Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-04 · Byla Nr. N-62-1889-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-08-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-11-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-04
Bylos Nr.
N-62-1889-11
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00639-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-1889/2011Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00639-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 48.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarties P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 15 d. nutarimu P. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį skirta 200 Lt bauda už tai, kad jis 2010 m. balandžio 13 d., apie 15 val. 10 min., prie prekybos centro „Ermitažas“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius apsaugos darbuotojų atžvilgiu, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Šalies argumentai

P. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. balandžio 15 d. nutarimą. Neigė vartojęs necenzūrinius žodžius bei tvirtino, jog apsaugos darbuotojai ji sumušė, dėl ko, remiantis specialisto išvada, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi P. M. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. balandžio 15 d. nutarimą paliko nepakeistą. Įvertinęs E. D. (E. D.), A. P. ir A. L. parodymus, teismas darė išvadą, kad jie yra nuoseklūs, patvirtinantys vieni kitus bei paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jog P. M. vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje. Minėti liudytojai su P. M. asmeniškai pažįstami nebuvo, jokių asmeniškumų ar konfliktų iki nagrinėjamo pažeidimo neturėjo. Nustatė, kad P. M. nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti šių liudytojų parodymų nešališkumu, todėl teismas juos vertino kaip objektyvius. Pažymėjo, kad nepagarbus, iš esmės be preteksto provokuojantis aiškinimasis, šūkavimas ir necenzūrinių žodžių vartojimas traktuotinas kaip chuliganiškas elgesys.

II.

Apeliaciniu skundu P. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir Institucijos 2010 m. balandžio 15 d. nutarimą. Nurodo, kad vertindamas E. D., A. P. ir A. L. parodymus, teismas nepagrįstai neįvertino to, jog jie buvo konflikto dalyviai ir kad dėl šių apsaugos darbuotojų veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas, nes jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymi, kad be šių asmenų parodymų, jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti, jog jis vartojo necenzūrinius žodžius, nėra. Pabrėžia, kad du liudytojais apklausti apsaugos darbuotojai patvirtino, jog jis nevartojo necenzūrinių žodžių. Paaiškina, kad byloje esančiame vaizdo įraše trūksta kai kurių dalių, iš ko matyti, kad įrašas buvo koreguotas. Mano, kad padarydami jam fizinę žalą, apsaugos darbuotojai pažeidė viešąją tvarką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie apsaugos darbuotojų šališkumą. Pažymi, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog tarp apelianto ir apsaugos darbuotojų kilo konfliktas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus išnagrinėjo nuosekliai, visapusiškai ir objektyviai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Institucijos 2010 m. balandžio 15 d. nutarimu P. M. skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 174 straipsnį, kuri numato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai pažeisti nebuvo. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir apsaugos darbuotojų 2010 m. balandžio 13 d., apie 15 val. 10 min., prie prekybos centro „Ermitažas“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje kilo konfliktas dėl to, kad P. M. prekybos centro teritorijoje dalino reklamines skrajutes. Apsaugos darbuotojais dirbusių E. D., J. S. (J. S.), A. P. ir A. L. rašytiniai paaiškinimai bei parodymai patvirtina, kad kilus konfliktui, P. M. apsaugos darbuotojų atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius bei grasinti (b. l. 24-27, 59, 60, 71, 79-80). Nors pasaugos darbuotojas D. K. (D. K.) nurodė negirdėjęs, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų ir rašytinio paaiškino, į įvykio vietą atėjus kitiems apsaugos darbuotojams, jis grįžo į savo darbo vietą prekybos centre (b. l. 23, 59), todėl šis liudytojas negalėjo patvirtinti, jog konflikto eigoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo necenzūrinius žodžius bei grasino apsaugos darbuotojams. Tačiau minėtas liudytojas patvirtino, jog apeliantas elgėsi įžūliai, bandė sugriebti jam už rankos. Pastarąją aplinkybę patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 51), iš kurio matyti, kaip apeliantas suduoda per ranką pirmam atėjusiam apsaugos darbuotojui, t. y. D. K.. Pažymėtina, kad tai, jog apeliantas bandė išprovokuoti muštynes, rašytiniame paaiškinime nurodė ir liudytoja A. P. (b. l. 26). Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima daryti išvadą, jog visų byloje liudytojais apklaustų apsaugos darbuotojų parodymai yra nuoseklūs, detalūs ir atitinka vieni kitus, juos taip pat patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo jais nesivadovauti. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje esančiame vaizdo įraše neužfiksuota, jog apsaugos darbuotojai būtų naudoję smurtą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu. Be to, pastebėtina, jog apsaugos darbuotojai E. D., J. S., A. P. ir A. L. dėl jų atžvilgiu vartotų necenzūrinių žodžių į policiją kreipėsi nedelsiant tą pačią dieną, t. y. 2010 m. balandžio 13 d. (b. l. 18, 20), todėl pagrindo manyti, jog šie asmenys siekia melagingai apkaltinti apeliantą dėl to, jog P. M. vėliau kreipėsi į policiją dėl apsaugos darbuotojų veiksmų jo atžvilgiu, nėra.

Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, jog apeliantas 2010 m. balandžio 13 d., apie 15 val. 10 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius apsaugos darbuotojų atžvilgiu, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą nutartį, kurios keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas