- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- BIK-373/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08078-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Darius Kantaravičius, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- N. U.
- Advokatai
- Andrius Nevera
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo N. U. gynėjo advokato Andriaus Neveros kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 29 d. nutarties priėmimo bei prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalies dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą klausimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo N. U. gynėjas advokatas A. Nevera prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nutartį ir N. U. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir N. U. visiškai ar iš dalies atidėti bausmės vykdymą; pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad N. U. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); panaikinti recidyvisto statusą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 27 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 59 straipsnio 2 dalį, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Žemesnės instancijos teismai N. U. pripažindami recidyvistu nepagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo N. U. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kuriame konstatuota, kad prieš vairuodamas transporto priemonę N. U. vartojo alkoholį, nes norėjo pajausti apsvaigimą, o psichotropinių medžiagų tuo metu neturėjo. Tokios baudžiamuoju įsakymu nustatytos aplinkybės negali būti siejamos su N. U. nuteisimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, kadangi jos yra reikšmingos tik bausmės skyrimui. Atitinkamai teismai nepagrįstai pripažino N. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.
N. U. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip pat bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, susijusias su kitu nuteistuoju A. A.. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad teismai turėjo nustatyti N. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo negali paneigti tai, kad kratos metu N. U. nurodė, jog namuose jokių draudžiamų ar neleistinų daiktų nėra. Žemesnės instancijos teismai taip pat nevertino BK 59 straipsnio 2 dalies taikymo perspektyvos.