareiškėja kreipėsi į antstolę dėl įsiskolinimo išieškojimo, tačiau įsiskolinimo dalis išieškota nebuvo, 2021 m. spalio 29 d. buvo priimtas išieškojimo negalimumo aktas. Pareiškėjos teigimu, atsakovė yra nemoki, neturi darbuotojų, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, skola VSDFV sudaro 1 423,13 Eur, todėl jai keltina bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas

3. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 3 straipsnio 1 dalies nuostatas jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Įmonės arba juridinio asmens atveju preziumuojama, kad jo (jos) pagrindinių interesų vieta yra jo (jos) registruotos buveinės vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei registruota buveinė nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Šioje byloje nėra duomenų, paneigiančių prezumpciją, kad atsakovo pagrindinių interesų vieta yra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.

4. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

5. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

6. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė įregistruota 2004 m. lapkričio 15 d., veiklos tikslai ir rūšys – didmeninė ir mažmeninė prekyba, paslaugos, gamyba. VĮ „Registrų centrui“ paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai teikti už 2019 m. Iš 2019 m. balanso matyti, kad įmonė turto iš viso turėjo 76 402 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 56 532 Eur. Visas įmonės turtas yra trumpalaikis. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė 2019 m. gavo 18 898 Eur pelno. Aktualesnių finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikta. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).

7. Vertinant realią atsakovės turtinę padėtį, pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės ,,Verkon“ 8 421,60 Eur skolos, 35,28 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 456,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei 198 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal šį teismo įsakymą pradėta vykdomoji byla Nr. 0012/21/00695 dėl priverstinio skolos išieškojimo. Byloje esantis 2021 m. spalio 29 d. išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-21-12-13064 patvirtina, kad UAB „Gisas“, adresu (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdo, VSDFV duomenimis, UAB „Gisas“ samdomų darbuotojų neturi. Skolininkas piniginių lėšų banko sąskaitose, nekilnojamojo turto, automobilių, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdomos penkios vykdomosios bylos, bendra išieškotina suma – 181 312,82 Eur, trys vykdomosios bylos vykdomos VMI naudai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įmonė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad įmonės įsiskolinimas VSDFV 2021 m. lapkričio 22 d. sudarė 1 454,48 Eur, darbuotojų neturi. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, vykstančių bylų šiuo metu įmonė neturi.

8. Viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).

9. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai (išieškomi vykdant vykdomąsias bylas) sudaro maždaug 190 309,68 Eur ir ši suma viršija paskutiniame įmonės balanse, pateiktame „Registrų centrui“ nurodytą turimą turtą - 76 402 Eur. Išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad įmonė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovė, turėdama įrodinėjimo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad realiai veiklą vykdo, yra pajėgi toliau vykdyti ir mažinti savo finansinius įsipareigojimus, šios pareigos nevykdė, taip pat nepateikė ir finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m., kurie galėtų patvirtinti apie aktualią įmonės finansinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė yra nemoki. Matyti, kad atsakovė faktiškai realios veiklos nebevykdo, skolinės prievolės įvykdymo terminai, tiek pareiškėjos, tiek kitų kreditorių atžvilgiu, yra suėję, turimi įsipareigojimai viršija turto vertę (jokių aktualių įrodymų apie turimą turtą atsakovė nepateikė). Be to, matyti, kad įmonė turi ženklių įsiskolinimų VMI. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1478-407/2020). Kaip matyti iš vykdomųjų bylų, atsakovė nėra pajėgi atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, dėl to pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai.

10. Kaip minėta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, įtvirtintos dvi alternatyvios sąlygos, kurias turi atitikti įmonė: 1) negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Konstatuotina, kad UAB „Verkon“ yra nemoki, ji negali laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jai nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis), todėl jai keltina bankroto byla.

11. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

12. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo, vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.

13. Iškėlus UAB „Verkon“ nemokumo bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

14. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Pastarąja atrinktas nemokumo administratorius UAB „NOTISA“, kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui nemokumo administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

15. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius. Byloje nesant pakankamai duomenų tiksliam baziniam dydžiui apskaičiuoti, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA, vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatytina 3 210 Eur (5 MMA) atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma.

Dėl bankroto proceso vykdymo supaprastinta tvarka

16. Šios nutarties priėmimo dienai nustatyta, kad juridinio asmens turto gali nepakakti bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju atrinktas nemokumo administratorius sutiko prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, taigi, bankroto bylos iškėlimas atitinka JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą. Teismas padarė išvadą, jog įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Vadovaujantis JANĮ 23 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 1, 2 dalimis spręstina, jog bankroto procesas vykdytinas supaprastinta tvarka.

17. Vykdant bankroto procesą supaprastinta tvarka taikomos JANĮ 68-69 straipsnių nuostatos. Nuo teismo nutarties bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos pradedamas juridinio asmens likvidavimas, asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą; kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia teismas, kreditorių susirinkimai nešaukiami (JANĮ 68 straipsnio 1-3 dalys). Juridinio asmens likvidatoriaus funkcijas atlieka nemokumo administratorius įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 84 straipsnio 1 dalis).

18. Teismas papildomai pažymi, jog įsiteisėjus šiai nutarčiai ir nemokumo įstatymo pagrindu prasidėjus atsakovės likvidavimo procedūrai, teismas gali nurodyti bankroto administratoriui papildomus įpareigojimus (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas), kurie būdingi priimant nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto.

19. JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. JANĮ 100 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos. JANĮ 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo administratorius galutinę bankroto ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos. Teismas, atsižvelgdamas į aptartame teisiniame reguliavime numatytus terminus, taip pat į aplinkybę, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto, kurį reikėtų realizuoti vykdant atsakovės likvidavimo procedūrą, sprendžia, kad aptariamu atveju likvidavimo procedūros turėtų vykti operatyviai, todėl įpareigoja atsakovės nemokumo administratorių likvidavimo procedūras, įsiteisėjus šiai nutarčiai, užbaigti per 3 mėnesių terminą (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis). Teismas pastebi, jog esant objektyviam poreikiui, pagal nemokumo administratoriaus pagrįstą prašymą, aptartas terminas gali būti pratęstas iki JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nurodyto maksimalaus termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26-27 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais,

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei UAB „Verkon“ (įmonės kodas 300067201, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą supaprastinta tvarka.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti UAB „NOTISA“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-JA0048).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 3 210 Eur (5 MMA) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti UAB „Verkon“ , įmonės kodas 300067201, priklausantį nekilnojamąjį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pavesti paskirtam nemokumo administratoriui atlikti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje, 32 ir 33 straipsniuose nurodytus veiksmus.

Įpareigoti paskirtą nemokumo administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, įpareigoti nemokumo administratorių likvidavimo procedūrą baigti per 3 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos kreditoriai gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo dienos jos kopiją išsiųsti juridiniam asmeniui UAB „Verkon“, nemokumo administratoriui, pareiškėjai, Turto arešto aktų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (JANĮ 27 straipsnio 1 dalis).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto (JANĮ 27 straipsnio 2 dalis).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.