Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-24 · Administracinė byla Nr. eI3-953-811/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-02-24Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
eI3-953-811/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03108-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Violeta Petkevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
J. A.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius
Advokatai
Marius Ruzas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-953-811/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03108-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 15.6; 15.7; 15.8; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjui J. A.,pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Mariui Ruzui,atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Donatui Kilikevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašo:

Šalies argumentai

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus skyrius) 2019 m. gegužės 24 d. raštą Nr. 49SFN- 1637(14.49.104);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. SS-1473-(8.5.);

3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą imtis teisinių veiksmų (atlikti administracinę procedūrą) vienam 5 728 kv. m. ploto sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), suformuoti ir įregistruoti (toliau – ir Ginčo žemės sklypas) (t. I b. l. 1; 26-30).

Nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,19 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4110-1000-0001), esantis (duomenys neskelbtini). Toje pačioje vietoje yra ir N. G., K. D. bei A. D. priklausantys žemės sklypai. Sklypai viešajame registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Pareiškėjui bei nurodytiems žemės sklypų savininkams dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai, esantys tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatyti ant tų atskirai įregistruotų žemės sklypų.

Teigia, kad šiuo metu viešajame registre įregistruoti trys sklypai, nuosavybės teise priklausantys atskiriems savininkams, tačiau valstybės institucijos laiko, kad minėti žemės sklypai atskiriems savininkams priklauso dalinės nuosavybės, o dalis tų žemės sklypų sudaro bendro naudojimo teritoriją - t. y. nepaiso viešojo registro duomenų, nes visi trys žemės sklypai yra laikomi vienu žemės sklypu, priklausančiu savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2762-294/2014, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti metalinį garažą ir Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1984-611/2014).

Teigia, kad naudojimosi žemės sklypu ar žemės sklypais tvarka nėra nustatyta, nes tai neįmanoma dėl viešojo registro duomenų (žemės sklypai yra įregistruoti kaip atskiri, nesusiję vienas su kitu daiktai), todėl pareiškėjas nurodo negali tinkamai ginti savo teisių (pavyzdžiui, kreiptis teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar žemės sklypo atidalijimo), be to, pareiškėjui nėra aišku, kokiu būdu jis turėtų ginti jam priklausančias subjektines teises: ar kaip jam atskirai priklausančios nuosavybės savininkui, ar kaip dalinės nuosavybės savininkui.

Pareiškėjas nurodo, kad perkant žemės sklypą, buvo parduodamos žemės sklypo dalys, bet ne atskiri žemės sklypai, todėl privalėjo būti įregistruotos nuosavybės teisės ne į atskirus žemės sklypus, bet į konkrečias vieno žemės sklypo dalis. Pareiškėjo manymu, NŽT turi imtis teisinių veiksmų, kad būtų įregistruotas vienas žemės sklypas.

Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydamas imtis teisinių veiksmų (atlikti administracinę procedūrą vienam 5 728 kv. m. ploto žemės sklypui suformuoti ir įregistruoti, tačiau ginčijamu 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 49SFN-1637(14.49.104) atsakovas atsisakė imtis pareiškėjo prašomų veiksmų ir nurodė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nenurodant, kokiu teisių gynimo būdu pareiškėjas turėtų pasinaudoti. Teigia, kad šiame rašte NŽT Vilniaus skyrius paaiškino pareiškėjui, kad Lietuvos Respublika nėra žemės sklypų bendrasavininkė, todėl jis negali imtis veiksmų 5 728 kv. m. bendro ploto žemės sklypui įregistruoti, tačiau pareiškėjas mano, kad privalu ištaisyti valstybės institucijų perleidžiant žemės sklypo dalis padarytą klaidą, bet atsakovas atsisako tai padaryti.

Pareiškėjas teigia, kad NŽT taip pat nurodė negalinti imtis veiksmų minėtam sklypui įregistruoti ir kad tą privalo padaryti patys žemės sklypo savininkai, tačiau pareiškėjas su tokia pozicija nesutinka. Teigia, kad iš ginčijamų raštų nėra aišku, kodėl buvo įregistruoti atskiri žemės sklypai, suteikiant atskirus unikalius numerius, o ne vienas žemės sklypas, nustatant kiekvienam žemės sklypo savininkui priklausančias žemės sklypo dalis. Pareiškėjo manymu, buvo naudojamas vienas žemės sklypas, todėl atskiroms dalims negalėjo būti suteikiami unikalūs numeriai ir tos dalys įregistruotos kaip atskiri žemės sklypai. Mano, kad tai atsitiko dėl institucijos klaidos, nes NŽT nurodo, kad situacija iš esmės susiklostė dėl techninio pobūdžio priežasčių.

Pareiškėjas vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostata ir teigia, kad NŽT privalo imtis veiksmų klaidoms ištisyti, tačiau nepagrįstai to nedaro.

Tuo pačiu nurodo, kad 2248 kv.m. žemės sklypas nėra apskirtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nei pareiškėjas, nei kiti žemės sklypo savininkai be NŽT priimtų administracinių aktų negali imtis kokių nors veiksmų, kad šis žemės sklypas būtų įtrauktas į bendrą 5728 kv. m. dydžio žemės sklypą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38-43).

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktą NŽT yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad NŽT yra visos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta NŽT kompetencija ir atliekamos funkcijos.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu ir teigia, kad 0,1935 ha žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0167:12, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1) nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½) priklauso K. D. ir Dominikui A. D.. N. G. nuosavybės teise priklauso 0,1872 ha žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0167:13, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2) ir 0,1921 ha žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0167:37, esantis (duomenys neskelbtini) (adresas objektui nesuteiktas) (toliau – Žemės sklypas Nr. 3). Bendra šių žemės sklypų plotų suma yra 0,5728 ha.

Teigia, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra įbraižytas 0,2448 ha ploto žemės sklypas, esantis Kriaučiūnų g. 8, Vilniuje, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiame 0,2448 ha ploto žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4196-5004-1014, su priklausiniais, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso N. G., J. A., K. D. ir D. A. D.

Nurodo, kad N. G., A. D. ir Č. D. 1994 m. kovo 15 d. sudarė susitarimą pirkti 5725 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas). Šį Susitarimą reg. Nr. 14-1280 patvirtino Vilniaus miesto 14-o notarų biuro notarė R. B.. Pagal šį Susitarimą 5728 kv. m ploto žemės sklypą N. G., A. D. ir Č. D. susitarė pirkti tokiomis dalimis: N. G. – 1872 kv. m, A. D. – 1935 kv. m ir Č. D. – 1821 kv. m.

Vilniaus rajono valdybos 1994 m. balandžio 28 d. potvarkio Nr. 183pv, kuriuo vadovaujantis buvo sudarytos Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartys, priede nurodytas sąrašas piliečių, kuriems minėtu potvarkiu buvo leista išsipirkti namų valdų žemės sklypus. Pažymėtina, kad pirmiau minėto priedo sąraše įrašytos pavardės piliečių, kuriems parduodamos 5728 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalys ir šio žemės sklypo dalių plotai: N. G. – 1872 kv. m, Č. D. – 1921 kv. m A. D. – 1935 kv. m.

Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyti perkamų Žemės sklypų plotai, bei nurodyta, kad į šiuos plotus įskaityta po 816 kv. m bendro naudojimo ploto. Tuo pačiu teigia, kad valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse yra nurodyta, kad šių sutarčių sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas M 1:500. Žemės sklypų dokumentų bylose yra vienas ir tas pats UAB „Tolimatis“ 1993 m. lapkričio 11 d. parengtas 5728 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo ribų planas M1:500 (toliau – Žemės sklypo planas). Šiame Žemės sklypo plane yra pažymėtos Žemės sklypų dalys, t, y. 1056 kv. m, 1105 kv. m, 1119 kv. m ir bendro naudojimo 2448 kv. m dalis, kurioje yra gyvenamasis namas su priklausiniais.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. spalio 15 d. raštu Nr. 49SFN-2435-(14.49.104.) nurodė, kad „Norint įregistruoti 5728 kv. m bendro ploto žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, reikia parengti kadastrinių matavimų bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Parengtame žemės sklypo plane turi būti nurodytos bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalys taip pat reikia pateikti visų žemės sklypų savininkų sutikimą dėl jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų apjungimo į vieną bendro 5728 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų savininkams nesutikus įregistruoti 5728 kv. m bendro ploto žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, siūlome kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir (ar) teisėto intereso gynimo“.

NŽT Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 49SFN-1637(14.49.104), be kita ko, nurodė pareiškėjui, kad „Lietuvos Respublika nėra šių žemės sklypų bendrasavininkė, todėl Skyrius negali imtis jokių teisinių veiksmų, kad būtų įregistruotas 5728 kv. m bendro ploto žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre“.

NŽT 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 1SS-1473-(8.5.) „Dėl žemės sklypo“ pažymėjo, kad „siekiant patikslinti Žemės sklypų kadastro duomenis, t. y. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti vieną 5728 kv. m ploto žemės sklypą, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, turi būti parengta nauja Žemės sklypo kadastro duomenų byla ir pasikeitimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokie žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai turi būti suderinti su žemės sklypo bendraturčiais. Remiantis tuo, kas šiame rašte išdėstyta, daro išvadą, kad Vilniaus skyriaus 2019-05-24 raštas Nr. 49SFN-1637-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ yra pagrįstas ir nenaikintinas“.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos“ (galiojusio nuo 1992 m. vasario 7 d. iki 1993 m. liepos 28 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ nuostatomis ir teigia, kad buvo formuojamas vienas 5728 kv. m ploto namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (buv. duomenys neskelbtini), ir Žemės sklypo plane, pagal Susitarimą buvo pažymėtos atskiros 1056 kv. m, 1105 kv. m, 1119 kv. m Žemės sklypų dalys ir bendro naudojimo 2448 kv. m žemės sklypo dalis, kurioje yra gyvenamasis namas su priklausiniais. Bendra šių žemės sklypų dalių ir bendro naudojimo teritorijos plotų suma lygi 5728 kv. m. Būtent šiam plotui (vienu adresu duomenys) yra įregistruoti trys atskiri 1872 kv. m, 1921 kv. m, 1935 kv. m ploto žemės sklypai. Taigi, buvo suformuotas vienas 5728 kv. m ploto sklypas, tačiau asmenys, remdamiesi Susitarimu ir planu, Nekilnojamojo turto registre įregistravo tris atskirus žemės sklypus (šie trys žemės sklypai nebuvo formuoti). Pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje vienam ginčo žemės sklypo unikaliam numeriui suteikiamos 2 skirtingos teritorijos, t. y. į Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įvedus vieno žemės sklypo unikalų numerį, rodoma, kad jis yra dviejose skirtingose vietose. Taip pat Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra pažymėtas 2448 kv. m ploto žemės sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas.

Nurodo, kad ginčo 5728 kv. m ploto žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, todėl, atliekant bet kokius pakeitimus, reikia atlikti tiksliuosius kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, o NŽT pagal kompetenciją neturi galimybės atlikti kadastrinių matavimų privatiems asmenims. Tokius darbus atlieka samdomi matininkai. Atsakovės nuomone, visų Žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 savininkų bendru sutarimu turėtų būti rengiami nauji kadastriniai matavimai, parengta nauja žemės sklypo kadastro duomenų byla ir Nekilnojamojo turto registre turėtų būti įregistruotas vienas 5728 kv. m ploto žemės sklypas ir šio žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalys. Kadangi šie sklypai priklauso privatiems asmenims, NŽT neturi teisės už privačius asmenis inicijuoti potencialių kadastrinių matavimų užsakymą. Tuo pačiu teigia, kad pareiškėjui kyla pareiga teisiniais argumentais įrodyti kodėl NŽT administraciniai aktai yra neteisėti, tačiau pareiškėjas nenurodo konkretaus teisės akto, kurį pažeidė atsakovė.

Atsakovės teigimu, ginčijami administraciniai aktai yra pakankamai motyvuoti, juose nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, nurodomos konkrečios taikomų teisės aktų nuostatos, todėl jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Aplinkybė, kad administraciniais aktais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, negali būti laikoma priežastimi siekiant panaikinti šiuos aktus. Priešingai, pareiškėjas turėtų įrodyti, kad valstybinė institucija veikė nesilaikydama teisės aktų, pažeidė tam tikrą nuostatą, pakankamai nemotyvavo savo atsakymo ir kt. Teigia, kad skunde iš esmės tik detaliai paaiškinamas pareiškėjo siekis turėti vientisą 5728 kv. m sklypą, tačiau nėra jokių teisinių argumentų kodėl NŽT priimti administraciniai aktai yra neteisėti ir dėl to naikintini.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydamas imtis teisinių veiksmų vienam 5728 kv. m ploto žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), suformuoti ir įregistruoti (b. l. 99-101). Pareiškėjas prašyme nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde ir teigė, kad NŽT turi imtis teisinių veiksmų vienam žemės sklypui įregistruoti, kadangi kitu atveju vieno žemės sklypo įregistravimas yra neįmanomas.

Ginčijamu NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 49SFN-1637(14.49.104) (b. l. 96-97) pareiškėjui atsakyta, kad Lietuvos Respublika nėra pareiškėjo nurodytų žemės sklypų bendrasavininkė, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius negali imtis jokių teisinių veiksmų, kad nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas 5728 kv. m bendro ploto žemės sklypas. Tuo pačiu atsakovas nurodė pareiškėjui, kad norint įregistruoti šį sklypą, reikia parengti kadastrinių matavimų bylą bei pateikti visų žemės sklypų savininkų sutikimą dėl jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų apjungimo į vieną 5728 kv. m bendro ploto žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu žemės sklypų savininkai nesutiktų tai padaryti, atsakovas pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą.

Pareiškėjas su šiuo NŽT Vilniaus skyriaus raštu nesutiko ir pateikė skundą dėl šio rašto NŽT. NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 1SS-1473-(8.5.) atsisakė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. raštą Nr. 49SFN- 1637(14.49.104) (b. l. 3-5). Atsakyme iš esmės dėstomos aplinkybės ir teisės aktų nuostatos, susijusios su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimu ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Tuo pačiu pareiškėjui išaiškinta tvarka, pagal kurią pareiškėjas gali inicijuoti vieno 5728 kv. m ploto žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrą.

Ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 49SFN- 1637(14.49.104) ir NŽT 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašto Nr. SS-1473-(8.5.) pagrįstumo ir teisėtumo.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas neginčija nurodytų raštų turinio, tačiau nesutinka su tuo, kad atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, t. y. atsisakė imtis teisinių veiksmų (atlikti administracinę procedūrą) vienam 5728 kv. m ploto sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuoti ir įregistruoti. Atsižvelgiant į pareiškėjo suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką teismas vertins ginčijamų raštų teisėtumą ir pagrįstumą tuo aspektu, ar atsakovas pagrįstai netenkino šio pareiškėjo prašymo.

Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad privačią žemę sudaro žemė, sugrąžinta ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka įsigyta fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybę ir savivaldybes) nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį privačios žemės valdymą ir naudojimą bei disponavimą šia žeme reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai.

Pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis.

Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija reguliuojant žemės santykius, pagal kurią Nacionalinė žemės tarnyba, be kita ko: įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (1 punktas); atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti (2 punktas); parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn (3 punktas); perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai (4 punktas); veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas (5 punktas); įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais (6 punktas); tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus, išskyrus žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (7 punktas); šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams (8 punktas); 9) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę (9 punktas); atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (10 punktas); šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus (11 punktas); priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus (12 punktas); ir kt.

Iš byloje esančio susitarimo pirkti žemės sklypą (b. l. 89-91) matyti, kad N. G., A. D. ir Č. D. susitarė pirkti 5728 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame susitarime nurodytos pirkėjų nuosavybės dalys: N. G. – 1872 kv. m. (0,33 procento), A. D. – 1935 kv. m. (0,34 procento) ir Č. D. – 1821 kv. m. (0,33 procento).

Pareiškėjui nuosavybės teise 0,1921 ha ploto priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4110-1000-0037, esantis (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas, b. l. 56-57), 30/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-63). Kitos minėtų pastatų dalys priklauso K. D., Domininkui A. D. ir N. G.. Be to, N. G. nuosavybės teise priklauso 0,1872 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), K. D. ir Domininkui A. D. po ½ dalį 0,1935 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 109-110).

Taigi, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad bendro 0,5728 ha ploto sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims, tuo pačiu ir pareiškėjui, ir kad Lietuvos Respublika nėra šio sklypo ar jo dalies savininkė. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija reguliuojant žemės santykius, konstatuotina, kad atsakovė, kurios kompetencijai priklauso priimti sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus bei įstatymų nustatyta tvarka teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, neturėjo pareigos imtis veiksmų privatiems asmenims priklausančiam žemės sklypui suformuoti ir įregistruoti.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad NŽT Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 49SFN- 1637(14.49.104) pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo imtis teisinių veiksmų vienam 5728 kv. m ploto sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), suformuoti ir įregistruoti, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. SS-1473-(8.5.) pagrįstai minėto Vilniaus skyriaus rašto nepanaikino.

G. S. nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas - išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovas nesutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ginčijami Sprendimai priimti NŽT kompetencijos ribose, neprieštarauja šios institucijos tikslams bei uždaviniams, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami Sprendimai turėtų būti panaikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais. Konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus, nėra pagrindo įpareigoti NŽT pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė