- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- 2S-803-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18324-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- L. G., R. G.
- Atsakovas
- H. D., E. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1853-584/2018 pagal ieškovų L. G. ir R. G. ieškinį atsakovams H. D. ir E. A. dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. G. ir R. G. 2017 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų po 500 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė L. G. 2018 m. sausio 23 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė teismo – taikyti laikinąsias apsaugos priemones; areštuoti atsakovo H. D. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, įskaitant, bet neapsiribojant, taikyti areštą 633,93 kv. m. gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), registruotam R. D. vardu, uždrausti jį parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti; taikyti atsakovo H. D. banko sąskaitų areštą; taikyti R. D. banko sąskaitų ar kitu būdu gautų lėšų ar turtinių teisių (pvz. grynųjų pinigų) areštą, jei iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėjimo ji būtų pardavusi, kitaip perleidusi jos vardu registruotą 633,93 kv. m. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); areštuoti atsakovo E. A. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis.
3. Ieškovė nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos žiniasklaidos puslapių sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė panaikinti areštą R. D. vardu registruotam namui, automobiliams, kuris buvo taikytas atsižvelgiant į tai, jog 1995 m. lapkritį tarp H. D. ir R. D. buvo sudarytas turto padalijimo sandoris, kurio metu automobiliai, žemės sklypai ir namas (duomenys neskelbtini) buvo „perrašyti“ R. D., tokiu būdu siekiant išvengti turtinių kompensacijų išmokėjimo H. D. vykdytų nusikaltimų aukų artimiesiems. Taip pat sužinojo, jog R. D. ketina iškarto parduoti gyvenamąjį namą ir emigruoti iš Lietuvos. Todėl laikė, jog perleidus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bus apsunkintas ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė ieškovės L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, t. y. jog atsakovai nesąžiningais veiksmais bando ar bandys apsunkinti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba yra kitų aplinkybių, kurios darytų teismo sprendimo įvykdymą negalimu. Didelė ieškinio suma savaime nelemia būtinumo taikyti atsakovų turto areštą kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju tokio pobūdžio priemonių taikymas esant vien tik didelei ieškinio sumai (kurią savo nuožiūra nustatė ieškovai), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Be to, ginčas byloje kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms, vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, ir šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašymo dalis – taikyti areštą R. D. piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms, pažeistų šio asmens, kuriam ieškiniu nepareikšti jokie reikalavimai, teises ir teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė L. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės 2018 m. sausio 23 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog dar (duomenys neskelbtini) turto padalijimo sutartimi atsakovas H. D. neva perrašydamas savo turtą žmonai R. D., siekė išvengti dėl jo nusikalstamos veikos gresiančių turtinio pobūdžio sankcijų.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vien tik dėl tos aplinkybės, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti atsakove nesančios R. D. teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog leistina apriboti nuosavybės teises R. D. vardu registruotam, tačiau bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamam, turtui, taip siekiant užtikrinti civilinių ieškovų teisę į žalos atlyginimą.
2.3. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškinio sumos, nevertino aplinkybės, jog vien didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas turėjo įvertinti ieškinio sumą, atsakovų turtinę padėtį, turtinės padėties pokyčių perspektyvas, jų elgesį iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, įvertinant atsakovų (ne)sąžiningumą
Atsiliepimas
9. Atsakovas H. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės L. G. 2018 m. vasario 5 d. atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra jokio pagrindo šios teisėtos ir pagrįstos nutarties panaikinimui. Mano, jog ieškovė ne tik neįrodė, jog šioje konkrečioje civilinėje byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir neteisingai pasisako dėl neįtrauktų į civilinę bylą asmenų teisių ir pareigų, o atskirasis skundas didžiąja dalimi yra skirtas R. D. teisėms ir pareigoms bei santuokinio turto režimui, kas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to nurodo, kad ieškovė atskirajame skunde neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties teisinę reikšmę, todėl klaidingas nutarties interpretavimas negali tapti pagrindu naikinti pagrįstą ir teisėtą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
10. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų bei R. D. turtui bei turtinėms teisėms, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ publikaciją iš internetinio portalo www.delfi.lt, iš kurios matyti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones R. D. vardu registruoto turto daliai.
14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, prašymas prijungti naujus rašytinius įrodymus negali būti savitikslis.
15. Įvertinus tai, kad apeliantės (atsakovės) teikiamas rašytinis įrodymas bet kuriuo atveju neturi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, jį apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti prie bylos.
16. Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas. Toks suvaržymas suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, taip pat parenkamų priemonių ekonomiškumą ir proporcingumą.
17. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
18. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovai L. G. ir R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų H. D. ir E. A. po 500 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė L. G. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų H. D. ir E. A. bei R. D. turto bei banko sąskaitų areštą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė didele ieškinio suma bei grėsme teismo sprendimo įvykdymui dėl neva R. D. ketinimo jai nuosavybės teise priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės L. G. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėdamas, jog ieškinio suma, kad ir kokia didelė bebūtų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo rizikos ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o R. D. turto bei piniginių lėšų areštas pažeistų asmens, kuriam ieškiniu nepareikšti jokie reikalavimai, teises ir teisėtus interesus. Ieškovė L. G., tvirtindama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
19. Kadangi nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirasis skundas nėra grindžiamas tuo argumentu, kad ieškinys tikėtinai yra nepagrįstas, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog ginčas dėl didelės pinigų sumos bei atsakovų ir R. D. nesąžiningumas objektyviai padidina galimai ieškovams palankaus būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
21. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).
22. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė L. G. būtent tokiame kontekste įrodinėjo tik atsakovo H. D. nesąžiningumą, tačiau bent tikėtinų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai H. D. ir E. A. turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė L. G. įrodinėjo tik atsakovo H. D. ir jo sutuoktinės R. D., neturinčios jokio procesinio suinteresuotumo šioje civilinėje byloje, elgesį bei ketinimus. Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų H. D. ir E. A. nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.
23. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovas H. D., siekdamas išvengti žalos, atsiradusios dėl jo atliktų nusikaltimų, aukoms ir jų artimiesiems atlyginimo jam priklausantį turtą perrašė savo sutuoktinei R. D., apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai apie atsakovų H. D. ir E. A. nesąžiningumą.
24. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovai turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
25. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti didelę pinigų sumą pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovai vengs vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
26. Apeliantei nepateikus jokių svarių argumentų, kurie leistų teismui spręsti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų turtui bei turtinėms teisėms, galimai naudingas ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net apskritai pasidaryti neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad suvaržyti atsakovų teises, vadovaujantis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi, šiuo atveju nebūtų teisinga ir proporcinga.
27. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
28. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas, todėl naikinti pagrįstą ir teisėtą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.