Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovas R. D. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovės UAB „Gaudita“ vienašalį 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo 600 500 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki ieškinio pateikimo dienos – 101 838,22 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam nekilnojamam turtui – ūkio pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1395/1425 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2008 m. liepos 30 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovas pardavė atsakovui pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 050 Lt sumą, kuri turi būti sumokėta iki 2009 m. liepos 30 d.. Pagal sutarties 2.4 p. visiškas atsiskaitymas privalėjo būti patvirtintas atskiru pardavėjo pareiškimu bei notaro liudijimu apie visišką atsiskaitymą. Iki šios dienos pirkėjas nėra sumokėjęs turto kainos, nurodyta suma nėra pervesta ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, o sutarties 2.4 p. nurodytas liudijimas nėra išduotas. Nekilnojamo turto registre įregistruota UAB „Gaudita“ įsiskolinimą už pastatą patvirtinanti pažyma. Ieškovas remdamasis sutarties 2.1 p., CK 6.38 str. prašė priteisti iš atsakovo nesumokėtą kainą 600 500 Lt, remdamasis CK 6.36 str., CK 6.210 str. prašė priteisti 5 proc. procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki ieškinio pareiškimo dienos 2012 m. gruodžio 20 d. – 101 838,22 Lt, procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog yra visos sąlygos priverstinei hipotekai nustatyti pagal CK 4.175 str. 2 d. 3 p., t.y. pareikštas turtinis reikalavimas dėl skolos ir palūkanų, didelė ieškinio suma, gali atsirasti ir kitų kreditorių, atsakovas, siekdamas išvengti įsiskolinimo, aktyviai sudaro sandorius, dėl kurių jo turtui yra taikomi nauji suvaržymai. Hipoteką prašė nustatyti neviršijant patenkintų reikalavimų sumos ir nustatant, kad hipoteka galioja iki to momento, kol atsakovas visiškai įvykdys teismo sprendimą. Atsikirsdamas į atsakovo atsiliepime nurodytą argumentą dėl priteistinos turto kainos, pažymėjo, kad ieškovas turi teisę reikalauti visos sutartos kainos 600 500 Lt, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad atliko dalinį mokėjimą 90 075 Lt sumai į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Sutarties 2.1.1 nurodyta mokėjimo tvarka, kuomet dalis turto kainos sumokama trečiajam asmeniui VMI buvo skirta išvengti papildomų administracinių veiksmų, susijusių su mokesčių mokėjimu valstybei nuo turto kainos. Kol ieškovui nebuvo sumokėta pagrindinė turto kainos dalis, jam nekilo pareiga ir mokėti gyventojų pajamų mokestį pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Nesutinka su atsakovo sutartiniu 2.2 punkto aiškinimu dėl sutarties nutraukimo, t.y. kad atsakovui suteikta teisė perėmus nuosavybės teisę į turtą vienašališkai spręsti dėl atsiskaitymo pagal sutartį. Ieškovo tvirtinimu, ši teisė numatyta ne pirkėjui, o pardavėjui – reikalauti sumokėti kainą, pirkėjui to nepadarius, pardavėjui suteikiama teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, t.y. pirkėjui pagal sutartį laiku neatsiskaičius už įsigytą turtą, pardavėjas turi teisę nuspręsti ar pasinaudoti galimybe nutraukti sutartį ar reikalauti sumokėti turto kainą. Priešingas sutarties aiškinimas prieštarautų CK 1.5 str. principams. Teigia, jog sutarties kaina nėra nuginčyta ir atsakovo argumentai dėl tariamai per didelės turto kainos yra teisiškai nereikšmingi. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas nuslepia bylai reikšmingą aplinkybę, t.y. tai, kad turtas po sutarties sudarymo buvo sunaikintas, tai patvirtina 2013 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad sklype, esančiame Kauno g. 22, šiuo metu nėra jokių statinių, todėl nėra įmanomas sutarties įvykdymas grąžinant ieškovo nuosavybėn turtą natūra, nes sutartimi perleistas turtas yra sunaikintas. Nesutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad sutartis vienašališkai nutraukta, nes tokiu būdu pažeistos CK 1.93 straipsnio 3 dalies nuostatos, sutarties nutraukimas neatitinka nei sutarties, nei įstatymų nuostatų.

Atsakovas UAB „Gaudita“ 2013 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovui R. D., kuriuo prašė nutraukti UAB „Gaudita“ 2008 m. liepos 30 d. sudarytą sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo CK 6.217 straipsnio 4 dalies, sutarties 2.2 punkto pagrindu. Nurodė, kad sutartimi sutarta, kad jeigu atsakovo įsipareigojimai nebus visiškai ar iš dalies įvykdyti, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas per nustatytą 5 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nuo sutarties 2.1.2 punkte nustatyto termino pabaigos sumokėtų kainą. Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų per ieškovo nustatytą papildomą terminą, šalys privalo atvykti į notaro biurą ir pasirašyti susitarimą apie šios sutarties sąlygų pakeitimą arba nutraukti šią sutartį. Šiuo pagrindu nutraukus sutartį, atsakovas įsipareigojo ieškovui perduoti nuosavybės teisę į turtą ir sumokėti ieškovui 8 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo turto kainos. Atsakovas, siekdamas įvykdyti sutarties 2.2 punkto nuostatas, 2013 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į ieškovą, kad laikantis sutartyje numatytų nuostatų šalys atvyktų į notarų biurą ir sudarytų susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo arba susitartų dėl sutarties nutraukimo, tačiau atsakovas gera valia atsisakė įvykdyti sutartį bei kviečiamas neatvyko į notaro biurą. Nurodė, kad jo reikalavimas teisėtas, nes sutartimi nustatytos sąlygos, kurioms esant ji gali būti nutraukta – 2.2 p., nėra imperatyvių nuostatų, kurios draustų ieškovui ir atsakovui sudaryti tokio turinio susitarimą, toks susitarimas dėl nutraukimo galioja abiem šalims. Atsakovo teisė spręsti dėl sutarties įvykdymo pagrįsta sutarties sudarymo metu buvusia ekonomine padėtimi nekilnojamojo turto rinkoje. Atsakovas, sudarydamas sutartį savo rizika veikė tiek, kad jeigu nesugebėtų turto panaudoti tokiu būdu, jog per vienerius metus negautų pajamų turto kainos sumokėjimui, jie sutarė arba pakeisti sutarties sąlygas arba sutartį nutraukti, atsakovui įsipareigojant mokėti netesybas. Atitinkamai atsakovas prašo teismą priverstinai įvykdyti sutarties 2.2 p., sutartį nutraukiant (CK 6.217 str., 6.222 str. 1 d.). Kadangi gyvenamasis namas, kuris buvo perduotas atsakovui sutarties pagrindu nėra išlikęs, atlyginama to turto vertė pinigais (CK 6.222 str. 1 d., CK 6.147 str. 2 d.). Turto vertė sandorio sudarymo metu buvo 68 400 Lt, todėl ieškovui turi būti grąžinama 68 400 Lt suma ir 48 400 Lt bauda, kurią atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovui po sutarties nutraukimo. Pripažino, jog atsakovo atliktas vienašalis sutarties nutraukimas nėra galimas, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Apeliaciniu skundu ieškovas R. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. D. prašymas dėl priverstinės hipotekos atsakovo turtui nustatymo, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovas UAB „Respektas“ visiškai įvykdys teismo sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui priklausančiam nekilnojamam turtui: (1) ūkio pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini); unik. Nr. (duomenys neskelbtini); (2)1395/1425 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); unik. Nr. (duomenys neskelbtini); (3) gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini); (4) gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini); (5) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini); (6) gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal teismų praktiką, priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 str. 2 d. 3 p.) atsirasti reikalingos dvi sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu ir 2) pats kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas, turi reikalauti priverstinės hipotekos nustatymo ir būtinybė apsaugoti jo interesus. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu esant LR CK 4.175 straipsnio 2 dalyje nustatytiems atvejams. Kadangi šiuos pagrindus nustato įstatymas, tai tokiais atvejais priverstinės hipotekos būtinumas ir reikalingumas jau yra pagrįstas ir ieškovas atskirai to daryti neprivalo. Šiuo atveju byloje egzistuoja visos sąlygos priverstinei hipotekai taikyti, t. y. pareikštas reikalavimas yra patenkintas, jo vertė yra labai didelė, atsakovas, vengdamas atsiskaitymų sudaro sandorius, kuriais jo turtui taikomi nauji suvaržymai, dalis turto, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, yra perleista sutartimi, iš kurios ir kyla skola bei R. D. byloje reiškiami reikalavimai.

2. Priverstinės hipotekos nustatymo būtinybę pagrindžia atsakovo nesąžiningumas ir prasta jo finansinė padėtis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakovo nesąžiningumas, greta aukščiau nurodytu priverstinės hipotekos nustatymo sąlygų, yra papildomas svarus pagrindas įregistruoti priverstinę hipoteką. Grėsmę, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti, įrodo atsakovo UAB „Gaudita“ nesąžiningi veiksmai, t. y. pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą įteikimas, o vėliau ieškinio dėl sutarties nutraukimo pareiškimas, atsakovo 2013 m. vasario 20 d. raštu sutikimas ieškovui grąžinti turtą, o vėliau paaiškėjusi aplinkybė, kad turtas yra sunaikintas ar žuvęs, atsakovo sudarytas hipotekos sandoris su UAB „MGP Investicija“, kuriuo, ieškovo nuomone, siekiama išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Vienintelis turtas, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, yra žemės sklypas, kurio vertė 490 000 Lt, nes kita likvidaus turto dalis yra arba sunaikinta arba įkeista. Atsakovas taip pat turi kreditorių, kurių 2013 m. balandžio 17 d. bendra reikalavimų suma yra 1 324 430,48 Lt.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje atsakovui taikomas areštas yra pakankama priemonė būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Vertinant nesąžiningus atsakovo UAB „Gaudita“ veiksmus, akivaizdu, kad UAB „Gaudita“ turto areštas nėra pakankama priemonė apsaugoti pažeistus apelianto interesus, nes iki to momento, kol apeliantui atsiras galimybė nukreipti išieškojimą i UAB „Gaudita“ turtą, UAB „Gaudita“ turtas jau gali būti areštuotas užtikrinant ir kitu kreditorių reikalavimus, o tokiu atveju iš turto realizavimo gautos pajamos būtų paskirstytos proporcingai kreditorių, kurių naudai konkretus turtinis vienetas yra areštuotas, reikalavimams tenkinti (LR CPK 754 str. 5 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad arešto nustatymo pareiškėjo naudai faktas nėra kliūtis to paties pareiškėjo naudai nustatyti ir priverstinę hipoteką. Hipoteka yra savarankiška turtinio reikalavimo įvykdymą užtikrinanti priemonė, todėl areštas nėra pagrindas atmesti prašymą nustatyti priverstinę hipoteką tam pačiam daiktui. Priverstinės hipotekos nustatymas atsakovo teisių nesuvaržys labiau, nei yra būtina. Hipotekos atveju daiktas, kuriam yra nustatyta hipoteka, nėra perduodamas kreditoriui, skolininkas ir toliau turi teisę juo naudotis bei jį valdyti (LR CK 4.170 str. 1, 2 d.). Hipotekos nustatymas daiktui neatima teisės jo įkeisti pakartotinai, jei kitaip nenustatyta hipotekos sutartyje (LR CK 4.170 str. 3 d.). Teisinės valstybės principas bei principas „teisingumą vykdo tik teismas“ įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą imtis priemonių tam, kad ne tik būtų priimtas asmens teises apginantis teismo sprendimas, bet ir kad toks sprendimas realiai būtų įvykdytas.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gaudita“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti, UAB „Gaudita“ ieškinį dėl 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo patenkinti, o R. D. ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš UAB „Gaudita“ atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, atmesdamas UAB „Gaudita“ ieškinį dėl 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, netinkamai taikė ir aiškino Sutarties 2.2 punktą, materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

2. Teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas, kurioms esant sutartis turi būti nutraukta. Teismas, atmesdamas UAB „Gaudita“ reikalavimą, sutarties 2.2 punktą aiškino taip, kad pastaroji nuostata bet kokiu atveju neeliminuoja R. D. teisės reikalauti sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Tokia teismo išvada yra akivaizdžiai nepagrįsta, priimta netinkamai aiškinant sutartį, nevertinant kitų ginčui reikšmingų aplinkybių. Įstatyme įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, ar sudaryti konkrečią sutartį (CK 6.156 str.). Sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtintas sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) principas reiškia tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.). Priešingai nei nurodo teismas, sutartimi UAB „Gaudita“ buvo suteikta teisė nuspręsti, ar per vienerius metus nuo sutarties sudarymo sutartis bus įvykdyta ir ar UAB „Gaudita“ R. D. sumokės sutarties kainą, ar sutartis nebus vykdoma ir UAB „Gaudita“ sumokės baudą R. D. už sutarties neįvykdymą bei sugrąžins gautą turtą R. D.. Pažymėtina, jog mokėtinos baudos dydis 48 400 Lt yra artimas Turto rinkos vertės kainai, kuri nurodyta pačioje sutartyje. Tokio turinio susitarimą, kai atsakovui (pirkėjui) buvo suteikta teisė spręsti dėl sutarties įvykdymo, yra pagrįsta sutarties sudarymo metu buvusia ekonomine padėtimi nekilnojamojo turto rinkoje. UAB „Gaudita“, sudarydama sutartį, savo rizika veikė tiek, kad jeigu turto nesugebėtų panaudoti tokiu būdu, jog per vienerius metus (nuo 2008-07-30 iki 2009-07-30) negautų pajamų turto kainos sumokėjimui, UAB „Gaudita“ ir R. D. sutarė arba pakeisti sutarties sąlygas (kainą, priklausomai nuo padėties nekilnojamojo turto rinkoje) arba sutartį nutraukti, ieškovui įsipareigojant sumokėti netesybas (Sutarties 2.2 p.). Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės paneigė sutarčių laisvės principą ir priteisė R. D. sutarties kainą, kurios jis pagal susiklosčiusią situaciją reikalauti neturėjo teisinio pagrindo. Atsakovas taip pat nesutinka, kad jo pozicija dėl sutarties nutraukimo nėra nuosekli. Ieškovo R. D. negalima laikyti silpnesniąja sutarties šalimi, nes tiek jo profesinė patirtis, tiek patirtis dalyvaujant įvairių sandorių sudaryme, patvirtina, kad jis suprato pasirašomos sutarties esmę ir iš jos kylančias šalių pareigas. Ieškovo reikalavimas galėtų būti tenkintas tik tuo atveju, jeigu šalys nebūtų susitarusios dėl ginčo sutarties nuostatos, kad „šalys privalo atvykti į notaro biurą ir pasirašyti susitarimą apie šios sutarties sąlygų pakeitimą arba nutraukti šią sutartį“. Teismui priteisus skolą iš atsakovo, sutarties nuostata dėl sutarties pakeitimo ar nutraukimo tampa iš esmės niekine, nors ji nėra nuginčyta.

3. Skundžiamas teismo sprendimas keistinas tenkinant UAB „Gaudita“ ieškinį ir sutartį nutraukiant CK 6.217 straipsnio 4 dalies pagrindu. CK 6.217 straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 str. 4 d.). UAB „Gaudita“ ir R. D. nepavyko pasiekti susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo. R. D., kviečiamas atvykti pas notarą ir nutraukti sutartį, sutartimi prisiimtos pareigos neįvykdė ir pas notarą neatvyko. Notarine forma patvirtintos sutarties nutraukimas ar pakeitimas kitokia forma nei notarine yra negalimas ir ši norma yra imperatyvi (CK 6.183 str. 3 d., 6.192 str. 4 d.). Vadinasi, šalims susitarus, kad notarinės formos sudaryta sutartis bus nutraukta notarine tvarka, šalys privalo laikytis sutarties nutraukimo tvarkos (CK 6.183 str. 3 d., 6.192 str. 4 d.).

4. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 str. 1 d.). Kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia (CK 6.147 str. 2 d.). Sutarties dalyku esantis turtas UAB „Gaudita“ buvo perduotas sutarties pasirašymo metu, t. y. 2008 m. liepos 30 d. (Sutarties 3.1 p.). UAB „Gaudita“ pateikė įrodymus apie turto vertę, R. D. šių duomenų neginčija, todėl nėra pagrindo teigti, jog turto rinkos vertės kompensavimas ir baudos sumokėjimas būtų nesąžiningas R. D. atžvilgiu. Priešingai, turto kainos, kuri yra bene dešimt kartų didesnė už turto rinkos vertę, būtų nesąžiningas apelianto atžvilgiu.

5. Teismas, priteisdamas iš UAB „Gaudita“ gyventojų pajamų mokestį (90 075 Lt) ieškovo R. D. naudai, netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir tokiu būdu iš esmės pakeitė jas. Ieškovas, prašydamas priteisti GPM sumą, nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris įgalintų teismą modifikuoti šalių pasirašytą sutartį ir prievolę sumokėti GPM perkelti kitam asmeniui.

6. Teismas priteisdamas 101 838,22 Lt palūkanų netinkamai aiškino sutarties nuostatas, materialinės teisės normas reglamentuojančias palūkanų priteisimą, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Teismas visiškai nepasisakė dėl UAB „Gaudita“ argumentų, jog ieškovo R. D. reikalavimas dėl palūkanų priteisimo galėtų būti laikomas pagrįstu tik tuomet, jeigu jis būtų pareikalavęs apelianto atsiskaityti ir nurodęs atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią turėtų būti pervestos piniginės lėšos, kaip tai numato sutarties nuostatos. Pagal sutarties nuostatas atsiskaitymas už turtą turėjo būti atliktas į ieškovo nurodytą sąskaitą iki 2009 m. liepos 30 d. Ieškovas savo atsiskaitomosios sąskaitos nenurodė ir atsiskaityti nereikalavo.

7. Ieškovas R. D. elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise, todėl jo interesai negali būti ginami. R. D. suklaidino teismą reikalaudamas priteisti ir tą piniginę sumą, kurią UAB „Gaudita“ turėtų mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai, jeigu sutartis liktų galioti. Tai reiškia, jog R. D. siekia praturtėti nesant tam teisinio pagrindo ir gauti tai, kas jam nepriklauso. Toks elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką palūkanos negali būti skaičiuojamas daugiau kaip už šešis mėnesius (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), todėl R. D. prašant priteisti palūkanas net už 3,5 metų laikotarpį, per kurį jis nieko nedarė, UAB „Gaudita“ prašo taikyti ieškinio senatį. R. D. pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo.