Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto l apylinkės teisme 2012-01-23 gauta baudžiamoji byla Nr. 1-347-536/2012, kurioje J. J. (J. J.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, R. V. (R. V.) kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.

J. J. kaltinamas tuo, kad 2011-06-29, apie 16 val. 20 min., prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš R. V. už 50 Lt įsigijo nedidelį kiekį, 0,004 g, narkotinės medžiagos heroino, kurią laikė su savimi ir netrukus po nusikaltimo padarymo, t.y. 16 val. 25 min. Ozo ir Gelvonų gatvių sankryžoje, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie, jo automobilyje „BMW 530“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros metu rado ir paėmė 0,004 g heroino, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

R. V. kaltinamas tuo, kad 2011 m. birželio mėn. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis jis neteisėtai, turėdamas du tikslus: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,112 g narkotinės medžiagos heroino, kurios dalį suvartojo pats, o kitą – 0,004 g dalį heroino aukščiau minėtomis aplinkybėmis už 50 Lt pardavė J. J.; likusią 0,108 g heroino dalį jis laikė su savimi iki tos pačios dienos 20 val. 50 min., kai atliktos kratos metu jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai ją rado ir paėmė, t.y. t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. V. kaltinamas tuo, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platini, įgijo nedidelį kiekį, t.y. ne mažiau 0,008 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, kurios dalį suvartojo, o likusią dalį, t.y. 0,008 g minėtos medžiagos laikė su savimi iki 2011-06-29, kai 20 val. 50 min., atliktos kratos metu jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai ją rado ir paėmė, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, nustačius, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme (BPK 254 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė O. A. Kolbienė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-23 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui. Mano, kad nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, o baudžiamoji byla perduotina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nurodo, jog R. V. pateiktame kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nurodyti tiek, kiek jie buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. R. V. inkriminuotos visos vienu metu įgytos narkotinės medžiagos, kurias jis laikė dviem tikslais – neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti bei turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, t.y. dalį minėtų medžiagų pats suvartojo, dalį išplatino J. J., likusią dalį toliau laikė, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti bei turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki pastarąjį sulaikė policijos pareigūnai, todėl pastarojo veika vertintina, kaip nusikalstamų veikų sutaptis numatyta BK 259 straipsnio l dalyje ir BK 260 straipsnio l dalyje.

Remdamasi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2009-10-06 nutartimi 2K-7-195/2009, prokurorė teigia, kad konkretūs kiekiai negali būti nurodyti, kadangi nėra galimybės nustatyti, kokia dalis narkotinių medžiagų buvo skirta asmeniniam vartojimui, o kokia dalis – platinimui, tokiu būdu kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji BK 259 straipsnio l dalyje ir BK 260 straipsnio l dalyje numatytų nusikaltimų sutaptis.

Skunde pažymima, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios. Tuo tarpu byla prokurorui perduotina, nustačius kaltinamojo akto trūkumus, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie kurie trukdo teismui nagrinėti bylą. Prokurorės nuomone, skundžiamoje nutartyje nepateikiama jokių motyvų, kodėl nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės skundas atmestinas.

BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad byla prokurorui perduodama, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Tuo tarpu BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytas įpareigojimas prokurorui kaltinamajame akte pateikti nusikalstamos veikos aprašymą, nurodant nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdus, padarytos veikos padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis 2K-387/2011).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. J. ir R. V. yra kaltinami neteisėtu disponavimu narkotine bei psichotropine medžiagomis. Šios nusikalstamos veikos sudėties privalomas objektyviosios dalies elementas yra tikslas, nuo kurio priklauso kaip bus kvalifikuojama veika – pagal BK 259 straipsnį ar pagal BK 260 straipsnį.

Iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad pagal R. V. pateiktą kaltinimą, šis narkotinę medžiagą – heroiną įgijo „neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti“ (b.l. 214). Akivaizdu, kad R. V. pareikšto kaltinimo formuluotė yra dviprasmiška. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad toks R. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas nėra aiškus ir kelia abejones: iš pareikšto R. V. kaltinimo lieka neaišku, ar neteisėtai įgydamas narkotinę medžiagą – heroiną, kaltinamasis visgi turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti heroiną, ar jo neturėjo, kokią jo dalį pastarasis įgijo, turėdamas tikslą platinti, kokią dalį – šio tikslo neturėdamas, bei, jeigu narkotinė medžiaga – heroinas, buvo įgyta be tikslo parduoti ar kitaip platinti, tai kada šis tikslas jam kilo. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, liko neaišku ir kokio BK straipsnio – 259 ar 260 pagrindu turi būti kvalifikuojama R. V. inkriminuojama veika.

Reikia pažymėti ir tai, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, šios kategorijos bylose, yra esminė faktinė kaltinimo aplinkybė. Nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio, kuris gali būti nedidelis, didelis arba labai didelis, priklauso veiksmų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kvalifikavimas pagal BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalį, ar pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį. Tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, R. V. kaltinamas „ne mažiau kaip 0,112 g“ heroino bei „ne mažiau 0,008 g“ klonazepamo neteisėtu įgijimu. R. V. inkriminuojant „ne mažiau kaip 0,112 g“ heroino įgijimą, taip pat nėra nurodoma, kokį kiekį narkotinės medžiagos – heroino pastarasis įgijo turėdamas tikslą platinti, ir kokį kiekį – šio tikslo neturėdamas. Todėl, surinktų bylos duomenų ir pareikšto nekonkretaus kaltinamojo akto kontekste, vėlgi kyla pagrįstos abejonės, kokiais faktiniais duomenimis prokurorė grindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu narkotinės medžiagos – heroino bei psichotropinės medžiagos – klonazepamo kiekio įgijimu, iš kurių būtų aišku, visgi kokį narkotinės medžiagos – heroino bei psichotropinės medžiagos – klonazepamo kiekį, pagal prokurorus, neteisėtai įgijo R. V. ir koks konkrečiai, pagal nustatytas bylos aplinkybes, turi būti jo veikos juridinis vertinimas.

Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-06 nutartimi 2K-7-195/2009 išskirdamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir įvertindamas jas kaip atskiras, atsižvelgė ne tik į narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo tikslus, tačiau ir į pas nuteistąjį rastus ir jo parduotus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis gali reikštis alternatyviomis veikomis, kurių kiekviena atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl byloje privalo būti nustatytas kiekvienos veikos padarymo faktas, ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, konkretus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis bei jos įgijimo ar laikymo tikslas, turi būti pagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais įrodymais, nekeliant nei vienos iš alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-20 nutartis 2K-P-218/2009).

Dėl aukščiau pasakyto, darytina išvada, jog prokurorė, surašydama kaltinamąjį aktą ir jame nenurodydama konkretaus, kiek tai leido surinkti bylos duomenys, R. V. įsigytos narkotinės medžiagos – heroino bei psichotropinės medžiagos – klonazepamo kiekio, taip pat atitinkamo kiekio heroino įsigijimo tikslo, pažeidė ne tik BPK 219 straipsnio 3 punkto, bet ir BPK 219 straipsnio 5 punkto nuostatas, pagal kurias kaltinamajame akte būtina nurodyti BK straipsnį (dalį ir punktą), numatantį atsakomybę už padarytą veiką. Neišaiškinus konkretaus R. V. inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų tikslo bei nenustačius konkretaus narkotinės medžiagos – heroino ir psichotropinės medžiagos – klonazepamo įsigijimo kiekio, nėra aiškios bylos nagrinėjimo teisme ribos ( BPK 255 straipsnis).

Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, toks R. V. pareikštas kaltinimas pažeidžia ir jo teisę į gynybą.

Pagal BK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Preziumuojant tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento pastarasis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tiksliai ir išsamiai. Toks reikalavimas taikomas tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui, taip pat ir tais atvejais, kai kaltinimo faktinis pagrindas bei jame išdėstytų aplinkybių apimtis turi įtakos veikos kvalifikavimui pagal kitą, sunkesnį, baudžiamąjį įstatymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai keistinos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali lemti veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama, sprendžiant, ar kaltinamojo teisė į gynybą bus suvaržyta, lemiamos reikšmės neturi tai, kad kaltinamasis apie keistinas faktines aplinkybes žinojo ar net pats jas nurodė.

Kaip jau buvo minėta, pagal BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas apibrėžia kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl kaltinamajame akte neištaisius skundžiamoje nutartyje nurodytų trūkumų, teismas neturi galimybės tinkamai išspręsti klausimo dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnio 3 dalis).

Reikia pažymėti ir tai, kad perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas vykdydamas pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės, visgi turi ribotas galimybes pakeisti nagrinėjimo teisme metu nustatytas kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes. Priimdamas nuosprendį, teismas savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai. Tuo tarpu nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kurios lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama, paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų.

Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti esminiai kaltinamojo akto turinio neatitikimai BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimams, yra pakankamas pagrindas perduoti bylą prokurorui. Netinkamas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymas nagrinėjamoje byloje kartu su netinkamu veikos kvalifikavimu yra kaltinamojo akto trūkumai, kurie nagrinėjant bylą teisme nėra ištaisomi ir ją trukdo nagrinėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.