Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

kaltinamajam M. S., kaltinamojo įstatyminio atstovo socialinės globos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovei Rūtai Audzevičienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Valdemarui Ivankevičiui,

nukentėjusiojo R. M. įstatyminio atstovo socialinės globos centro ,,(duomenys neskelbtini)“atstovui A. Č.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 2003 m. birželio 30 d. Kalvarijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, mokosi Kauno profesinėje mokykloje 1 kurse, nevedęs, gyvenantis socialinės globos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 9.30 val. socialinės globos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – Vilijampolės socialinės globos namai), (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą trenkė į nugarą L. M., dėl ko ji, neišlaikiusi pusiausvyros, nugara atsitrenkė į stovinčią spintą, tokiais savo nusikalstamais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą.

Be to, M. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 14.20 val. socialinės globos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – Vilijampolės socialinės globos namai) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), stovinčio autobuso ,,Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viduje, tyčia vieną kartą koja spyrė į veidą nepilnamečiui R. M., tokiu būdu smurtaudamas padarė jam kaktos kairės pusės odos nubrozdinimą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, M. S. 2019 m. lapkričio 4 d. apie 09.20 val. socialinės globos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – Vilijampolės socialinės globos namai), koridoriuje, (duomenys neskelbtini), tyčia abiem rankomis suėmęs L. M. už kaklo, stipriai jį suspaudė, po to kelis kartus ranka trenkė L. M. į nugarą, po to rankomis įsikibo nukentėjusiajai L. M. į plaukus ir juos pešė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą, o L. M. norint jį sulaikyti nuo smurtinių veiksmų, jis, stengdamasis ištrūkti, kelis kartus ranka trenkė jai į nugarą, į krūtinę bei į kairę alkūnę, spyrė į kojas, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai L. M. nubrozdinimą dešinės plaštakos II-o piršto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio klubo srityje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kraujosruvą dešinėje-blauzdoje, padarydamas nukentėjusiajai L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad galėjo įvykiai būti kaltinamajame akte nurodytomis datomis, t. y. 2019 m. rugsėjo 9 d., rugsėjo 19 d. ir lapkričio 9 d. M. S. nurodė, jog pažįsta L. M., jai trenkė į nugarą, dėl to ji neišlaikė pusiausvyros ir trenkėsi į spintą, supranta, kad jai skaudėjo. Neprisiminė, ar buvo supykęs, ar norėjo atimti telefoną, tačiau galėjo taip būti. M. S. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. važiavo autobusu iš mokyklos. Tuo pačiu autobusu važiavo R. M.. Išlipdamas iš autobuso, M. S. trenkė R. M. dešinės rankos kumščiu, nes šis kalbėjo nesąmones. Neprisiminė, ar bandė trenkti kelis kartus. Nebuvo taip, kad nepataikė su ranka, bet pataikė su koja, tačiau tiksliai neprisiminė. 2019 m. lapkričio 9 d. apie 9.00 val. norėjo paskambinti mamai ir krikšto mamai. Leidžiama skambinti du kartus savaitėje ir L. M. neleido. Galėjo atlikti veiksmus, nurodytus kaltinamajame akte.

Be kaltinamojo M. S. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios L. M., liudytojų A. D., D. S., R. B. parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji L. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba socialinės globos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – Vilijampolės socialinės globos namai), esančiame (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoja. M. S. vartoja psichiatro paskirtus vaistus, tačiau vaistai jam jau nepadeda, jo elgesys yra neprognozuojamas, dažnai būna pykčio ir agresijos priepuoliai, kurių metu jis naudoja fizinį smurtą ir grasinimus tiek prieš darbuotojus, tiek prieš kitus gyventojus. 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 9.30 val. M. S. elgėsi agresyviai, kumščiais daužė globos namuose esantį inventorių, t. y. duris ir stiklus, kurie buvo įdėti duryse. Jai bandant telefonu išsikviesti pagalbą, M. S. tapo agresyvesnis ir puolė ją bei socialinio darbuotojo padėjėją D. S.. M. S. trukdė išsikviesti pagalbą telefonu, siekdamas atimti telefoną iš rankų, naudodamas jėgą, trenkė jai į nugara, po smūgio ji prarado kontrolę ir krito į spintą, to paties įvykio metu M. S. paėmė jam po ranka buvusią kėdę ir iš visų jėgų sviedė link jos. Ji spėjo pasitraukti. Sužalojimų jai neliko, skaudėjo nugarą. Turtinė žala jai nepadaryta, jokių jos rūbų M. S. nesuplėšė. Kai jai buvo trenkta į nugarą, patyrė fizinį skausmą, kelias dienas skaudėjo nugarą ir krūtinę, tačiau į medikus dėl sumušimų nesikreipė. Dėl minėto įvykio buvo iškviesta policija. 2019 m. lapkričio 4 d. apie 9.20 val. socialinės globos centre ,,Vija“ (ankstesnis pavadinimas – Vilijampolės socialinės globos namai), esančiame Kaune, Apuolės g. 44, būnant grupės koridoriuje, M. S. jai pagrasino, kad jei neduos paskambinti krikšto mamai, užmuš. L. M. atsakė, kad taip negalima sakyti, ir nurodė, kad kai bus skambinimo valandos, tada jis galės paskambinti. M. S. labai susinervino, šoko ant jos, abiem rankomis įsikabino jai į kaklą, smaugė, tai truko apie 3 sekundes (po smaugimo jautė pykinimą, skausmą kakle, buvo sunku kvėpuoti). Šalia jos buvusi socialinės darbuotojos padėjėja D. S. atitraukė M. S. nuo jos. Jis vėl užsipuolė ir keletą kartų trenkė jai į nugarą, įsikabino į plaukus, juos pešė. Tada ji su D. S. bandė jį sulaikyti, laikė jį už rankų. Jis bandė išsivaduoti ir traukdamas savo ranką iš jos rankos, nagu perrėžė dešinės plaštakos pirštą. Kai rankų neišlaisvino, tada kelis kartus spyrė jai kojomis, pataikė į dešinį klubą, dešinę šlaunį ir dešinę blauzdą. Grumtynių metu M. S. jai užgavo kairę alkūnę. Po šio įvykio iškvietė medikus ir policiją. Medikai M. S. išvežė į Kauno Klinikų paauglių ir vaikų psichiatrijos skyrių. Teismo medicinos ekspertas jai nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą. M. S. turi psichikos sutrikimų, jam nustatytas F71.1 – vidutinė protinė negalia, ryškus elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (1 t., b l. 109, 201, 159, 196).

Liudytoja L. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (dėl 2019 m. rugsėjo 19 d. nusikalstamos veikos nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu), parodė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. ji dirbo socialinės globos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – Vilijampolės socialinės globos namai), esančiame Apuolės g. 44, Kaune. Apie 14.30 val. ji grįžo kartu su vaikais iš mokyklos. Belipant iš automobilio, R. M. sėdėjo ant sėdynės, o M. S. atsistojo ir pradėjo trankyti kumščiais ir spardyti R. M., vieną iš smūgių su koja M. S. pataikė R. M. į veido sritį, dėl ko kairėje veido pusėje, kaktos srityje, buvo nubrozdinimas. Liudytoja matė, kad R. M. iš burnos bėgo kraujas. Kelionės iš mokyklos metu, M. S. liepė R. M. nekalbėti, nes kitu atveja jam trenks. Tačiau kažkokių konfliktų tarp minėtų asmenų nebuvo. Po šio įvykio R. M. buvo nuvežtas į LSMUL Kauno klinikas, į teismo medikus dėl šio įvykio nesikreipė (1 t., b. l. 58, 63).

Liudytoja A. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji įgaliota atstovauti R. M. interesus. Liudytoja su R. M. dirba nuolat, yra jo socialinė darbuotoja. R. M. labai skurdus žodynas, jis neištaria, neartikuliuoja kai kurių žodžių, ryškus atsilikimas, jis nesuvokia laiko, neskiria paros laiko, negeba apsirengti pagal orą, neatskiria žmonių, negali jų apibūdinti. Dėl šių priežasčių R. M. apklausti ikiteisminiame tyrime nėra galimybės. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 14.20 val., kai R. M. nukentėjo nuo M. S. veiksmų, jam buvo padaryta fizinė žala. Turtinė žala nepadaryta. Vilijampolės socialinės globos namai supažindinti su teise pareikšti civilinį ieškinį, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 54).

Liudytoja D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba socialinės globos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – Vilijampolės socialinės globos namai), socialinio darbuotojo padėjėja. 2019 m. lapkričio 4 d. buvo atėjusi į darbą, matė, kad M. S. agresyvus, ją pastūmė, iš rankų ištraukė raktus, nesutiko jų atiduoti ir metė minėtus raktus į žemę, plūdosi necenzūriniais žodžiais. M. S. agresyviai elgėsi, liudytoja pasakė jam išeiti. Po kelių minučių išgirdo koridoriuje konfliktą ir M. S. rėkimą. Atėjusi į koridorių, pamatė, kad M. S. agresyviai buvo nusiteikęs socialinės darbuotojos L. M. atžvilgiu, puolė ją smaugti, mušti, traukė už plaukų. Pamačiusi kas vyksta, liudytoja išsigando ir jėga atitraukė M. S.. Po kelių sekundžių jis vėl puolė L. M.. Liudytoja vėl bandė atitraukti M. S.. Liudytojai M. S. netrenkė, jos nepuolė, buvo orientuotas į L. M.. Buvo iškviestas socialinis darbuotojas R. B., kuris padėjo suvaldyti situaciją. Ji sužalojimų nepatyrė, tačiau matė, kaip buvo mušama L. M.. Suvaldžius M. S., buvo iškviesti medikai ir policijos pareigūnai, kurie išgabeno M. S. į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 208).

Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba socialinės globos centre ,,Vija“ (ankstesnis pavadinimas – Vilijampolės socialinės globos namai), socialinio darbuotojo padėjėju. 2019 m. lapkričio 4 d. apie 9.30 val. jam paskambino socialinė darbuotoja L. M., kuri pasakė, jog reikia pagalbos, nes M. S. yra agresyvus, mušasi. Po 5 minučių atėjęs padėti, pamatė, jog M. S. yra paguldytas ant žemės, jį laikė socialinė darbuotoja L. M. ir socialinio darbuotojo padėjėja D. S.. Tuo metu jau buvo iškviesta policija ir medikai. Girdėjo, kaip M. S. jas abi vadina necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti. Po įvykio buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, L. M. reikėjo medikų apžiūros, nes matė, jog jos baltiniai yra kruvini. Ar buvo kokie nubrozdinimai, ar smaugimo žymės, jis nematė. M. S. policija išvežė į Kauno klinikas Paauglių ir vaikų psichiatrijos skyrių (1 t., b. l. 214).

2019 m. spalio 29 d. specialisto išvadoje Nr. G2839/2019(02) nurodyta, kad R. M. konstatuotas kaktos kairės pusės odos nubrozdinimas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus šią sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d., tam neprieštarauja medicinos dokumentų duomenys. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktas) (1 t., b. l. 35).

2019 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G2967-2019(02) nurodyta, kad L. M. nustatyta: nubrozdinimas dešinės plaštakos II-o piršto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruva dešinio klubo srityje, kraujosruva dešinėje šlaunyje, kraujosruva dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 184).

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu – kaltinamojo ir nukentėjusiosios L. M., liudytojų A. D., D. S., R. B. parodymais bei rašytine medžiaga teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis M. S. 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 9.30 val. socialinės globos centre ,,Vija“ (ankstesnis pavadinimas – Vilijampolės socialinės globos namai), (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą trenkė į nugarą L. M., dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros nugara atsitrenkė į stovinčią spintą, tokiais savo nusikalstamais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą. Kaltinamojo M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Be to, M. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 14.20 val. socialinės globos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – Vilijampolės socialinės globos namai) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), stovinčio autobuso ,,Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viduje, tyčia vieną kartą koja spyrė į veidą nepilnamečiui R. M., tokiu būdu smurtaudamas padarė jam kaktos kairės pusės odos nubrozdinimą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Be to, M. S. 2019 m. lapkričio 4 d. apie 09.20 val. socialinės globos centre ,,(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – Vilijampolės socialinės globos namai), koridoriuje, (duomenys neskelbtini), tyčia abiem rankomis suėmęs L. M. už kaklo, stipriai jį suspaudė, po to kelis kartus ranka trenkė L. M. į nugarą, po to rankomis įsikibo nukentėjusiajai L. M. į plaukus ir juos pešė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą, o L. M. norint jį sulaikyti nuo smurtinių veiksmų, jis, stengdamasis ištrūkti, kelis kartus ranka trenkė jai į nugarą, į krūtinę bei į kairę alkūnę, spyrė į kojas, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai L. M. nubrozdinimą dešinės plaštakos II-o piršto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvą dešinio klubo srityje, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kraujosruvą dešinėje-blauzdoje, padarydamas nukentėjusiajai L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-47/2020 M. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas (F70.1), hiperkinezinis elgesio sutrikimas (F90.1), 2019 metais, taip pat ir nusikaltimų padarymo metu (laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. lapkričio 4 d.). Nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų (BK 18 straipsnis). Šiuo metu M. S. konstatuojami sutrikimai: lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais (F92.0). Dėl dabartinės psichikos būklės M. S. gali suprasti konkrečias išorines faktines bylos aplinkybes, tačiau jis negali pilnai įvertinti savo poelgio pagal moralines ir juridines normas. M. S. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, gali duoti parodymus apie išorines faktines įvykių aplinkybes, tačiau dėl savo emocinės būsenos negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu. Įvertinus tai, kad M. S. elgesys yra impulsyvus, neprognozuojamas, socialiai pavojingas, besikartojantis, nepakankamai užtikrintas ambulatorinis medikamentinis gydymas, jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, t. y. priverstinį stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (2 t., b. l. 96–104).

Teismo ekspertė S. S. parodė, kad tvirtina savo išvadą. Ekspertizės atlikimo metu peržvelgus visą medicininę dokumentaciją matė, kad nuo 2010 metų iki 2020 metų M. S. eilę kartų yra gydytas stacionare. Stacionarinio gydymo metu jo būklė šiek tiek gerėdavo, mažėdavo jo impulsyvumas, pagerėdavo nuotaika. Išėjus iš stacionaro jo elgesys vėl pasikeisdavo, vėl tapdavo agresyvus, nesivaldydavo. Dėl savo sutrikusių emocijų jis negeba susivaldyti ir reaguoja agresyviai ir impulsyviai, ir tai atspindi veikos, dėl kurių jis yra šiuo metu kaltinamas. Jo sutrikimas yra iš dviejų dalių: protinis atsilikimas, kuris yra įgimtas ir išlieka visą gyvenimą toks, ir depresinis elgesio sutrikimas, kuris netaikant adekvačių tikslingų priemonių gali blogėti. Taigi M. S. elgesys gali blogėti. Jis išsiprovokuoja į tam tikras situacijas, jis pats nėra pavojingas, jis impulsyviai reaguoja į tam tikras situacijas, jo išprovokuotas elgesys gali būti pavojingas kitiems. Nėra duomenų, kad ambulatorinis gydymas kada nors buvo nutrauktas, kas rodo, kad net ir vartojant vaistus, jo būsena keičiasi tik stacionarinio gydymo metu. Ilgesnio stacionarinio gydymo metu būtų ne tik medikamentinis gydymas, bet ir psichosocialinės reabilitacijos, psichoterapijos, orientuotos į emocijų atpažinimą ir valdymą. Ekspertės nuomone, tai duotų geresnį rezultatą, todėl siūlo taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį gydymą.

Taigi, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad M. S. nusikaltimų darymo metu negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šią aplinkybę patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausta teismo medicinos ekspertė.

Kadangi, darydamas BK uždraustas veikas, M. S. dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pagrindas jį pripažinti nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, pripažintina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas jis padarė būdamas ribotai pakaltinamu (BK 18 straipsnio 1 dalis).

M. S. padarė tris nesunkius nusikaltimus, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, įvertinus, kad kaltinamasis negalėjo visiškai suvokti pavojingų veikų pobūdžio, negalėjo valdyti savo veiksmų, teismas mano, kad kaltinamajam netikslinga skirti baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę. Kadangi Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-47/2020 nurodoma, kad M. S. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje), taip pat teismo posėdžio metu teismo ekspertė rekomendavo ir prašė taikyti šią priverstinio pobūdžio medicininę priemonę, todėl, vadovaujantis BK 18 straipsniu 2 dalimi, M. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, nutarčiai įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, 403 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti, kad M. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), būdamas ribotai pakaltinamas.

M. S., vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), padarymą esant ribotai pakaltinamam, bei taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) .

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės M. S. taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumo teismui pateikti ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 1 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.