- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- 2YT-15054-920/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10508-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- P. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui
- Advokatai
- Inga Stonytė
žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Z., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po sutuoktinės G. Z., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti (b. l. 3-5).
Pareiškime ir teismo posėdyje jo atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė G. Z.. Pareiškėjas kartu su sutuoktine G. Z. 1977-10-03 (duomenys neskelbtini), įsigijo gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę, deklaravo savo gyvenamąją vietą. Tačiau kartu su sutuoktine įsigyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės VĮ Registrų centre įregistruotos nebuvo. Taip pat jam kartu su sutuoktine buvo skirta 3 ha ploto asmeninio ūkio žemė, esanti (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-12-30 sudarė šios žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį jis galės tik pateikęs paveldėjimo teisės liudijimą į sutuoktinės nuosavybę.
Iki sutuoktinės mirties pareiškėjas ir jo sutuoktinė kartu gyveno šeimos ūkyje (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), augino javus bei pašarus ūkio gyvuliams. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties pareiškėjui liko visi namų ūkio reikmenys, baldai, daiktai, asmeniniai dokumentai, nuotraukos. Pareiškėjas rūpinosi ir sutuoktinės laidotuvėmis. Taip pat pareiškėjas moka komunalinius mokesčius už gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), užsakė jo ir sutuoktinės asmeninio ūkio žemės sklypų kadastrinius matavimus, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį. Po sutuoktinės mirties likusiuose žemės sklypuose visuomet augino javus, pašarus gyvuliams ir daržoves. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties turtą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti, jis prižiūri ir rūpinasi pastatais, žemės sklypais. Suinteresuotas asmuo A. Z., kuris yra pareiškėjo ir palikėjos (sutuoktinės) sūnus, palikimo nepriėmė, nes gyveno atskirai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad po G. Z. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjas, kuris liko gyventi ūkyje, rūpinasi ūkiu ir žeme, esančiais (duomenys neskelbtini), todėl su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka (b. l. 44).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius, kad nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo (b. l. 45-47).
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, jį atstovavo byloje dalyvaujanti advokatė. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant. Byla išnagrinėta pareiškėjui ir institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 444 str. 1 d., teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Taigi, teismai nustatinėja tik tokius faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė G. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8). Pareiškėjo ir jo sutuoktinės paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10). P. Z. pagal 1977-10-03 sutartį nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). VĮ Registrų centre nekilnojamasis turtas neregistruotas. Pažymėtina, kad minėtas turtas įgytas santuokos metu. VĮ „Registrų centras“ duomenimis pareiškėjui yra išnuomoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), pagal 2015-12-30 Valstybinės žemės nuomos sutartis (b. l. 15, 16, 17, 19-20, 21-22, 23-24, 25, 26, 27).
Įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Po sutuoktinės G. Z. mirties, pareiškėjas Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, tai patvirtina Kauno rajono notarės Renatos Butkauskaitės 2016-05-20 pažyma (b. l. 30).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmęs jį visą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškime išdėstytų aplinkybių, suinteresuoto asmens atsiliepimo, šalių paaiškinimų darytina išvada, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties, savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais pradėdamas nekilnojamąjį turtą faktiškai valdyti – pareiškėjas ir toliau nekilnojamuoju turtu naudojosi, rūpinosi, prižiūri, ten pat gyvena, moka komunalinius mokesčius, žemės sklypuose visuomet augina javus, pašarus gyvuliams, daržoves. Be to, pareiškėjo namuose liko visi šeimai priklausę buities ir ūkio reikmenys, asmeniniai daiktai. Suinteresuotas asmuo prašomam nustatyti juridiniam faktui neprieštaravo. Byloje apklaustas liudytojas A. R. pareiškėjo, suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes patvirtino.
Konstatuotina, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po sutuoktinės G. Z., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.