- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- 2YT-183-1184/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02855-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Suinteresuotas asmuo
- J. D., M. D.
- Advokatai
- Violeta Savickienė
dalyvaujant pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Jūratei Prielaidienei,
institucijos, teikiančios byloje išvadą – viešosios įstaigos Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Audronei Lučinskaitei - Piatych,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. D., M. D., išvadą teikiančiai institucijai – viešajai įstaigai Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-11324-776/2017, kuriuo J. Z. (dabartinė pavardė – D.) pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių srityje bei pripažinti J. D. ribotai veiksnia turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) ir asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Pareiškime nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-11324-776/2017 nusprendė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5368-124/2005 ir pripažino J. Z. (dabartinė pavardė – D.) neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse, įskaitant asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) sritį, ir asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros (kreipimasis į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). J. Z. 2018 m. gegužės 24 d. sudarė santuoką su M. D., kuris Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu paskirtas pripažintos neveiksnia tam tikrose srityse J. D. globėju ir turto administratoriumi. Šiaulių miesto savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija (toliau – komisija) inicijavo J. D. būklės peržiūrėjimą. J. D. komisijos posėdyje paaiškino, kad kasdieninėje veikloje geba tvarkyti savo pajamas ir išlaidas, susijusias su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), nurodė, kad geba savarankiškai lankytis pas šeimos gydytoją, prižiūrėti savo dukrą ligos atveju, planuoti vizitus pas gydytoją psichiatrą pagal poreikį, tačiau negalėjo įvardinti savo ligos diagnozės, nežinojo, kokius tiksliai vaistus vartoja, atsakinėdama į klausimus, J. D. laukė pritarimo iš ją atlydėjusių asmenų. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktoje 2023 m. birželio 5 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad J. D. geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) bei geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Atsižvelgusi į VŠĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktą informaciją, išklausiusi J. D., jos globėjo (sutuoktinio) M. D. bei socialinės darbuotojos paaiškinimus ir nuomones, komisija nutarė kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo. Faktinis ir teisinis pagrindas dėl J. D. būklės peržiūrėjimo yra tai, kad pagerėjo jos sveikatos būklė, stebimas socialinių gebėjimų pagerėjimas, gebėjimas savarankiškai su daline globėjo ir socialinio darbuotojo pagalba gyventi ir veikti socialinėje erdvėje. J. D. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), pas gydytoją psichiatrą lankosi pagal poreikį, šiuo metu medikamentinis gydymas nėra paskirtas. Prašė paskirti J. D. teismo psichiatrijos ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Jūratė Prielaidienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija kasmet peržiūri neveiksnių asmenų būklę ir šiuo atveju, komisijos nuomone, J. D. sveikatos būklė yra pagerėjusi, todėl kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo J. D. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, peržiūrėjimo. J. D. buvo pakviesta į komisijos posėdį ir su ja buvo bendrauta, ją palydėjo globėjas M. D., kartu buvo atvykusi ir atvejo vadybininkė. M. D. pasakė, kad žmona yra patobulėjusi maisto gaminime, namų tvarkyme, tokių įgūdžių iki tol neturėjo. Atvejo vadybininkė jai pataria, kaip maistą gaminti, kokių patiekalų pasigaminti. Kasdieniuose dalykuose ji nuosekliai pasakojo apie vaiko ligas, nurodė vaiko gydytojos pavardę, kad naudojasi mobiliuoju telefonu, gali paskambinti gydytojai, pasakyti, kas vaikui nutiko, gali skubiai nusipirkti vaistų, jei vaikas kosėja ir gydytoja nedirba. Nurodė, kad turi banko kortelę, iš kurios pasiima pinigų, nusiperka maisto produktų, minėjo tas parduotuves, kur jai patogiau pirkti, nurodė, kad į dideles parduotuves neina, bet eina, kur yra įpratusi, viską žino, tai yra normali ir žmogiška savybė. Pakalbio metu J. D. dėl sveikatos priežiūros srities buvo nurodžiusi, kad dukros sveikata rūpinasi, pati kreipiasi į gydymo įstaigas, dėl savęs pati eina pas psichiatrus, užsiregistruoja pas gydytoją, žino vaiko gydytojo telefoną, gali paskambinti, pasitarti dėl gydymo. Neveiksnus asmuo negali pasirašyti dėl gydymo paslaugų suteikimo, todėl pareiškėja ir kreipėsi į teismą, kad J. D. sveikatos priežiūros srityje būtų pripažinta ribotai veiksnia. Tose srityse, kuriose 2017 m. buvo pripažinta neveiksnia – smulkūs buitiniai sandoriai ir sveikatos priežiūros sritis, matosi, kad ji nėra visiškai neveiksni, todėl buvo kreiptasi dėl riboto veiksnumo tose srityse nustatymo. J. D. sutuoktinis daug dirba, ilgą laiką būna darbe, todėl ji tvarkosi pati, iš dalies geba susitvarkyti nesudėtinguose dalykuose. Teismo pripažinimas ribotai veiksnia prašomose srityse – būtų įteisinimas to, ką šiandien ir taip J. D. daro. Reikėtų atsižvelgti į gydančio gydytojo, betarpiškai bendraujančių socialinių darbuotojų nuomonę, o ne į teismo psichiatrų išvadą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens J. D. atstovė advokatė Violeta Savickienė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame sutiko su pareiškėjos prašymu skirti J. D. teismo psichiatrijos ekspertizę bei, gavus ekspertizės išvadas, prašė tenkinti pareiškimą – peržiūrėti sprendimą ir pripažinti J. D. ribotai veiksnia pareiškime nurodytose srityse (b. l. 65-67).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. D. atstovė advokatė Violeta Savickienė su pareiškimu sutiko, nes J. D. padėtį pareiškėja prašė gerinti. Atstovė nurodė, kad išklausius gydytoją, matyti, jog J. D. gali normaliai, adekvačiai paaiškinti psichinės būsenos padėtį, susikalbėti su gydančia psichiatre be globėjo, gali išreikšti savo emocinę būseną, gali savarankiškai apsipirkti parduotuvėje, nusipirkti produktus, savarankiškai auginti dukrą, todėl nepaisant teismo psichiatrijos ekspertizės išvados, manytina, kad pareiškėja galėtų būti pripažinta ribotai veiksnia pareiškėjos nurodytose srityse. Skundų dėl J. D. veiksmų nėra gautą iš jokių socialinių tarnybų, ji tvarkosi viena kartu su vyru, normaliai augina vaiką, smulkius buitinius reikalus ji ir taip tvarko pati. Jei ji sugeba naudotis banko kortele, gauti pinigus į banko sąskaitą, tai ir nusipirkti parduotuvėse gali. Jei ji sugeba pati apsipirkti, jos visiškai neveiksnia šioje srityje laikyti negalima. Tai yra dvi sritys, kuriose ji normaliai gyvena, todėl prašo tenkinti pareiškimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys J. D. ir M. D. nedalyvavo, teismo šaukimai atvykti į bylos nagrinėjimą jiems įteikti tinkamai, susisiekus telefonu prieš posėdį, nurodė, kad į teismo posėdį neatvyks, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta, todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu apklausta gydytoja psichiatrė Eugenija Nekrašienė nurodė, kad J. D. gydo daug metų. Būdama paaugle, pacientė buvo nestabilios emocinės būklės, buvo pernelyg neadekvatūs norai, todėl buvo kreiptasi dėl jos veiksnumo ribojimo. Šiuo metu ji žymiai emociškai stabilesnė, pastovaus medikamentinio gydymo neskiriama, buvo adekvati jos reakcija, kai mirė mama, pati atėjo, prašė vaistų, susiejo savo padidintą jautrumą su mamos netektimi, pasigydė ambulatoriškai, labai šiltai kalbėjo apie savo dukrą, savo šeimą, gydėsi trumpai, šiuo metu nebesigydo, ji yra pakankamai emociškai stabili. Gydytojų pareiga yra koreguoti pacientų emocinę būklę medikamentais, intelekto medikamentais nepakoreguos, tam reikia socialinės pagalbos. Ekspertai nustatė, kad jai yra (duomenys neskelbtini), todėl sveikatos srityje ji galėtų būti ir veiksni. Ji pajėgi suprasti gydytojo pediatro rekomendacijas, kontrolės gal ir reikėtų skiriant vaistus vaikui, taikant gydymo metodus. Vaiką ji prižiūri, myli savo dukrą, rūpinasi. Jai gydytojai nesako, kad jai yra (duomenys neskelbtini), o tik sako, kad emocinė būklė nestabili, kad ją reikia koreguoti. Ji žino, kad emocinė būklė jos yra nestabili, kad nervų sistema nestipri, bet jai nesako, kad ji yra protiškai atsilikusi, kad kažko nesupranta. Kiek jai pateikia informacijos apie emocinę būklę, tiek ji supranta. J. D. pasako savo emocijas, kad jautri, kad būna piktesnė, bet dabar ji labai retai lankosi. Kai buvo atėjusi, atėjo viena, paaiškino, kad vyras pasiliko su vaiku. Jie nėra gavę jokios informacijos dėl jos neadekvataus elgesio. Pagal diagnozę negalima labai konkrečiai spręsti apie kiekvieną asmenį. Formaliai ji galėtų nueiti į parduotuvę, nusipirkti, susiskaičiuoti. Pas ją daugiau yra emocinis sutrikimas, gali greičiau pravirkti, supykti, pasimesti, o ne piktybinis elgesys. Jos būklė pagerėjusi. Kol buvo jauna, buvo jaučiama didelė mamos kontrolė ir baimė, dabar jaučiasi saugiau, gal ir dėl to, kad padeda socialinė darbuotoja.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu institucija, teikianti byloje išvadą –VšĮ Dainų priminės sveikatos priežiūros centras pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimo turiniu ir neprieštarauja, kad jis būtų tenkintas. Institucijos atstovė Audronė Lučinskaitė – Piatych teismo posėdyje nurodė, kad J. D. yra jų pacientų registre, į jų įstaigą kreipiasi retai, nurodė, kad J. D. labai daug ką gali pati daryti, lyginant su jos diagnoze ir pateikta ekspertų išvada. Ji gauna savo neįgalumo pensiją, su pagalba susitvarkė banko kortelę, savarankiškai naudojasi bankomatu, per mėnesį pasiima apie 300 Eur, nes už prekes ir mokesčius turi atsiskaityti grynais, kadangi įsivaizduoja, kad taip yra saugiau. Gyvena vyrui priklausančiame name, augina dukrą, per visą laiką po dukros gimimo nėra gavę jokių skundų dėl netinkamo elgesio, linkusi bendradarbiauti su savo šeimos gydytoja ir vaiko gydytoja, turi jų kontaktus. Pati nurodė, kad savarankiškai nepriima jokių sprendimų vaiko gydyme, konsultuojasi su gydytoju ar vaistininku. Geba susimokėti mokesčius, savo vardu turi butą, kurį nuomoja, nuomotojo pareigas yra perdavusi pusbroliui, kuris rūpinasi nuoma, pagal poreikį jai duoda pinigų, bet ji nelabai domisi, kiek jis gauna, kiek jai galėtų duoti. Pati mano, kad nesugebėtų tinkamai pasirūpinti nuomininkais, bijo būti apgauta, bet tie pinigai kaupiami. Nežino, kiek pinigų sukaupta už butą, ji labai pasitiki pusbroliu, kuris duoda pinigų, kada jai reikia. Sutuoktinis irgi nelabai domisi, kiek gaunama už butą pinigų, ji tvarkosi pagal savo gebėjimus. Jai padeda socialinė darbuotoja, atvejo vadybininkas, visada gali kreiptis pagalbos. Yra labai daug sričių, kur ji daug ką atlieka savarankiškai, pagalba jai reikalinga, todėl visiškai veiksnia minėtose srityse nebūtų tikslinga pripažinti. Savarankiškai perka maistą, moka mokesčius, siekia neišlaidauti, eina apsipirkti į „Merę“, nes ten pigus maistas, batus perka „Batų kalne“, nes ten batai pigesni. Vykdant kasmetinę neveiksnaus asmens būklės peržiūrą, pastebėta, kad jos būklė pagerėjusi, daug ką atlieka savarankiškai, norėta pagerinti jos situaciją, nes ji daug ką pati atlieka. Vaiko gydytoja į juos nėra kreipusis, kad J. D. būtų kažko nesupratusi, kad ją reikėtų pakontroliuoti ir pan. Pagal savo sugebėjimą ji tinkamai rūpinosi vaiku ir nebuvo jokių skundų. Atvejo vadybininkai pagal poreikį šeimą lanko namuose, padeda, pasižiūri, kaip sekasi, ar mokesčiai sumokėti, ar yra maisto produktų. Bendraujant matosi, kad žmogus yra su (duomenys neskelbtini), gal ne taip supranta savo sveikatos būklę, bet nėra, kad visiškai nesuprastų. Pagalba jai yra reikalinga, bet tikriausiai ji savo globėju daugiau pasirūpina, negu jis ja. Skolų už būstą nėra. Pageidauja, kad vaiko pinigai būtų pervedami į jos sąskaitą, nes ji perka mergaitei, todėl norėtų tuos pinigus tvarkyti pati.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje. Atitinkamai, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, CK 2.11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu toje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti rūpybą šioje srityje.
Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpybos tam tikroje srityje ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.239 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. CPK 469 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-11324-776/2017 nuspręsta pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5368-124/2005 ir pripažinti J. D. neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: 1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimų kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3. nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; 4. kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; 5. paveldėjimo teisiniuose santykiuose; 6. dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), bei asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros (kreipimasis į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13726-1042/2020 neveiksnios tam tikrose srityse J. D. globėju ir turto administratoriumi paskirtas M. D..
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-11324-776/2017, kuriuo J. D. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityje, bei pripažinti J. D. ribotai veiksnia dvejose srityse: turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) ir asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).
Suinteresuoto asmens psichinei būsenai nustatyti buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. gegužės 15 – birželio 11 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-119/2024 išvadoje nurodyta, kad J. D. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, (duomenys neskelbtini). Dėl savo psichinės sveikatos būklės J. D. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.). Dėl savo psichinės sveikatos būklės J. D. iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Dėl savo psichinės sveikatos būklės J. D. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); kitos neturtinių santykių sritys (asmens dokumentų gavimas, gebėjimas kreiptis į teismą ir kitas institucijas, šeimos santykių sritis). Nurodyta, kad J. D., atsižvelgiant į jos psichinę sveikatos būklę, gali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus (b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).
Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte užfiksuoti duomenys apie tai, kad iš esmės J. D. psichinė būklė nėra pasikeitusi, klinikiniame vaizde išlieka stabilus intelekto deficitas, (duomenys neskelbtini) simptomatika. Pažymėjo, kad tiriamoji kasdieninėje veikloje įgijo tam tikrų žinių ir įgūdžių, kuriuos gali pritaikyti, tačiau tik labai ribotoje ir paprastoje veikloje. Iškilus sudėtingesnėms problemoms, tiriamoji nepajėgi jų savarankiškai išspręsti. Ekspertinio tyrimo metu nustatytas intelekto defektas atitinkantis (duomenys neskelbtini) simptomatiką. Psichologinio tyrimo duomenimis, J. D. intelektiniai gebėjimai yra labai žemi, išryškėjo silpni tiriamosios gebėjimai iš dalinės informacijos rekonstruoti visumą bei erdviniai konstrukciniai gebėjimai, menkas pastabumas detalėms, silpnai susiformavęs sugebėjimas suvokti priežasties – pasekmės ryšį, įvykių nuoseklumą. Dėl aptartų priežasčių teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pareiškėjos prašomose pripažinti ribotai veiksnia srityse, t. y. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, ir sveikatos priežiūros srityje, J. D. vis dėlto nepajėgi suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje EŽTT nuosekliai pabrėžia, jog asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotuoju asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija yra nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė, kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09, 85 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 33 punktą).
Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik medicininio kriterijaus nepakanka asmenį pripažinti neveiksniu konkrečioje srityje, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas sprendžia iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, dėl kurio veiksnumo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo gyvenamosios aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vykdydamas pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimų atlaisvinimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, kartu su ekspertizės aktu įvertinęs ir kitus bylos duomenis, išklausęs pareiškėjos atstovės, suinteresuoto asmens J. D. atstovės, išvadą teikiančios institucijos atstovės ir suinteresuotą asmenį J. D. gydančios psichiatrės nuomonę, t. y. byloje esančių įrodymų visumą, peržiūrėjęs J. D. pritaikytus veiksnumo apribojimus, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti iš dalies ir pripažinti J. D. ribotai veiksnia turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.). Nors teismo ekspertizės akte nurodyta, kad iš esmės J. D. psichinė būklė nėra pasikeitusi, klinikiniame vaizde išlieka stabilus intelekto deficitas, (duomenys neskelbtini), tačiau teismo ekspertai pažymėjo, kad vis dėlto tiriamoji kasdieninėje veikloje įgijo tam tikrų žinių ir įgūdžių, kuriuos gali pritaikyti, tačiau tik labai ribotoje ir paprastoje veikloje. Pareiškėjos atstovė, išvadą teikiančios institucijos atstovė, teismo posėdyje apklausta gydytoja psichiatrė vieningai teigė, kad suinteresuoto asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi. Kaip matyti iš pareiškėjos atstovės ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų, J. D. gebėjimas pasirūpinti savimi bei savo artimaisiais ir priimti kasdienius sprendimus būtent asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje yra patobulėjęs. Tai pagrindžia šios faktinės aplinkybės: suinteresuotas asmuo turi banko kortelę, iš kurios pasiima pinigų, savarankiškai naudojasi bankomatu, sumoka komunalinius mokesčius, skolų už būstą nėra, pati nusiperka maisto produktų, pasirenka parduotuves, kuriose pigiau ir jai patogiau apsipirkti, perka daiktus dukrai, žino apie išmoką vaikui ir norėtų, kad šie pinigai būtų vedami į jos banko sąskaitą. Įvertinęs aptartus praktinius suinteresuoto asmens gebėjimus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje suinteresuoto asmens J. D. psichikos sutrikimas nėra pakankamas veiksnumui atkurti visa apimtimi, tačiau nėra pakankamo pagrindo teigti, jog J. D. visiškai nesuprastų savo veiksmų prasmės šioje srityje, todėl pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas.
Nors pareiškėja prašo peržiūrėjus Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-11324-776/2017, pripažinti J. D. ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti šį pareiškėjos prašymą. Teismo posėdyje apklausta gydytoja psichiatrė nurodė, kad suinteresuotas asmuo J. D., mirus jos mamai pati kreipėsi pagalbos pas psichiatrą, prašė vaistų, susiejo savo padidintą jautrumą su mamos netektimi, pasigydė ambulatoriškai, yra pakankamai emociškai stabili, pajėgi suprasti gydytojo pediatro rekomendacijas bei jai pateikiamą informaciją apie jos emocinę būklę, tačiau 2023 m. gegužės 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos protokole nurodyta, kad komisijos posėdžio metu J. D. negalėjo įvardinti savo ligos diagnozės, nežinojo, kokius tiksliai vaistus vartoja, atsakinėdama į jai skirtus klausimus, laukė pritarimo iš ją atlydėjusių asmenų, kurie dažnai į klausimus atsakydavo už ją. Be to, teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad tiriamoji stokoja kritikos savo būklės ir galimybių atžvilgiu, dažnai kartoja, kad jai jokios pagalbos nereikia, viską susitvarkanti pati, išryškėjo silpni tiriamosios gebėjimai iš dalinės informacijos rekonstruoti visumą, menkas pastabumas detalėms, silpnai susiformavęs sugebėjimas suvokti priežasties – pasekmės ryšį, įvykių nuoseklumą, todėl siekiant apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos artimųjų (konkrečiu atveju – dukters) sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą, atsisakytina pripažinti J. D. ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje.
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte buvo nurodyta, kad J. D. iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-11324-776/2017, kuriuo J. D. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityje, šioje asmeninių neturtinių santykių srityje suinteresuoto asmens veiksnumas ribotas nebuvo, pareiškėja neprašė, o ir teismas nemato poreikio pripažinti J. D. ribotai veiksnia šioje srityje, nes suinteresuoto asmens socialinių įgūdžių prastėjimas šioje srityje nefiksuotas.
Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikrą sritį, kurioje asmuo visgi laikomas ribotai veiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa šioje srityje tampa rūpyba, o globėjas šioje srityje veikia kaip rūpintojas ir turto administratorius (CK 2.11 straipsnis, 3.240 straipsnis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad suinteresuoto asmens M. D. paskyrimas J. D. rūpintoju turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, neatitiktų pripažintos ribotai veiksnia šioje srityje J. D. interesų, todėl įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, suinteresuotas asmuo M. D. nurodytoje srityje toliau veiks kaip rūpintojas ir turto administratorius (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185, 468, 469 straipsniai, CK 2.11, 3.240 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 469 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-11324-776/2017 dalį ir pripažinti J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.).
Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.