Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 2 metų 3 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir S. Z. paskirta subendrinta 4 metų 3 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. Z. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai iš nenustatytų asmenų įgijo psichotropinę medžiagą – 0,00113 g gryno sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA ir ją laikė pas save iki 2019 metų gruodžio mėnesio pradžios, po to šią psichotropinę medžiagą įsodrino ant 5 cm x 5 mm dydžio 10 vienetų popieriaus langelių, kuriuos priklijavo ant languoto popieriaus lapo ir įdėjęs į voką paštu išsiuntė nuteistajam A. Z., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini), o 2019 m. gruodžio 9 d. apie 10.20 val., prieš įteikiant šį voką A. Z., Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai šią įsodrintą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš skundo turinio akivaizdu darytina išvada, kad apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl S. Z. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

5. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl S. Z. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

6. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis nesutinka su tai, jog jo padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota kaip psichotropinių medžiagų disponavimas su tikslu jas platinti, kadangi jam kitas nuteistasis padavė įsodrintą popieriaus lapą ir nepasakė, kad tai yra psichotropinė medžiaga. Vėliau šį įsodrintą popieriaus lapą kartu laišku išsiuntė broliui į kitą pataisos įstaigą. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį arba kad jo įvykdyta nusikalstama veika būtų perkvalifikuota yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo S. Z. nurodoma versija, jog jis nežinojo, kad kartu su laišku broliui išsiuntė popieriaus lapą įsodrintą psichotropine medžiaga, paneigta baudžiamosios bylos duomenimis.

7. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis S. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 metų gruodžio mėnesio pradžioje iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kur atlieka laisvės atėmimo bausmę, išsiuntė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę savo broliui A. Z. laišką. Į laišką pridėjo 10 langelių, kurie buvo apipurkšti chemine psichotropine medžiaga. Tai siuntė broliui gimtadienio proga ir norėjo pasveikinti. Prieš tai su broliu apie tai kalbėjęs nebuvo. Langelius buvo įdėjęs į lapą, kuriame buvo ne jo ranka rašytas laiškas. Jis žinojo, kad siuntė medžiagą, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė. Jis paprašė, kad kitas nuteistasis parašytų laišką. Jis nepažįsta to nuteistojo ir jo įvardinti negali. Dėl savo poelgio labai gailisi (2 t. b. l. 159, 161, 3 t. b.l. 5).

8. Apklausta liudytoja A. Z. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninės Veiklos organizavimo skyriaus inspektore. Kaip įprastai kiekvieną darbo dieną įteikinėjo nuteistiesiems atsiųstus laiškus. 2019 m. gruodžio 9 d. apie 10.15 val. ėjo į ligoninės 12 korpusą įteikti laišką nuteistajam A. Z., tačiau pastarajam paklausus nuo ko gavo laišką ir sužinojęs, kad siuntėjas yra S. Z., A. Z. laiško atsisakė. Ji laišką pasiėmė ir išėjo. Tačiau 2019 m. gruodžio 9 d. ji vėl nuėjo įteikti A. Z. laiško, nes pagal Nuteistųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisykles, ji privalo persiųsti laiškus tik tų asmenų, kurie iš įstaigos yra išvykę arba išėję į laisvę. Taigi 2019 m. gruodžio 9 d. kartu su Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu S. P. nuėjo į 12 korpusą, 103 kamerą. Prie kameros langelio pakvietė nuteistąjį A. Z., kuris pareigūnų akivaizdoje voką atplėšė ir pastebėjo, kad laiško viršuje, po užlenkimu yra priklijuota siaura popieriaus juostelė. Juostelė buvo sužymėta rašikliu. Kadangi liudytojai kilo įtarimas, kad tai gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, ji liko stovėti prie langelio, o pareigūnas nuėjo į netoliese esantį postą pranešti Kalėjimų departamento Trečiajam kriminalinės žvalgybos skyriui. Atėjus Trečiojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnei, laiškas buvo apžiūrėtas ir supakuotas specialioje pakuotėje nuteistojo akivaizdoje. Nuteistasis A. Z. jos akivaizdoje ant pakuotės pasirašė (1 t. b. l. 47-48). Iš esmės liudytojas S. P. dirbantis Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu patvirtino liudytojos A. Z. parodymus (1 t. b.l. 53).

9. Liudytoju apklaustas nuteistojo brolis A. Z. parodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ligoninės Socialinės globos sektoriaus korpuse Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 6 d. į Socialinės globos skyrių, į pareigūnų postą atėjo darbuotoja įteikti laiškus, kuri pasakė, kad jam yra laiškas. Jis nenorėjo laiško pasiimti, nes tą dieną vartojo alkoholį ir nenorėjo, kad pareigūnė užuostų alkoholio kvapą. Jam atsisakius priimti laišką pareigūnė išėjo. Tos pačios dienos vakare pas jį vėl atėjo pareigūnai, kadangi jį perkėlė į 12 korpusą, (duomenys neskelbtini) kamerą atlikti nuobaudos. Darbuotoja atidarė voką, patikrino turinį ir pamatė, kad kažkas ant laiško yra priklijuota. Jis pats irgi matė, kad kažkas yra priklijuota, buvo lapelis, o laiškas buvo nuo brolio S. Z. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Jis su broliu nesusirašinėjo ir neklausė, ką jis ten siuntė. Jis jo atsiųsti nieko neprašė. Jis narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Buvo iškviesta Kriminalinės žvalgybos pareigūnė, kuri jo akivaizdoje supakavo laišką, jis ant tos pakuotės pasirašė. „Langeliai“ yra narkotinės medžiagos, kaip jos atrodo, nežino, yra tik girdėjęs (1 t. b. l. 59-60).

10. Liudytoju apklaustas M. M. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) pataisos namuose Resocializacijos skyriuje specialistu. 2019 m. gruodžio 2 d. jis dirbo pataisos namuose ir greičiausiai laišką iš nuteistojo S. Z. paėmė jis. Paimdamas laiškus iš nuteistųjų jis kiekvieną kartą įsitikina, ar jį padavė būtent tas nuteistasis, kurio vardu yra siunčiamas laiškas. Paimdamas laišką jis pažiūri, kad jame nebūtų kokiu nors uždraustų daiktų, tai yra, jį apčiupinėja, bet jo necenzūruoja (1 t. b. l. 65-66).

11. Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu buvo išimtas vokas, kuriame ranka užrašyta „(duomenys neskelbtini), A. Z., 3 korpusas“, kitoje voko pusėje ranka užrašyta „S. Z., (duomenys neskelbtini)“ ir laiškas, parašytas ant iš languoto sąsiuvinio išplėšto lapo, (kalba netaisyta) „2019-11-18 Labas Broli mano Mylime: va seniuk grįžau atgal į (duomenys neskelbtini) tai tik dėl akiu buvau čia aš <...> Va tau idiedu 10 langelių šone priklijuota su dantų pasta tai seniuk buk atsargus nes langeliai geri, o šiaip jei reik langelių už eurus čia yra Broliuk pasulyk kam ten jei reiks“. Lapo dešinėje pusėje, paraštėje, viršuje matosi priklijuoti dešimt languoto sąsiuvinio langelių, linijos tarp langelių paryškintos tušinuku, šalia ranka užrašyta - „Turbūt rasi? Va Seniuk tik po mažai dėk (nupiešta rodyklė), langeliai (nupiešta rodyklė)“. Laišką kitoje pusėje ranka užrašytas tekstas - „dar pas mus tas vienas langelis kainuoja 5 eurus seni jei reiks sakyk bus jų linksmo vakaro seniuk“ (1 t. b. l. 9-15).

12. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Įrodinėjant narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo veiksmus, svarbiausią reikšmę turi šių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktas. Tai reiškia, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos gali būti parduodamos, išmainomos, dovanojamos, jomis apmokama skola, atlyginama už darbą ar kitas paslaugas ir panašiai, tai yra, minėtos medžiagos gali būti perduodamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Z. psichotropines medžiagas laikė savo žinioje įsodrinęs jas į popieriaus lapą ir vėliau kartu su laišku jas išsiuntė broliui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Nors nuteistasis ir neigia, kad žinojo, jog lapelis yra įsodrintas psichotropine medžiaga, tačiau aukščiau aptarti jo paties parodymai, liudytojų parodymai ir įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas su nuteistojo S. Z. laišku, paneigia jo apeliaciniame skunde iškeltą versiją.

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. Z. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad S. Z. praeityje 11 kartų teistas, teistumas neišnykęs, nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę. Nors praeityje S. Z. buvo skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad S. Z. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra artimas sankcijos minimumui.

14. Be to, nuteistasis apeliacinius skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamą veiką S. Z. padarė neatlikęs ankstesnius nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnyje numatytą bausmių subendrinimo būdą. Bendrindami bausmes pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, teismai bausmes visiškai ar iš dalies sudeda. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas už šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą paskirtą bausmę BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu subendrino su nuteistajam paskirtos neatliktos bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, Kauno apylinkės teismas bausmių subendrinimo būdą pagal BK 64 straipsnio 2 dalį parinko teisingai ir pagrįstai. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skiriant subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, tačiau nei BK 64 straipsnis, nei kiti BK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmės turi būti sudedamos visiškai, o kokiais iš dalies. Bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Kaip jau buvo nurodyta, nusikalstamą veiką nuteistasis padarė pataisos namuose, atlikinėdamas anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad paskiriant S. Z. galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas pagrįstai taikė visiško bausmių sudėjimo būdą.

15. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo S. Z. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje kvalifikuota teisingai. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jos padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t. b. l. 45). Pažymoje nurodyta, kad S. Z. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 104,72 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. Z. anksčiau teistas eilę kartų, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms S. Z. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš S. Z. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.