Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2010-06-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, teistas 2011-02-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme laisvės apribojimu 1 metams 10 mėnesių, teistas 2011-12-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams, teistas 2012-02-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, teistas 2012-09-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams, teistas 2015-12-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme 20 parų areštu, 2016-01-28 paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. P. 2016 m. gegužės 8 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo pažymėto Nr. 2 – viešoje vietoje, tyčia, įžūliu elgesiu, panaudodamas fizinį smurtą, o būtent, sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam S. T. į veidą, taip padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje, kraujosruvą veide, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Kaltinamasis K. P. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną su S. jis susitiko netoli mokyklos ir S. pasiūlė eiti atsigerti alkoholio bei pasakė, kad pinigų neturi, bet parduotuvėje jam duos skolon. Jis S. pasakė, jeigu negaus alkoholio, tada gaus į galvą. S. atsakė „gerai, gerai, jokių problemų“ ir nuėjo į parduotuvę, o jis tuo metu užsuko į barą. Su S. jie buvo pažįstami. Jam išėjus iš baro, S. stovėjo prie parduotuvės, tačiau alkoholio negavo. Jie abu paėjo nuo parduotuvės toliau ir jis pagautas pykčio smogė S. kumščiu į veidą, po ko S. nukrito ant žemės, bet atsistojo ir jis nuėjo, nelaukė, kol S. atsistos nuo žemės, tačiau matė, kad S. buvo sąmoningas. Jis negalvojo, kad S. galėjo kas nors lūžti. Įvykio metu buvo blaivus. Atrodo, kad jų konflikto nematė niekas, nors buvo šviesus paros metas. Nukentėjusiojo atsiprašė, žalos neatlygino, nes neturi iš ko atlyginti. Ar nukentėjusysis jam atleido, nežino, nes nieko nesakė. Tik vėliau jis sužinojo, kad yra pareikštas civilinis ieškinys žalai atlyginti. Jis sutinka dėl turtinės žalos atlyginimo, o dėl neturtinės 5000 eurų žalos nesutinka, nes mano, kad per didelė suma. Pats pajamų jokių neturi, nedirba, gyvena išlaikomas mamos. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pažada, jog ateityje tai nepasikartos. Jeigu jam nebus atimta laisvė, prižada įsidarbinti, kad galėtų nukentėjusiajam atiduoti moralinę žalą, prižada lankytis pas psichologą, kad tvarkytų pykčio priepuolius, nes pataisos namai gadina žmogų, o ne taiso.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. P. padarytos veikos jo paties prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešoje vietoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam S. T., nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo K. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis K. P. teisiamas septintą kartą už analogišką veiką viešajai tvarkai, nusikalstamą veiką padarė, praėjus tik trims mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų, teistumui neišnykus (26-29, 30-32 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (33-36 b. l.), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje (42, 43 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (38 b. l.), gyvenamosios vietos Ž. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi (40 b. l.), gyvena su mama ir broliu (41 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsiprašė nukentėjusiojo ir nukentėjusysis jam atleido, iš dalies sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, tačiau neturi iš ko jo atlyginti, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį daugiau kaip neigiamą, nelinkusią pasitaisyti asmenybę, o linkusią nusikalsti, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu ir paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 27, 41, 50, 54, 64¹ str.). K. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas, kadangi dėl anksčiau šio kaltinamojo padarytų ir po to daromų nusikalstamų veikų nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.).

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam K. P. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti K. P. paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Nukentėjusiojo S. T. 80,00 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už keliones pas gydytojus neįrodytas ir atmestinas, kadangi jis nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos būtų buvę galima apskaičiuoti jo dydį ir vertę, išskyrus byloje pateiktą nukentėjusiojo paaiškinimą liudytojo apklausos metu (CK 6.249 str., BPK 115 str.).

Nukentėjusiojo S. T. 5000,00 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkinamas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo K. P., kadangi žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltinamojo neteisėtais nusikalstamais veiksmais (CK 6.263, 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis S. T. dėl kaltinamojo K. P. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio gydymas nebaigtas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir bus tęsiamas apie tris mėnesius, yra sukabintas žandikaulis, išmuštas dantis, gali valgyti tik smulkintą maistą per šiaudelį, jaučia didelius nepatogumus, skausmą, naktimis neužmiega, vartoja vaistus. Taip pat byloje nustatyta, jog kaltinamasis K. P. yra tik šių metų sausio pabaigoje paleistas iš bausmės atlikimo vietos, niekur nedirba, jokių pajamų ir turto neturi, gyvena pas mamą. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad S. T. prašomas priteisti 5000,00 eurų civilinis ieškinys, kurį teisiamojo posėdžio metu jis sumažino iki 2000,00 eurų yra per didelis, todėl jam priteistina 1500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, o likusi ieškinio dalis atmestina (BPK 112, 113, 115 str.).

Kaltinamajam K. P. šioje byloje buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgus į kaltinamojo K. P. turtinę padėtį (nedirba, jokių pajamų ir turto neturi), į jo tinkamą procesinį elgesį (nepiktnaudžiavo jam suteikta teise turėti valstybės apmokamą gynėją), iš jo nepriteistinos jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į atliktą bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 9 d., 18.55 val. iki 2016 m. gegužės 10 d., 11.48 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. P. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam S. T.

Nukentėjusiojo S. T. civilinio ieškinio dalį 3500,00 (tris tūkstančius penkis šimtus) eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 80,00 (aštuoniasdešimties) eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš nuteistojo K. P. nepriteisti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.