Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-11-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1061-357/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-29
Bylos Nr.
e2S-1061-357/2016
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01581-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1061-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01581-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.7.1.5.; 3.3.2.4.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl 15,00 Eur žyminio mokesčio grąžinimo. Nurodė, kad nuspręsta nesikreipti į teismą, todėl ieškinys nebuvo pateiktas ir civilinė byla nebuvo užvesta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo netenkino. Nurodė, kad žyminis mokestis gali būti grąžintas tik konkrečioje civilinėje byloje. Patikrinus LITEKO teismų informacinėje sistemoje nustatyta, jog Raseinių rajono apylinkės teisme nebuvo nagrinėjama civilinė byla tarp UAB „Gelvora“ ir V. K.. Kadangi civilinė byla tarp tokių šalių nėra iškelta, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo žyminio mokesčio grąžinimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl 15,00 Eur žyminio mokesčio grąžinimo. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis gali būti grąžintas ir neiškėlus civilinės bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad UAB „Gelvora“, ketindama kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš V. K., 2016 m. gegužės 30 d. sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. UAB „Gelvora“ po žyminio mokesčio sumokėjimo nusprendė nesikreipti į teismą, todėl ieškinys nebuvo pateiktas ir civilinė byla nebuvo užvesta. Žyminis mokestis buvo sumokėtas 2016 m. gegužės 30 d., vietinio mokėjimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 80 straipsnis). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatymo įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. CPK 87 straipsnyje nustatyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai, esminės žyminio mokesčio grąžinimo tvarkos nuostatos, taip pat terminas kreiptis į teismą dėl jo sugrąžinimo. Siekiant žyminiu mokesčiu atlyginti valstybei dalį jos išlaidų teisingumui vykdyti, taip pat atsižvelgiant į apmokestinimo žyminiu mokesčiu ir šio mokesčio grąžinimo tikslus – vykdyti nesąžiningo bei neracionalaus bylinėjimosi prevenciją, skatinti šalis siekti taikaus ginčo išsprendimo, civilinio proceso įstatyme nustatytas ribotas pagrindų, kai sumokėtas žyminis mokestis gali būti grąžinamas, sąrašas (CPK 87 straipsnio 1-2 dalys).Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja UAB „Gelvora“, sumokėjusi žyminį mokestį, nerealizavo savo teisės kreiptis į teismą, t. y. nepadavė ieškinio už kurį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuluota taisykle, pareiškėjui, nusprendusiam nerealizuoti savo teisminės gynybos teisės (CPK 5 straipsnis), už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis turi būti grąžintas tuo pagrindu, kad jo buvo sumokėta daugiau nei numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-340/2012).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pareiškėjos UAB „Gelvora“ atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti ir grąžinti UAB „Gelvora“ 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. gegužės 30 d. vietinio mokėjimo dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) banką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą.

Grąžinti UAB „Gelvora“ (į. k. 125164834) 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. gegužės 30 d. vietinio mokėjimo dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) banką.

Išaiškinti pareiškėjai, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Teisėja Rasa Bartašienė