Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. (V. R.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 1 d., pripažintas kaltu ir nuteistas 80 MGL (10 400 Lt/3012 €) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio mėnesio pradžioje, (duomenys pakeisti), savo namuose, veikdamas grupe su M. R. (M. R.), R. R. (R. R.) ir P. D., susitarė apgauti M. M. (M. M.) ir įgyti šio turtą, todėl 2013 m. lapkričio 12 d. dienos metu, R. R. susitarus su M. M. parduoti šiam 50 blokų (500 vnt. pakelių) cigarečių už 1500 Lt, bei M. M. sutikus ir sumokėjus sutartą 1500 Lt pinigų sumą, jis vakare, po R. R. 19.00 val. telefoninio skambučio M. M. į telefoną Nr. (duomenys neskeltini), susitiko su nukentėjusiuoju (duomenys pakeisti) bei lydėdamas šį, rodė kelią į sutartą su R. R. vietą, (duomenys pakeisti) gatvėje, kur miškingame ruože, susitiko su jų laukusiu R. R. ir iš šio apie 21.49 val. M. M. pasiėmė anksčiau minėtas prekes, sudėtas į juodą polietileninį maišą, o jis buvo šalia, po ko R. R. atidavęs nukentėjusiajam prekes, jam būnant šalia, apie 22.26 val. telefoniniu skambučiu iš telefono Nr. (duomenys pakeisti) informavo M. R. į telefono Nr. ( duomenys pakeisti) ir P. D., kurie iš anksto sutartoje vietoje, (duomenys neskelbtini) seniūnijos savivaldybėje, miškingame ruože, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pastarojo laukė ir M. M. važiuojant keliu automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) P. D. sustabdė šio vairuojamą automobilį, priėjo prie automobilio kartu su M. R. ir apgavo pastarąjį, jog yra policijos pareigūnai, nes vilkėjo jo anksčiau duotą aprangą, panašią į Lietuvos policijos pareigūnų uniformą, atėmė sudėtas į juodą polietileninį maišą 20 blokų cigarečių „NZT“ ir 30 blokų cigarečių „Minsk“, viso 50 blokų (500 vnt. pakelių) cigarečių, 1500 Lt vertės ir paėmė 1000 Lt grynais kaip kyšį, tokiu būdu apgaule savo, M. R., R. R. ir P. D. naudai įgijo nukentėjusiajam M. M. priklausančio turto už 2500 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

Atkreipia teismo dėmesį, kad R. R. ir nukentėjusysis parodė, kad apie cigarečių pirkimą jie kalbėjo važiuodami namo tik tą pačią dieną kai buvo įvykdytas nusikaltimas. Nurodo, kad jo tėvai J. R. ir Č. R. gali paliudyti, kad jokio susitikimo jų namuose nebuvo.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad P. D. parodymai, jog policijos uniforma buvo jo yra melagingi. Pažymi, kad jo brolis M. R. nurodė, kad tai buvo P. D. uniforma, kurią jie vėliau išmetė į šiukšlių konteinerį. Nurodo, jog P. D. parodė, kad policijos uniforma po persirengimo buvo atiduota jam, tačiau pažymi, kad jo namuose buvo padaryta krata ir jokia uniforma nebuvo rasta. Atkreipia teismo dėmesį, kad jis niekada neturėjo uniformos panašios į policininko. Šį faktą gali patvirtinti jo tėvai, brolis R. R., nes jie kartu gyvena.

Nurodo, jog P. D. parodymai apie tai, kad po nusikaltimo jie susirinko kartu pasidalinti pinigus taip pat yra melagingi. Pažymi, kad po R. R. susitikimo su nukentėjusiuoju jie nuvažiavo pas brolio draugę E. S. ir grįžo namo jau trise. Pažymi, kad R. R. davė parodymus apie tai, kad jis pinigus gavo tik kitą dieną (juos jam atvežė į namus M. R.). Nuteistojo teigimu, jis nei nusikaltimo, nei kitą dieną negavo jokių pinigų.

Nuteistojo teigimu, tiek nuketėjusiojo M. M., tiek teismo posėdžio metu apklaustųjų P. D., R. R. parodymai ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu yra neprieštaringi ir atitinkantys jo paties parodymus.

Teismo posėdyje nuteistasis V. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. V. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 str. 5 d.), teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai V. R. pripažino kaltu padarius LR BK 182 str. 1 d., numatytą nusikalstamą veiką.

Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d. Pagal minėtą nuostatą, teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą – nukentėjusiojo M. M. parodymus, liudytojų P. D., R. R. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolus, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolus, nukentėjusiojo telefoninių pokalbių išklotines, akistatos protokolus, asmens kratos, mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolus bei kitus byloje surinktus įrodymus.

Nuteistojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, jo kaltę grindė vien prielaidomis, pripažintini nepagrįstais.

Nukentėjusysis M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 26-29), tiek teisme nurodė, jog norėjo nusipirkti cigarečių pardavimui, paskambino dėl to R. R., paprašė didesnio kiekio. Jam pasakė, kad tai kainuos 1500 Lt. Nurodė, kad turi atvažiuoti prie parduotuvės, ten atvažiuos žmogus ir palydės jį į vietą. Nuvykus nukentėjusiajam automobiliu ,,Volvo 850“, atėjo V. R. ir įsėdo į jo mašiną. Jie pasikalbėjo, susiskambino su R. R., kaltinamasis tai girdėjo. Tada važiavo keliu per mišką, kaltinamasis rodė kelią, važiuodami jie nebendravo. Kai nuvyko į vietą, pamatė prie kelio, pievoje, stovint automobilį ,,WV Golf“. Jie abu išlipo. R. R. buvo vienas. Jie pasikalbėjo, tada kaltinamasis įsėdo į R. R. automobilį. R. iš bagažinės ištraukė maišą su cigaretėmis - 50 blokų. Maišą įdėjo į jo mašinos saloną, ant grindų po galine sėdyne. Už cigaretes jis sumokėjo 1500 Lt, pinigus padavė R. Atgal važiavo jau vienas, nes atsiminė kelią. Pravažiavus 50-100 m iš už medžio pasirodė pareigūnas ir jį ranka sustabdė. Jis vilkėjo uniformą su ryškiaspalve liemene. Šalia buvo automobilis, lyg ir ,,Peugeot“ markės, su įjungtais švyturėliais. Pareigūnas prisistatė, pasakė, kad tikrins jo blaivumą. Ant jo uniformos buvo antsiuvas ,,policija“. Jis išsigando, nes nelegaliai gabeno cigaretes. Policininkas pareikalavo dokumentų, juos patikrino, prašė atidaryti bagažinę ir mašinos saloną. Apžiūrėjęs bagažinę, vėliau saloną- pamatė maišą, klausė kas ten. Tada priėjo kitas pareigūnas su uniforma, su atšvaitais, bet be liemenės. Jie paklausė, ar jis žino, kokia atsakomybė už cigaretes, sakė, kad reikia kviesti tralą. Jis išsigandęs pasiūlė jiems sumokėti 100 - 200 Lt kyšį, bet pareigūnai atsakė, kad tai mažai. Su savimi turėjo 500 Lt. Juos ir atidavė. Pareikalavo, kad nukentėjusysis dar atvežtų pinigų ir paėmė jo dokumentus. Cigaretes liepė išmesti į krūmus, tai nukentėjusysis padarė. Pinigus paėmė raudonplaukis ir perdavė kitam pareigūnui. Važiuodamas nukentėjusysis skambino R., klausė, kodėl jį „pakišo“. Atsipeikėjęs suprato, kad policijos automobilis jam sukėlė įtarimų. Nuvažiavo iki N.Vilnios, paskambino draugams, kurie pasiūlė kreiptis į policiją, kad iš jo reikalavo kyšio. Nuvyko į policiją, pranešė kad važiavo dideliu greičiu, o pareigūnai už tai pareikalavo kyšio (t. 2, b.l. 155-156).

Nukentėjusiojo informacija dėl galimai įvykdyto nusikaltimo užfiksuota pranešimu (t.1., b. l. 2-3) bei protokole – pareiškime (t., b.l.4, 5 ).

V. R. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo yra visiškai įrodyta ne tik nukentėjusiojo M. M. parodymais, bet ir tiek teismo posėdžio metu apklaustų P. D. ir R. R. parodymais, tiek ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais jų parodymais, kurie yra neprieštaringi ir tiksliai atpasakojantys tiek V. R., tiek kitų nusikalstamos veikos bendrininkų veiksmus įvykio dieną. O būtent, liudytojai patvirtino, jog V. R., susitaręs su R. R., M. R. ir P. D. apgauti nukentėjusįjį M. M., t.y. kad kai R. R. perduos cigaretes M. M., M. R. su P. D. persirengs policininkais, sustabdys miške važiuojantį M. M., pagąsdins dėl pasekmių už kontrabandą ir perims šiam parduotas baltarusiškas cigaretes. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, byloje neginčytinai nustatyta, kad V. R. susitiko su nukentėjusiuoju ir pastarojo vairuojamu automobiliu rodė jam kelią į susitikimo vietą, žinodamas apie jo paties su R. R., M. R. ir P. D. vykdomą nusikalstamą veiką. Kiekvienam iš bendrininkų įvykdžius veiksmus: R. R. perdavus nukentėjusiajam cigaretes, po to įspėjus kitus du - M. R. ir P. D., kurie persirengę policininkais jau laukė pakeliui važiuojančio nukentėjusiojo, po to jiems sustabdžius pastarojo vairuotą automobilį ir pareikalavus už jo padarytą pažeidimą kyšio, bei paėmę prieš tai 1500 litų bei 1000 Lt – kaip kyšį, visi bendrai apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Apgaule įgytus pinigus visi bendrininkai pasidalijo tarpusavyje.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai rėmėsi tik tais liudytojų parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymais, kurie, priešingai nei nurodo apeliantas, yra nuoseklūs, išsamūs, papildantys vieni kitus.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, nors toje vietoje jis nebuvo, asmens atpažinti pagal nuotrauką protokolais, kuriuose buvo atpažintas ne jis, o R. R., asmens kratos protokolu, mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad sulaikymo metu atlikus asmens kratą buvo paimtas M. R. mobilus telefonas, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas vertina tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek įrodymų visumą, todėl apylinkės teismas pagrįstai vertino ir aptarė byloje esančius rašytinius įrodymus:

įvykio vietos apžiūros protokolą, nuotraukas, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 20-25); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis M. M. atpažino M. R., kaip pareigūną, kuris įvykio metu prie jo priėjo vėliau (t. 1 b. l. 34-38); nukentėjusiojo telefoninių pokalbių išklotines bei atliktą jų analizę, kurios patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir P. D., M. R., R. R. įvykio metu vyko bendravimas bei jų telefonai veikė įvykio vietos teritorijoje (1 t., b. l. 67-70, 88-90); akistatos tarp V. R. ir P. D. protokolą, kuriame užfiksuota, kad P. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1 b. l. 136-137); asmens kratos, mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolus, iš kurių matyti, kad sulaikymo metu atlikus asmens kratą buvo paimtas ir apžiūrėtas M. R. mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 1650, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio adresų knygoje rasti adresatai pavadinti “P. D.“, kuris susietas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini); „P.2“ – (duomenys neskelbtini); „R. B“ – (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 42-45);

Nuteistasis V.R. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nepagrįstai nuteistas, nes nusikaltimo nepadarė, o tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme buvo apkalbėtas P. D., kuris siekė sušvelninti savo atsakomybę. Tokie nuteistojo skundo argumentai nepagrįsti, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir kolegijos vertinami kaip nuteistojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau paminėta aukščiau, apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį rėmėsi ne vien tik P. D. parodymais, tačiau ir nukentėjusiojo, kito liudytojo parodymais bei rašytiniais įrodymais. Nors apeliantas nurodo, jog jis niekada neturėjo policininko uniformos, jam ji perduota po įvykio nebuvo, kratos jo namuose tokia uniforma nebuvo rasta, šios aplinkybės jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, kadangi jam nebuvo inkriminuota, kad jis pasisavino valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens vardą. Byloje nustatyta, kad policininko rūbus įvykio metu vilkėjo P. D. ir M. R., už valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimą (BK 289 str.) jie nuteisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (t.2, b.l.147-149).

BK 182 str. 1 d. nustatyta, kad sukčiavimu laikytinas apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, išvengimas turtinės prievolės arba jos panaikinimas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino, jog V. R., P. D., M. R. ir R. R. buvo iš anksto susitarę sukčiauti, pasidaliję vaidmenimis ir veikę išvien bei suderintai, tiek savo, tiek bendrininkų naudai, t.y. tiesiogiai tyčia sukčiavo, apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajam M. M. priklausančius pinigus. Kaltinamojo V. R. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta, veika pagal BK 182 str. 1 d., kvalifikuota teisingai.

Nors apeliantas skunde nurodė, kad jis svetimo turto neįgijo, šią poziciją paneigia P. D. parodymai, kurie pripažinti patikimais, kad nukentėjusiojo 1000 Lt pasidalino keturiese (taip pat ir su V. R.). Be to, R. R., apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t.2, b.l. 26,27) nurodė, jog V. R. taip pat buvo perduota M. M. priklausančių pinigų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka. V. R. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. V. R. apeliacinį skundą atmesti.