- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-1984-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23504-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- J. A.
- Ieškovas
- N. G.
- Trečiasis asmuo
- K. D., Domininkas A
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui J. A. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys K. D. ir Domininkas A. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė prašė teismą įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą ir sutvarkyti bendro naudojimo teritoriją, o neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovei tai padaryti atsakovo lėšomis. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas 2010-10-14 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau - ATP) protokolą atsakovui už Vilniaus miesto tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr.1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės1) 7.2 punkto reikalavimų pažeidimą, t.y. jis be raštiško žemės savininko leidimo sandėliavo krovinių padėklus ir laikė neeksploatuojamą automobilį, tuo pažeisdamas LR ATPK 161 straipsnio reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, išnagrinėjusi ATP bylą, 2010-11-04 nutarimu Nr.A11-7254 atsakovui už minėtą pažeidimą paskyrė 400 litų baudą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-12-30 nutartimi atsakovui paskirtos baudos dydį sumažino iki 100 litų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-06-04 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Tačiau atsakovas iki šiol nesutvarkė aplinkos, neišvežė krovinių padėklus, sukrautą metalo laužą, nepašalino metalinio garažo. Atvirkščiai, atvežė sunkvežimį smėlio, kurį išpylė tiesiai ant praėjimo į daržą. Tokiais savo veiksmais atsakovas trukdo kitiems bendrasavininkams naudotis bendro naudojimo teritorija. 2013-07-08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius raštu informavo, kad atsakovui už statybinių ir kitų medžiagų, kurios teršia aplinką ir trukdo aplinkiniams, laikymą buvo surašytas ATP protokolas pagal LR ATPK 161 str. už Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-12-14 sprendimu Nr.1-354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės2) 15.13 p. reikalavimų pažeidimą. Be to, minėti faktai buvo papildomai užfiksuoti 2013-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr.177-13-35. Kadangi atsakovas ir toliau geranoriškai nepašalina teisės pažeidimu padarytų padarinių - neišveža metalinio garažo, metalo laužo krūvos, krovinių padėklų, smėlio krūvos, nesutvarkė ir nesiruošia sutvarkyti aplinkos, taip trukdydamas kitiems bendrasavininkams naudotis bendrai naudojama teritorija, todėl atsakovas įpareigotinas atlikti šiuos veiksmus.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė teismui nepateikė jokių dokumentų, kad ieškovė ir atsakovas bendros dalinės nuosavybės teise valdo bendrą turtą. 2013-07-01 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.177-13-35 nurodyta aplinkybė, kad kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), valdomas bendrosios nuosavybės teise N. G. ir J. A., nepagrįstas jokiais dokumentiniais įrodymais ir prieštarauja viešajame registre įregistruotam faktui. Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 1/3 atsakovui, 1/3 ieškovei, 1/3 L. D. priklausė iki 2013-10-10, o nuo 2013-10-10 priklauso K. D. ir D. D.. Registrų centro duomenimis gyvenamasis namas savininkų pasidalintas ir 1/3 daliai suteiktas unikalus registracijos numeris: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.4(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei. Registrų centro duomenų banke pagal pirkimo-pardavimo sutartis fiksuoti trys savarankiški žemės sklypai: 935 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1872 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1921 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, pateikdama ieškinį nepateikia jokio dokumento, patvirtinančio, kad savininkai naudojasi bendra namų valda, lygiai kaip kad nėra duomenų, kad nurodyti žemės sklypai tarpusavyje susiję bendrai naudojama žemės sklypo dalimi. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr.2-1720-535/2009 dėl teisės atsakovui gauti leidimą vieno aukšto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato statybai pagal parengtą projektą be ieškovės sutikimo, teismo sprendimo pagrindu atsakovui buvo išduotas statybos leidimas. Statybų metu atsakovas savo gyvenamojo namo pusėje sandėliuoja niekam netrukdančias statybines medžiagas, kurios nėra pavojingos aplinkai ir niekam netrukdo.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji asmenys ieškinį palaikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą J. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teisė priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas skaičiumi 0), metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą ir įpareigojo sutvarkyti bendrojo naudojimo teritoriją, nevykdžius teismo sprendimo leido tai padaryti ieškovei atsakovo lėšomis. Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 2394 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl atsakovui priklausančių daiktų laikymo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas neginčijo ieškinyje nurodomų daiktų laikymo fakto, tačiau teigia, kad ieškovė ir atsakovas bendrai nevaldo žemės sklypo, savininkai nesinaudoja bendra namų valda, žemės sklypai tarpusavyje nėra susiję bendrai naudojama žemės sklypo dalimi, todėl atsakovas nepažeidžia ieškovės interesų. Teismas iš nekilnojamojo turto duomenų banko išrašo nustatė, kad ieškovei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso atsakovui (30/100 dalis) ir ieškovei (1/3 dalis). Ieškovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas, atsižvelgdamas į antstolės A. S. 2013-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes, į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-04 nutartimi nustatytas aplinkybes, jog o plotas, esantis aplink gyvenamąjį namą (plane pažymėtas skaičiumi 0), priklauso visiems trims savininkams bendrai, nenustatant kiekvieno savininko konkrečių dalių, į tai, jog šį faktą pripažino abi bylos šalys, jog ieškinyje nurodyti daiktai buvo sandėliuojami būtent toje sklypo dalyje, kuri priklauso bendrai visiems trims savininkams, laikė, kad atsakovas neturėjo teisės šioje sklypo dalyje kaupti savo daiktų. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai sandėliuoja jam priklausančius daiktus, pažeisdamas CK 4.75 str. nuostatą gauti bendraturčių sutikimą. Ieškovės ir kitų bendraturčių teisėti interesai yra pažeidžiami atsakovui neteisėtai laikant metalo laužą ir kitus daiktus. Atsižvelgdamas į atsakovo sandėliuojamų daiktų kiekį ir apimtį, į protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus, teismass sprendė, kad protingas terminas įgyvendinti teismo sprendimą yra tris mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti, priteisti teismo išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
byloje nėra dokumentų, įrodančių, kad atsakovas ir ieškovė yra bendros žemės dalies savininkai. VĮ Registrų centro duomenimis, pagal pirkimo-pardavimo sutartis yra fiksuotis trys savarankiški žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuose nenurodyta, kad savininkai naudojasi bendra namų valda ar šie sklypai yra tarpusavyje susiję bendrai naudojama žemės sklypo dalimi. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas neįrodo aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas yra bendros žemės dalies savininkai. Be to, kadastro žemėlapio ištrauka negali patvirtinti, ar egzistuoja bendra žemės dalis, todėl turėjo būti remiamasi VĮ Registrų centro duomenimis.Pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo pateiktus dokumentus: gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą Nr.0469 ir statybos leidimą Nr.GN/754/08-0191, leidžiantį statyti priestatą prie namo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini)yra vykdomos statybos bei remonto darbai, statybinės medžiagos ir reikalingi įrengimai yra neatskiriama statybos darbų dalis.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi negaliojančiomis teisės aktų nuostatomis: Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.2 p. nuostatos nuo 2008-07-16 neteko galios, o jei ir galiotų, jų nebūtų galima taikyti, kadangi jos prieštarauja CK 4.75 str. 1 d.Vilniaus apygardos teismas 2013-12-19 nutarimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2013-07-18 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 161 str. atsakovo atžvilgiu nutraukė.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
byloje pateikta Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartis turi prejudicinę galią šioje byloje ir nustatytų faktinių aplinkybių įrodinėti nereikia. Šioje nutartyje konstatuota, kad aplinkybę, jog kiemas priklauso trims savininkams bendrai pripažino ir atsakovas. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad prie namų stovi metalinis garažas, konkretus metalo laužas, smėlis, mediniai krovinių padėkliai, kurie nieko bendro su statybomis neturi, o statybos leidimo gavimas nesuteikia atsakovui teisės pažeidinėti CK 4.75 str. nuostatų. Atsakovas turi gauti bendraturčių leidimą sandeliuoti daiktus bendrasavininkams priklausančiame sklype. Priešingu atveju, pažeidžiami ieškovės ir kitų bendraturčių teisėti interesai.Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 4.75 str. nuostatomis, o teismo sprendime minimos šiuo metu negaliojančios taisyklės tik dėl to, kad teismas citavo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartį.
Tretieji asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 str. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, o žodinio proceso tvarka gali būti nagrinėjamas, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.). Dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė išsamų motyvuotą apeliacinį skundą, ieškovė pateikė atsiliepimą į jį, jokių naujų įrodymų į bylą šalys nepateikė, byloje esančių įrodymų ir pateiktų šalių paaiškinimų pakanka bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovas savo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nepagrindė, todėl teisėjų kolegija apelianto prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.
Byloje kilo ginčas dėl vieno bendraturčio teisės naudoti bendrą turtą savo nuožiūra be kitų bendraturčių sutikimo bei dėl faktinės aplinkybės apie turto buvimą bendru turtu.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis su ieškove yra bendros žemės dalies savininkai, jog teismo sprendime minimi daiktai, kuriuos jis įpareigotas pašalinti, nėra jo statomam priestatui reikalingos statybinės medžiagos, bei teigia, kad teismas vadovavosi negaliojančiomis Vilniaus miesto tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr.1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.2 p. nuostatomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.⁵⁷⁵ -227/2012 teisėjų kolegija konstatavo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso 3 savininkams. Dalis sklypo (plane pažymėta skaičiais 12, 13 ir 37) yra padalinta kiekvienam savininkui atskirai, o plotas, esantis aplink gyvenamąjį namą (plane pažymėtas skaičiumi 0), priklauso visiems trims savininkams bendrai, t.y. konkrečios dalys atskirai kiekvienam savininkui nenustatytos, todėl bendrasavininkiai, įskaitant ieškovę ir atsakovą, šį turtą turi naudoti bendru sutarimu. Minėtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad tiek ieškovė N. G., tiek atsakovas J. A. pripažino, nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme pirmąja instancija, pripažino šį kiemo priklausymo visiems savininkams bendrai faktą. Minėtoje byloje taip pat buvo pripažinta, kad šis turtas turi būti naudojamas visų bendraturčių bendru sutarimu, o atsakovo daiktai, kuriuos ieškovė nurodė ieškinyje ir kurie minimi minėtoje administracinėje byloje, priklauso ir yra sandėliuojami visiems trims bendraturčiams bendrai priklausančioje dalyje neteisėtai, neturint bendraturčių sutikimo. Minėtoje administracinėje byloje dalyvavo tiek ieškovė, tiek atsakovas, iš esmės buvo nustatinėjamos tos pačios reikšmingos aplinkybės, todėl minėtoje administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės pagal CPK 182 str. 2 p. turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, todėl iš naujo nenustatinėjamos. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir bylą sprendė pagal administracinėje byloje nustatytas aplinkybes. CPK 182 str. paskirtis yra užtikrinti, kad tos pačios aplinkybės skirtingose bylose nebūtų vertinamos skirtingai ir kad tuo pačiu klausimu nebūtų priimami skirtingi teismų sprendimai. Todėl minėtoje administracinėje byloje teismų nustatytos aplinkybės buvo privalomos nagrinėjamoje byloje. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi negaliojančiomis Vilniaus miesto tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr.1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.2 p. nuostatomis, nes pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš teismo sprendimo, tik citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį dėl minėtos nuostatos taikymo, tačiau šia apelianto cituojama nuostata nesivadovavo.
Taip pat teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo pirmą argumentą dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės formos ir apimties, kadangi administracinėje byloje teismai šias aplinkybes ištyrė ir pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis administracinių teismų nustatytomis aplinkybėmis, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia tokios teismo pareigos.
Kaip matyti iš administracinėje byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat iš antstolės A. S. 2013-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) kairės pusės, priklausančios ieškovei, sustatyti mediniai padėklai, šiferis, metalo laužas, o prieš namą esančiame kelyje išversta smėlio krūva, dešinėje namo pusėje yra metalinis garažas, metalinė priekaba, kitas metalo laužas (b.l. 11-12, 14-15), šie daiktai yra ieškovės, atsakovo ir kitų bendraturčių bendrai naudojamame žemės sklype, pagal savo pobūdį jie nėra susiję su atsakovo atliekamais priestato statybos darbais. Kita vertus, net jeigu jie būtų susiję su atliekamais darbais, tai nepaneigia CK 4.75 str. 1 d. nuostatos taikymo privalomumo ir fakto, jog atsakovas privalo gauti kitų bendraturčių sutikimą jų sandėliavimui bendrame sklype. Atsakovo turimas statybos leidimas leidžia jam atlikti statybos leidime nurodytus darbus, tačiau nesuteikia teisės be bendraturčių sutikimo bendrame sklype sandėliuoti metalo laužą. Atsakovas nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų, kad ieškovė būtų davusi atsakovui sutikimą sandėliuoti metalo laužą ir kitas atliekas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad daiktai, kuriuos pašalinti prašo ieškovė, yra susiję su atsakovo atliekamais statybos darbais.
Pirmosios instancijos teismas netyrė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl 2013-07-08 atsakovui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, juo nesivadovavo, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl šio administracinės teisenos nutraukimo pagal šį protokolą neturi teisinės reikšmės ginčui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamai bylai aktualią CK 4.75 str. nuostatą, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.