Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 40-IL-2602 ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą priimti naują sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo D. Š., bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje nustatyta ir ginčo nekyla dėl to, kad pareiškėjui D. Š. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. birželio 4 d. išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 323. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje gauta informacija apie D. Š., jog Teistumo registre yra 2021-09-09 pranešimas iš užsienio. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauta informacija, kad D. Š. Buskerundo apygardos teismo (Dom (Hovedforhandling) Buskerund tingrett) 2021-09-09 sprendimu (bylos Nr. 14851534) pripažintas kaltu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 273 straipsnį – kūno sužalojimas. Norvegijos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 6 m. Pareiškėjui paskirta bausmė: 90 dienų besąlyginis įkalinimas, 15 000 Norvegijos kronų kompensacija. Norvegijos pataisos tarnyba (Buskerudo probacijos biuras) patenkino D. Š. advokatės prašymą ir 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 202113948-24 pakeitė D. Š. Norvegijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę į bausmės atlikimą su elektronine kontrole, tai yra laisvės atėmimo bausmė buvo pakeista į nuteistojo priežiūrą elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

Skundžiamu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 40-IL-2602 ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nuspręsta: 1. Panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 323; 2. Paimti iš D. Š. Ginklus, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 323 bei ginklų pažymėjimus. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2273 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu,18 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo padaryta veika Norvegijos Karalystėje atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 138 straipsnį (Nesunkus sveikatos sutrikdymas), pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą.

Pagal bylai aktualaus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, jog šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą dėl Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.

LR BK 97 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, reglamentuota, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

LR BK 97 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems šio kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, be kitų funkcijų, vykdo ir viešąjį administravimą, todėl atsakovo veiklai taip pat yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (aktuali, galiojanti redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d., toliau – ir VAĮ) normos.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje taip pat numatyta, jog sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba sprendimą nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Šis sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytais pagrindais. Tai numatyta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2022-07-02 iki 2023-04-01) 57 punkte, jog leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina įgaliotos policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Sprendimas turi būti įkeltas į PLVIS.

Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta ir įvertinusi pareiškėjo ginčijamą sprendimą, sprendžia, kad jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Iš pareiškėjo ginčijamo administracinio akto turinio negalima suprasti, kuo remiantis atsakovas padarė išvadą, jog D. Š. padaryta veika pagal Norvegijos teismo sprendimą atitinka LR BK 138 straipsnį. Atsakovo atliktas nusikalstamo veikos perkvalifikavimas yra nepagrįstas teisiniais argumentais ir Buskerundo apygardos teismo 2021-09-09 sprendimo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovui atliekant perkvalifikavimą remiamasi tik LR BK 138 straipsniu, tačiau nenurodyta, kuri šio straipsnio dalis atitinka D. Š. veiką, įvykdytą Norvegijoje. Teismas pažymi, kad už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o LR BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė iki 5 metų laisvės atėmimo. LR BK 138 straipsnio 2 dalis taip pat turi nusikalstamos veikos kvalifikuojančius požymius. LR BK 138 straipsnio 1 dalyje didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, o pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalį didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų. Atsakovas ginčijamu sprendimu turėjo įvertinti Norvegijos teismo 2021-09-09 sprendimo bylos faktines aplinkybes ir perkvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nurodant konkrečią straipsnio dalį ir kvalifikuojančius požymius (-į), kuriuos atitinka D. Š. užsienio valstybėje atlikta nusikalstama veika, tačiau atsakovas tik deklaratyviai nurodė, jog pareiškėjo veika atitinka LR BK 138 straipsnį. Motyvuotas ir teisiškai pagrįstas nusikalstamos veikos perkvalifikavimas atsakovui būtų leidęs priimti pagrįstą atitinkamu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo straipsniu ar jo dalimi sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pareiškėjui, kuris turi reikšmės terminui kreiptis dėl naujo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ir naujo sprendimo priėmimui. Nurodyti individualaus administracinio akto turinio (faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, dėl kurių pareiškėjas iš esmės negalėjo suprasti priimto ginčijamo sprendimo motyvų, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas.

Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015). Kadangi skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks sprendimas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas priimti naują sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui D. Š.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.

Iš kartu su skundu pateikto 2023-03-14 mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo žyminį mokestį. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Į bylą pateikta 2023 m. kovo 3 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėją šioje byloje atstovavo advokatas Vaclovas Akavickis. Patirtų išlaidų pagrindimui taip pat pateiktas 2023 m. birželio 29 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1155704, kuriame nurodyta, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas pareiškėjas sumokėjo 700,00 Eur.

Kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, prašymas tenkintinas ir pareiškėjui priteistina 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato suteiktą pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Š. skundą patenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2023 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 40-IL-2602 ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą priimti naują sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus D. Š.

Priteisti pareiškėjui D. Š. iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 722,50 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.