Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-02-10 · Civilinė byla Nr. e2-1045-816/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
e2-1045-816/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Atsakovas
VĮ „Vilniaus regiono keliai“, Vilniaus rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo
Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant Martynui Vosyliui,dalyvaujant ieškovo įgaliotam atstovui V. P.,atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ įgaliotam atstovui T. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybei, atstovaujamai administracijos, ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu (I t., e. b. l. 1-3), prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 14 118,53 EUR žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-05-27 kelio Vilnius – Lyda 14 km įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadinta UAB „Živilika“ priklausanti transporto priemonė VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabė KRONE, valst. Nr. DJ503, kurios ieškovo buvo apdraustos transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio ieškovas nukentėjusiajam iš viso išmokėjo 14 118,53 EUR dydžio draudimo išmoką. Žala transporto priemonei su puspriekabe padaryta vairuotojui nuvažiavus nuo kelio ir apvirtus siekiant išvengti virstančio ant kelio medžio. Magistralinio kelio Vilnius – Lyda priežiūra patikėta VĮ „Vilniaus regiono keliai“, dėl to VĮ „Vilniaus regiono keliai“ turi atlyginti kilusią žalą, nes jos atsiradimą sąlygojo teisės aktais ir Privalomų kelių priežiūros darbų (užduočių) finansavimo sutarties Nr. S-142 numatytų pareigų nevykdymas. Taip pat ieškinyje ieškovas teigė, kad Vilniaus rajono savivaldybės atsakomybė kyla dėl neveikimo, t. y. nevykdant priskirtosios pareigos užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių želdinių apsaugą ir tvarkymą, taip pat, jog savivaldybė nepateikė įrodymų, jog ėmėsi atitinkamų želdinių priežiūros priemonių, jog augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė, atstovaujama administracijos, pateiktu atsiliepimu į ieškinį (I t., e. b. l. 160-164) prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Vilniaus rajono savivaldybė nėra tinkama atsakovė, kadangi eismo įvykis įvyko magistraliniame kelyje. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., savivaldybės funkcija yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas, o magistraliniai keliai yra priskiriami valstybinės reikšmės keliams, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, juos valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Pažymėjo, kad nurodyto kelio 14 km patenka į VĮ „Vilniaus regiono keliai“ prižiūrimų objektų sąrašą. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kuriais būtų pažeidusi teisės aktų, reglamentuojančių jos vykdomą veiklą, nuostatas. Nurodo, kad taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš draudimo teisinių santykių. Taip pat teigia, jog neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pateiktu atsiliepimu (I t., e. b. l. 144-147) su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 str. 3 d. 2 p. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nustato valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms privalomus kelių priežiūros darbus (užduotis). VĮ „Vilniaus regiono keliai“ privalomi kelių priežiūros darbai (užduotys) 2013 metams buvo nustatyti 2013-03-29 Privalomų kelių priežiūros darbų (užduočių) finansavimo sutartimi Nr. S-142. Šios Sutarties 1 priede įtvirtinta, kad kelio Nr. A15 Vilnius – Lyda „kiti kelio elementai“ prižiūrimi pagal III priežiūros lygį. II ir III priežiūros lygius prižiūrimuose keliuose nukerpamos tik užstojančios ženklus ir per arti ryšių bei elektros linijų esančios šakos, o išdžiūvę medžiai, krūmai, gyvatvorės arba nudžiūvusios šakos, galintys kelti pavojų saugiam eismui, nuo kelio juostos turi būti pašalinami. Teigia, jog nėra jokių požymių, kad 2013-05-27 nuvirtęs medis (beržas) yra nudžiūvęs (sausas), supuvęs, pažeistas kenkėjų, ligų, apdegęs, pavojingai pasviręs į važiuojamąją kelio dalį, užstojantis kelio ženklus, mažinantis matomumą kelyje ar kaip nors kitaip keliantis pavojų eismo saugumui, be to, medžio kamienas tiesus, medis žaliuojantis, t. y. nėra jokių akivaizdžių duomenų, kad medis dėl jo būklės gali nuvirsti. Teigia, jog ieškovas nepateikė jokių argumentų, kad atsakovas privalėjo 2013-05-27 nuvirtusį medį pašalinti, nes jis galimai buvo prastos būklės ir galėjo nuvirsti. Pažymėjo, jog medis nuvirto dėl itin stipraus vėjo. Laiko, jog neįrodyti neteisėti atsakovo veiksmai ar neveikimas, todėl nėra priežastinio ryšio su atsiradusia žala.

Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateiktu atsiliepimu (II t., e. b. l. 186-188) prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nėra atsakinga už žalą, padarytą eismo įvykio metu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 2 d. nuostatas valstybinės reikšmės kelius turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja regioninės valstybės įmonės. Tačiau nepaisant to, laiko, jog atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ turėtų nuo civilinės atsakomybės būti atleistas dėl nenugalimos jėgos ir dėl paties vairuotojo didelio neatsargumo valdant padidinto pavojaus šaltinį.

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdžio metu iš pradžių palaikęs ieškinį, jame išdėstytas faktines aplinkybes bei motyvus pilna apimtimi, baigiamųjų kalbų metu palaikė ieškinio reikalavimus tik atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atžvilgiu. Paaiškino, jog nuvirtęs medis, dėl kurio kilo eismo įvykis, augo kelio juostoje, kurioje esančius medžius ir kitus želdynus turi prižiūrėti kelius prižiūrintis asmuo. Nagrinėjamu atveju medis augo zonoje (kelio ruože), kuri priklauso valstybei ir faktinis tos žemės valdytojas yra VĮ „Vilniaus regiono keliai“, kuris ir turėjo prižiūrėti nuvirtusį medį. Papildomai nurodė, jog remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais kelių bei želdinių priežiūrą, atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ turėtų prižiūrėti visus medžius, keliančius grėsmę eismo saugumui, tačiau ne tik nudžiuvusius, kaip nurodoma tarp atsakovo ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, sudarytos sutarties 5.1 p., kadangi ši blanketinė norma tėra nuoroda į atsakovui priskirtų atlikti darbų terminus, o ne kaip teigia atsakovas, nustatanti priežiūros apimtį. Be to, minėtos sutarties šalys negali sutartyje susitarti dėl sąlygų, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymų nuostatoms, t. y. dėl mažesnės darbų apimties nei nustato teisės aktai. Atkreipė dėmesį, jog net ir visiškai supuvęs ar dalinai supuvęs medis gali būti žaliuojantis, o 15 m/s vėjo greitis nėra laikytinas nenugalima jėga ar stichiniu meteorologiniu reiškiniu. Teigia, jog jeigu medis nulūžo esant mažesniam nei 20 m/s vėjo greičiui, manytina, jog egzistavo ir kitos priežastys sąlygojusios medžio nulūžimą. Teigia, jog atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas neužtikrino eismo saugumo ir nepakankamai prižiūrėjo medį, jog jis nekeltų grėsmės eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kodėl nulūžo medis, tenka atsakovui VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Ieškovas abejoja, kad atsakovas tinkamai prižiūrėjo kelio ruožą ir kad turi specialių žinių šioje srityje. Remdamasis byloje pateiktomis išvadomis apie medžio būklę teigė, jog aplinkybė, kad medžio viršūnė buvo nulūžusi galimai dėl to, jog buvo nudžiuvusi, sudarė pagrindą atsakovui dėti visas pastangas ir atlikti tam tikrus veiksmus siekiu įsitikinti, ar tas medis iš tiesų yra sveikas. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ kaltė turėtų būti preziumuojama, kadangi jis nebuvo pakankamai rūpestingas.

Atsiliepimas

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją atsiliepime, jog nėra įrodymų, kad savivaldybė buvo atsakinga už nuvirtusio medžio priežiūrą. Paaiškino, jog jeigu yra magistralinis arba valstybinės reikšmės kelias, tai savivaldybė gali būti atsakinga tik už kelio atkarpą, kuri yra gyvenvietėje, tačiau nėra duomenų, jog eismo įvykis įvyko kaime ar gyvenvietėje. Be to, šalia nulūžusio medžio žemės sklypas priklauso privatiems asmenims, o ne savivaldybei, todėl bet kuriuo atveju savivaldybės civilinės atsakomybės klausimas neturėtų būti svarstytinas, nes savivaldybė nevaldo šios žemės.

Atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atstovas teismo posėdžio metu pilnai palaikė atsiliepimą ir jame išdėstytus motyvus, prašė ieškinį atmesti. Neginčijo, jog nuvirtęs medis buvo kelio juostoje, kurią prižiūri atsakovas. Pažymėjo, jog atsakovas pašalina visus medžius, keliančius grėsmę saugiam eismui, tačiau apie šį medį nebuvo jokių objektyvių duomenų, todėl iki eismo įvykio jis ir nebuvo pašalintas. Jeigu atsakovas būtų gavęs objektyvius duomenis, kad būtent tas medis galimai buvo pavojingas – būtų ėmęsis veiksmų. Atsakovas vykdo priežiūrą vizualiu įsitikinimu arba kitų asmenų (subjektų) pateiktos informacijos pagrindu. Nurodė, jog specialios stebėsenos neatlieka, tačiau važiuojant kasdien keliu vizualiai atsakovo darbuotojų vidiniu įsitikinimu vertinama kokia medžių būklė. Paaiškino, kad atsakovas savo darbuotojus siunčia į mokymus, kuriuose jie mokomi saugiai nupjauti medžius, tačiau naudotis technologijomis, skirtomis nustatyti medžio būklę – nėra mokomi. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos suformuotus uždavinius atsakovas turi pašalinti nudžiuvusius bei trukdančius saugiam eismui medžius. Nurodė, jog atsakovo darbuotojams atvykus į įvykio vietą, buvo matyti tik keli blokeliai likusios medienos, tačiau jie neturi informacijos, kas sutvarkė nuvirtusį medį. Teigia, jog negavo pranešimo apie nuverstą medį, todėl ir laiku nenuvyko jo sutvarkyti, be to įvykis įvyko 15.30 val., o atsakovo darbuotojai dirba tik iki 16.00 val., todėl bet kuriuo atveju nebūtų spėję atvykti jo sutvarkyti. Atkreipė dėmesį, kad būtent Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsakovui nurodo, kaip reikia tvarkyti kelius. Nagrinėjamu atveju tik Kelių priežiūros normatyve ir Kelių priežiūros apraše yra nurodoma išsamiau apie medžių priežiūrą. Teigė, jog nėra protinga reikalauti patikrinti kiekvieną medį, ar jis pažeistas, ar ne, kai atsakovas prižiūri 3 000 km ilgio kelio ruožą. Atkreipė dėmesį, jog sutartyje, sudarytoje tarp atsakovo ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nurodyti atsakovo atliktini darbai, jų sąrašas ir terminai. Tądien, kai nuvirto medis, nėra duomenų, jog būtų dar kažkur atsakovo prižiūrimame kelio ruože nuvirtę kitų medžių.

Trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu visiškai pritarė VĮ „Vilniaus regiono keliai“ pozicijai bei išsakytiems argumentams. Nurodė, jog VĮ „Vilniaus regiono keliai“ priežiūra buvo vykdoma tinkamai, jokių nusiskundimų neturėjo. Svarbiausias tikslas – saugus eismas. Medžių būklė vertinama vizualiai. Nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ vykdė priežiūrą netinkamai, jog nuvirtęs medis buvo supuvęs ar pan., o taip pat neįrodė jo kaltės. Pažymėjo, jog kaip reikia prižiūrėti kelius nurodoma Kelių priežiūros normatyve bei apraše, tarp VĮ „Vilniaus regiono keliai“ ir trečiojo asmens sudarytoje sutartyje numatomi terminai bei apmokėjimas už atliktus darbus.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog eismo įvykis įvyko, kadangi nuvirto medis (50 – 70 m atstumu). Medis krito iš viršaus, todėl jam vairuojant vilkiką teko suktis kairiau, kadangi ten krito viršūnė, t. y. siauresnė kamieno dalis. Vairuotojas bandė išvengti susidūrimo, kadangi virtęs beržas buvo stambus. Tuo metu buvo smarkus šoninis vėjas, tačiau nelijo. Parodė, jog važiavo Vilniaus kryptimi, medis buvo dešinėje pusėje. Medis užvirto ant dešinės kelio pusės kelkraščio iki pat griovio kairėje pusėje, t. y. per visą kelią. Drevės vietoje kamienas buvo išpuvęs, taip pat ir iš išorės matėsi, jog medis yra išpuvęs, prie jo buvo supuvusių medžio atliekų. Nežino kas ir kada medį sutvarkė, tačiau jam dar būnant įvykio vietoje buvo atvykusi Kelių tarnyba (su oranžinės spalvos skiriamaisiais ženklais), kuri pradėjo nuvirtusį medį pjaustyti. Po autoįvykio, visų pirma, susisiekė su darbdaviu, kuris ir iškvietė visas tarnybas į įvykio vietą. Paaiškino, jog 14 kilometre buvo leidžiamas 70 km/h greitis, tačiau jis toje vietoje pasibaigė. Jis prasilenkė ir su kitais automobiliais, tačiau jie jokių ženklų nerodė. Medis lūžo ir virto jam bevažiuojat. Jeigu vairuotojas nebūtų vežęs pilnai pakrautos puspriekabės, būtų buvusi galimybė saugiai stabdyti.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu apklaustas kaip surašęs išvadą apie medžio būklę asmuo, paaiškino, jog dirba Valstybinėje miškų tarnyboje Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėju, turi aukštąjį miškininkystės išsilavinimą. Nurodė, jog Valstybinė miškų tarnyba iš VĮ „Vilniaus regiono keliai“ gavo raštą dėl informacijos pateikimo bei 6 nuotraukas su prašymu spręsti apie medžio būklę pagal pateiktas nuotraukas. Iš minėtų nuotraukų dvi buvo augančio medžio ir keturios jau pažeisto. Pagal augančio medžio nuotraukas buvo galima buvo daryti išvadą, kad medis yra gyvybingas, augantis, žaliuojantis, neapdžiuvęs, tačiau pripažino, kad trūksta detalesnės informacijos, jog būtų galima konkrečiai pasakyti, ar yra kokių kitokių išorinių požymių, kurie leistų spręsti apie medžio būklę. Iš to, kas matoma nuotraukose, nėra matyti akivaizdžių požymių, jog medis būtų avarinės būklės ar kitaip neatsparus. Kitos keturios nuotraukos rodo, jog medžio būklė buvo susilpnėjusi, bet tai būtų buvę galima nustatyti detaliai nebent vietoje jį apžiūrėjus ir įvertinus kaip atrodo stiebas, paviršinės šaknys, šakos. Kadangi nuotraukose tokio detalumo nėra, tiksliai pasakyti, kokia buvo medžio būklė nėra galimybės. Šiuo atveju pagrindinis medžio būklės vertinimas – išorinių požymių įvertinimas tuo metu, kai medis žaliuoja šiltuoju metų laiku. Paaiškino, jog yra specialūs grąžtai, kuriais galima įgręžti stiebą ir pasižiūrėti medienos fragmentus, ar yra puvinys. Pagal nuotraukas tokių požymių nematyti. Nurodė, kad jeigu medyje yra koks nors įskilimas – matosi ligų požymiai, kurie sukelia puvinį, taip pat nulūžusi ar nupjauta šaka, pažeista šaknis. Tokie požymiai, jeigu sukelia abejonių, turi būti patikrinti. Paaiškino, kad aplinkybė, jog medis yra žaliuojantis nereiškia, jog jis yra visiškai sveikas. Iš išorės spręsti kiek giliai medyje yra puvinys – negalima. Patikslino, kad nėra aišku dėl ko nuvirtęs medis buvo praradęs savo viršūnę, be to, medis buvo išauginęs šoninių šakų naujas viršūnes. Pažymėjo, jog tokia viršūnė nesignalizavo pavojaus, tačiau pamačius tokią medžio išvaizdą reikėtų jį apžiūrėti.

Liudytojas Sigitas A. D., biologas – arboristas, teismo posėdžio metu apklaustas kaip surašęs išvadą apie medžio būklę asmuo, parodė, jog ieškovui kreipusis į Lietuvos arboristikos centrą, remiantis pateiktomis nuotraukomis, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad medis nebuvo tinkamai prižiūrėtas. Teigė, jog nebuvo įvertinta medžio būklė, nebuvo imtasi savalaikių priemonių. Teigė, jog įvertinti beržą ir jo būklę galima ir vizualiai, kaip antai, įvertinant aplinką, kurioje jis auga, ar ji užteršta, ar vyksta tam tikros vibracijos, ar vystant bei įrenginėjant kelią kelio teritorijų dalyje esantis šaknynas buvo užpiltas. Beržo mirimas matomas pakankamai akivaizdžiai, t. y. nuo jo viršūnės (nudžiuvusi viršūnė). Jeigu viršūnė pradeda džiūti, nors šoninės šakos ir šoninė forma yra žalia, tokiu atveju tikėtina, kad yra įsimetę puviniai. Paaiškino, jog beržų mediena yra silpna ir turi silpną savigynos sistemą, todėl nesugeba susidoroti su pažeidimais, pradeda pūti ir tikėtina, kad lūžimo vietoje kamienas skilo. Pažiūrėjus į tokį medį, kuris dar prieš įvykį buvo be viršūnės, galima teigti, kad medis jau buvo ženkliai pažeistas ir pagal išorės požymius buvo galima spręsti, kad nuvirtęs beržas yra ligotas. Pamačius tokį augalą, reikėtų imtis priemonių: vienintelis būdas buvo laiku įvertinus nudžiūvusią kamieno dalį, atsižvelgiant į perspektyvą kaip tas medis būtų vystęsis, tikslingiausia buvo jį iš karto pašalinti. Įprastai per 2 – 5 metus būtina sutvarkyti beržą iki jo mirimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkintinas

Byloje nustatyta, kad 2013-05-27 15.30 val. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, esančiame Vilnius – Lyda kelio 14 km įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl virstančio ant kelio medžio nuo kelio nuvažiavo ir apvirto D. B. vairuojama transporto priemonė VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 6-7, 10; III t., e. b. l. 102-106, 108), kuri nuosavybės teise priklausė UAB „Živilka“. 2013-05-28 UAB „Živilka“ pranešė ieškovui apie įvykusį eismo įvykį (I t., e. b. l. 9), kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė su puspriekabe buvo ieškovo apdraustos transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO) (I t., e. b. l. 4-5). D. B. policijos pareigūnams dėl įvykusio eismo įvykio duodamas parodymus nurodė, jog važiuojant apie 80 km/h greičiu nuo Šalčininkų link Vilniaus, staiga likus apie 20 – 30 metrų iki vairuojamosios transporto priemonės dėl didelio vėjo iš dešinės pusės, pakelėje augantis medis pradėjo virsti į kelio važiuojamąją dalį. Vairuotojas vengdamas ant jo užvažiuoti suko į kairę, užvažiavo ant kelkraščio ir nuslydo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, puspriekabė bei krovinys. Buvo nurodoma, jog eismo įvykis įvyko dėl gamtinių sąlygų, kurios nepriklauso nuo vairuotojo valios, vairuotojas buvo blaivus. Atsižvelgiant į tai, 2013-06-17 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris nutarimu (I t., e. b. l. 8) nusprendė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Ieškovas pripažino įvykį draudžiamuoju ir nukentėjusiajam asmeniui iš viso išmokėjo 14 118,53 EUR dydžio draudimo išmoką. Žalos dydį byloje pagrindžia 2013-05-27 Krovinio važtaraštis Nr. VBG03722 (III t., e. b. l. 117), 2013-05-27 PVM sąskaita – faktūra Serija VIS Nr. 1236 (I t., e. b. l. 24), 2013-05-28, 2013-05-29 Transporto priemonės techninės apžiūros aktai (I t., e. b. l. 11, 14, 20), 2013-06-03 Išvada apie transporto priemonės likutinę vertę bei jos priedai (I t., e. b. l. 15-17), 2013-06-29 PVM sąskaita – faktūra Serija AKU Nr. 1314449 (I t., e. b. l. 26-28) 2013-07-01, 2013-07-02 ir 2013-07-16 Pranešimai apie nuostolių atlyginimą (I t., e. b. l. 12, 21, 25), 2013-07-02, 2013-07-03, 2013-07-17 mokėjimo nurodymai (I t., e. b. l. 13, 22-23) ir fotonuotraukos (I t., e. b. l. 50-137, III t., e. b. l. 118-124). Ginčo dėl žalos dydžio tarp šalių nėra.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės subjekto bei civilinės atsakomybės sąlygų. Vadovaujantis 1999-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo“ 15 p., kelias Vilnius – Lyda yra priskiriamas prie valstybinės reikšmės kelių. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 3 str. 2 d. 1 p., magistraliniai keliai yra priskiriami valstybinės reikšmės keliams. Kelių įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, jog valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Savo ruožtu savivaldybėms nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., numatoma savivaldybės funkcija – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 (galiojanti 2008 metų redakcija) patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 p. nurodoma, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 p. nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 5 p. numatyta, kad Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės atlieka privalomus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus (užduotis), šių kelių techninę priežiūrą ir kitus darbus. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Želdynų įstatymas) 13 str. 2 d. numatyta, kad valstybinės reikšmės automobilių kelių želdinius saugo, tvarko ir naujus veisia valstybinės kelių priežiūros įmonės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tinkamas atsakovas byloje dėl žalos atlyginimo yra asmuo, kuris valdo, naudoja tą kelio dalį, kurioje padaryta žala ir šia kelio dalimi disponuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2009). Iš pateiktos VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (I t., b. l. 29-30) matyti, jog kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, t. y. susisiekimo ir inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklauso valstybei, kuri patikėjimo teise juos valdyti yra perdavusi VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu iš Vilniaus rajono savivaldybės pateiktų vietovės brėžinių bei nuotraukų (I t., e. b. l. 168-169, 171-175), ieškovo pateiktos įvykio vietos schemos (e.b.l. 1 t., b.l. 40) nustatyta, jog kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis nėra gyvenvietė ar kaimas, taip pat nėra ženklų, žyminčių vietovę. Be to, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ teisminio nagrinėjimo metu neneigė, jog kelio juosta, kurioje augo nuvirtęs medis yra valdoma išimtinai VĮ „Vilniaus regiono keliai“, todėl Vilniaus rajono savivaldybės civilinė atsakomybė už eismo įvykį magistraliniame kelyje Vilnius – Lyda, kuris yra priskiriamas valstybinės reikšmės keliams, nekyla ir ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kelius prižiūrinčio asmens civilinė atsakomybė už saugaus eismo kelyje neužtikrinimą atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2013). Siekiant nustatyti, ar asmeniui taikytina civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 6.246 str.), žalą (CK 6.249 str.), jų priežastinį ryšį (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Pagal bendrąsias įrodinėjimo nuostatas žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas, o tokiu atveju atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 3 d.). Šią prezumpciją kelią prižiūrintis subjektas gali paneigti įrodęs, jog jis padarė visa, ko iš jo gali būti protingai reikalaujama eismo saugumui užtikrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2013, 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-421/2016).

Asmens veiksmų teisėtumas (neteisėtumas) turi būti vertinamas pagal jo veiklą reglamentuojančias teisės normas. Kelių įstatymo 2 str. 5 d. yra nurodyta, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio juosta – tai žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Kelio elementais yra laikomi, be kita ko, ir kelkraščiai, kelio grioviai ir želdiniai, esantys kelio juostoje. Kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 10 d.). Kelių įstatymo 15 str. įtvirtinta, jog kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, kuri patvirtina Aprašą. Aprašo 4.2 p. numatyta, kad kelių priežiūros užsakovo funkcijas atlieka Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Ji 2006-04-28 įsakymu Nr. V-103 patvirtino Kelių priežiūros vadovą, kuriame numatyti automobilių kelių priežiūros normatyvai (toliau - Normatyvai) (III t., e. b. l. 67-69). Kelių įstatymo 21 str. 4 p. numatoma, jog už kelių priežiūrą atsakingi asmenys teisės aktų nustatyta tvarka turi šalinti ir prižiūrėti želdinius, augančius kelio juostoje. Vadovaujantis Kelių įstatymo 5 str. 3 d. 2 p. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nustato valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms privalomus kelių priežiūros darbus (užduotis).

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2013-03-29, kaip ir kiekvienais metais, sudarė Privalomų kelių priežiūros darbų (užduočių) finansavimo sutartį (toliau - Sutartis) (I t., e. b. l. 31-39), kurios 5.1 p. numatyta, jog nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 VĮ „Vilniaus regiono keliai“ privalo darbus atlikti vadovaudamasis Normatyvais. Normatyvų 1.4.2.2 p. numatyta, jog medžių šakos, krūmai neturi užstoti kelio ženklų, siekti ryšių ir elektros linijų laidų (II ir III lygiuose nukerpamos tik užstojančios ženklus ir per arti ryšių bei elektros linijų esančios šakos; išdžiūvę medžiai, krūmai, gyvatvorės arba nudžiūvusios šakos, galintys kelti pavojų saugiam eismui, nuo kelio juostos turi būti pašalinami). Aprašo 12.3 p. nustatyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui; neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys pavojų saugiam eismui. Aprašo 42 p. nustatyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių. Šiais teisės aktais bei minėta Želdynų įstatymo 13 str. 2 dalies nuostata kelius prižiūrinčiam juridiniam asmeniui yra nustatyta tiesioginė teisinė pareiga užtikrinti saugų eismą kelyje, kiek jis susijęs su kelio juostoje augančiais želdiniais, kadangi 2013-05-27 nuvirtęs medis (beržas) augo būtent kelio juostoje. Klaidingai atsakovas nurodo, kad sutartyje su kelių direkcija nėra numatyta pareigos prižiūrėti, stebėti želdinius, kadangi želdinių priežiūrą ir pareigas šioje srityje nustato minėti teisės aktai: įstatymai, Aprašas. Sutarties nuostatos negali susiaurinti įstatymuose nustatytos atsakomybės ir pareigų.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, prižiūri atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“, tad jam teko tiesioginė ir detaliai reglamentuota pareiga rūpintis, jog kelio juostoje nebūtų medžių, keliančių grėsmę saugiam eismui. Nurodytos pareigos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.247 str.). Medžiui nuvirtus ant kelio yra pagrindas spręsti, kad kelią prižiūrintis subjektas savo pareigas dėl želdinių priežiūros vykdė netinkamai, nes laiku nesiimta reikalingų priemonių, kad grėsmę eismo saugumui keliantis medis būtų pašalintas. Tačiau vien faktas, kad medis nuvirto prieš važiuojančią transporto priemonę, yra nepakankamas kelius prižiūrinčio asmens civilinei atsakomybei. Aiškinantis medžio nuvirtimo priežastis bei atsakovo veiksmus medžio atžvilgiu iki jo nuvirtimo bei po jo, nustatyta, kad nėra jokių patikimų įrodymų, jog buvo vykdoma medžio būklės vertinimas, stebėsena, apžiūra ir galiausiai sutvarkymas šiam nuvirtus. Atsakovo atstovas teigė, jog atliekama vizuali medžių būklės apžiūra, taip pat nurodė, kad nėra specialistų, kurie galėtų vizualiai medžio būklę įvertinti. Jokie periodiniai kelio elementų apžiūros žurnalai, želdinių stebėsenos, apžiūros dokumentai ar kitokie aktai pateikti nebuvo. Taip pat atsakovas neigia tvarkęs nuvirtusį medį ir byloje pateikė VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Šalčininkų kelių tarnybos 2013 m. Patrulių apžiūrų aktų (žurnalo) ištrauką (III t., e. b. l. 178-179), iš kurios nematyti, jog 2013-05-27 Šalčininkų kelių tarnyba tądien būtų šalinusi eismo įvykio metu nuvirtusį medį. Nepaisant to, liudytojas D. B. parodė, kad į įvykio vietą visgi buvo atvykusi Kelių tarnyba.

Iš Valstybinės miškų tarnybos pateiktos išvados apie medžio (beržo) pažeidimus (III t., e. b. l. 159) nustatyta, jog medžio (beržo) <...> stiebe yra puvinio pažeidimo požymių anksčiau nulūžusių arba nupjautų sausų šakų randuose, nulūžusios viršūnės lūžyje, medis turi mechaninio pažeidimo požymį, nes nulūžusi jo viršūnė. Nurodė, jog ar medis pavojingas, nustatoma vizualiai apžiūrint jį jo augimo vietoje. Iš Lietuvos arboristikos centro 2016-12-12 pateiktos išvados apie lūžusio medžio būklę nustatyta, jog medis <...> buvo stipriai pažeistas medienos puvinio, kuris turėjo sąlygojo medžio lūžimą nepriklausomai nuo oro sąlygų. Paaiškino, jog dar iki 2012 m. beržo dalis kamieno buvo prarasta lūžimo ties kamieninės šakos pažastimi maždaug 5-6 m aukštyje (medienos) dėl susidariusio puvinio. Prarasto kamieno patamsėjusi ir aštri lūžimo vieta akivaizdžiai matoma. <...> 2013-05-27 įvykęs kamieno lūžis parodo, kad medžio kamienas išilgai buvo pažeistas puvinio ir lūžis įvyko silpniausioje, labiausiai puvinio pažeistoje vietoje. Tokiame stovyje medis yra labai pavojingas aplinkai dėl didelės tikimybės atskilti per pažastis masyvioms šakoms nuo supuvusio kamieno arba veikiant šakų spaudimui perlūžti kamienui į vienokio ar kitokio ilgio dalis su šakomis, kas, tikėtina, ir įvyko 2013-05-27. Nurodė, jog sveikas analogiškų parametrų vegetuojantis pavieniui augantis beržas yra atsparus vėjolaužai ir vėjovartai net ir esant daugiau nei 30 m/s vėjo greičiui. Taip pat nurodo, kad net ir esant įprastam vėjuotumui (nuo 3,4 m/s iki 5,4 m/s), medžio lūžį būtų sąlygoję puvinio kamiene sukelti pažeidimai. Paaiškino, jog medis buvo blogos sanitarinė būklės, todėl būdamas kelio apsauginėje zonoje turėjo būti nuolat stebimas ir prižiūrimas arba pašalintas, aptikus nulaužtą kamieną anksčiau nei 2012 m. Tad, atsižvelgiant į šias specialistų išvadas, jų parodymus posėdžio metu, paties atsakovo pateiktas beržo (iki įvykio) nuotraukas, darytina išvada, jog lūžęs medis dar 2012 m. turėjo vizualiai matomų požymių, kurie sudarė prielaidas atsakovui tinkamai ir laiku apžiūrėti šį medį, t. y. jo viršūnė jau buvo nulūžusi ir nepaisant to, jog beržas žaliavo šoninių šakų dėka, abiejų specialistų, pateikusių išvadas dėl medžio būklės, teigimu, tokį medį buvo būtina apžiūrėti ir imtis priemonių tinkamai įvertinti jo būklę bei užtikrinti tinkamą želdinio priežiūrą (stebėseną). Tokias išvadas patvirtina ir iki įvykio darytos beržo nuotraukos, iš kurių akivaizdžiai plika akimi matoma, jog beržas neturi viršūnės (I t., e. b. l. 154-156, III t., e. b. l. 153). Turint elementarias žinias vykdant želdinių priežiūrą (be specialių prietaisų), kaip nurodė abu specialistai, vien iš šio išorinio aiškiai matomo požymio želdinius prižiūrinti įmonė pagal aukščiau aprašytus teisės aktus turėjo pareigą įvertinti beržo būklę, laiku imtis priemonių eismo saugumui užtikrinti, nelaukiant beržo nulūžimo. Jokių duomenų, kad iki įvykio atsakovas būtų dėjęs pastangas įvertinti beržo būklę nėra.

Tad įvertinus visumą aukščiau ištirtų įrodymų, darytina išvada, kad ieškovas įrodė atsakovo Vilniaus regiono keliai civilinei atsakomybei kilti būtinas neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos sąlygas, o atsakovas nepaneigė jo kaltės prezumpcijos. Netgi pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje įrodė ir atsakovo kaltę, nors tai privalėjo paneigti atsakovas. Atsakovas viso teisminio nagrinėjimo metu, neigdamas visas minėtas aplinkybes, nurodydamas, kad nebuvo duomenų apie medžio būklę, kuri būtų kėlusi grėsmę eismo saugumui, o vizualiai medis neatrodė ligotas, nebuvo nei nudžiuvęs, nei supuvęs, tik patvirtina teismo išvadą, apie tai, kad eismo įvykį lėmė atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ neveikimas, t. y. tinkamai nevykdyta želdinių stebėsena, dėl ko laiku nenustatyta, jog eismo įvykio metu nuvirtęs medis yra ligotas ir šalintinas, nelaukiant eismo įvykio saugumui pavojų keliančios situacijos susidarymo. Šiuo atveju iš byloje nustatytų eismo įvykio situacijos faktinių aplinkybių nekyla abejonių, jog vairuotojas, važiuodamas su pilnai pakrauta puspriekabe, pamatęs krentantį medį skersai kelio, važiuodamas saugiu bei leistinu greičiu ir pasirinkęs esamoje situacijoje mažiausią žalą esamoje situacijoje sukelsiantį elgesio variantą, elgėsi atidžiai ir rūpestingai (III t., e. b. l. 134). Argumentai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija 2013 metais formuluodama užduotis kelius prižiūrinčioms įstaigoms nepakankamai išsamiai ir detaliai aprašė želdinių, kaip kelio elementų, priežiūrą, neduoda pagrindo šalinti kelio valdytojo civilinės atsakomybės, nes Lietuvos automobilių kelių direkcija nustato tik privalomuosius (būtiniausius minimalius) priežiūros darbus, jų finansavimo tvarką. Tuo tarpu kelio valdytojas patikėjimo teise iš esmės atsako kaip savininkas, o kelio želdinių priežiūra yra numatyta Apraše, aukščiau nurodytose įstatymuose. Teisės aktai nenurodo būdų ar priemonių sutarčiai ar Vyriausybės kelius prižiūrinčioms įmonėms pavestoms funkcijoms įgyvendinti ir pats valdytojas renkasi juos įvertindamas savo valdomą kelių plotą, ruožą, turimus resursus ir pan. Atsakovo atstovo patvirtinimas posėdyje, kad nėra specialistų, galinčių netgi vizualiai įvertinti medžio būklę, tik patvirtina išvadą apie tai, kad želdinių (beržo) priežiūra vykdyta netinkamai (apskritai stebėsena nevyko), dėl ko kilo žala. Tai, kad atsakovas neturi želdinių priežiūros specialistų neatleidžia jo nuo atsakomybės, kadangi jis sutartimi prisiėmė pareigą prižiūrėti želdinius, jam ši pareiga pavesta teisės aktais, už tai teikiamas finansavimas. Be to, atsakovas turėjo visas galimybes kreiptis į specialistus dėl beržo būklės įvertinimo iki įvykio, tačiau, priešingai, į specialistus (miškų tarnybą) kreiptasi tik teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo atveju VĮ „Vilniaus regiono keliai“ turėjo įrodyti, kad nuvirtusio medžio būklė buvo gera, stovėsena stabili, nebuvo matyti pažeidimo, džiūvimo, apdžiuvusių ar nulūžusių šakų, puvimo, kamieno pažeidimų ir kitokios galimos lūžimo grėsmės arba, jog buvo neįmanoma pastebėti kokių nors kitokių jo trūkumų. Kadangi atsakovas turi tiesioginę pareigą rūpintis želdiniais, pašalinti nuo kelio nukritusias medžio dalis ir paprastai tai padaro. Net paties atsakovo pateikto specialisto išvadoje nurodyti vizualiai matomi beržo požymiai (abu specialistai dėl jų sutarė), ką rodo ir nuotraukos iki įvykio, paneigia atsakovo teiginius apie negalėjimą numatyti ar pastebėti apie beržo būklės pokyčius ir galimą grėsmę eismo saugumui, delsiant įsitikinti medžio būkle.

Atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“, be kita ko, remiasi aplinkybe, kad medis nulūžo dėl nenugalimos jėgos – itin stipraus vėjo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Pareiga įrodyti vėjo, kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, buvimo faktą ir įrodyti priežastinį ryšį privalo atsakovas, kuris remiasi šia aplinkybe. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Pažymoje (III t., e. b. l. 84) nurodyta, kad eismo įvykio vietai artimiausios Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis 2013-05-27 tarp 15 val. ir 16 val. didžiausias vėjo greitis buvo 15 m/s. Pagal pateiktos Boforto skalės duomenis (III t., e. b. l. 87-89) vėjo greitis nuo 13,9 m/s iki 17,1 m/s laikytinas beveik audra, tačiau ne audra. Tokio vėjo greičio sąlygos sausumoje apibūdinamos kaip visų medžių judėjimas, jog reikia pastangų eiti prieš vėją. Šiuo atveju Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna stipresnių vėjų, kurie gali padaryti žalos, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Sprendžiant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių svarbios vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens pastangos žalai išvengti. Šiuo atveju atsakovas be internetinio portalo delfi.lt straipsnio (I t., e. b. l. 157-158) jokių objektyvių duomenų, jog vėjas buvo toks stiprus, jog yra laikytinas nenugalima jėga, nepateikė. Neginčijama aplinkybė, kad eismo įvykio metu buvo smarkus vėjas, kuris turėjo reikšmės medžio skilimui ir virtimui, tačiau neįrodyta, jog jo smarkumas ir greitis laikytini neįprasti Lietuvos klimatui ir kad atsiradusios žalos nebuvo galima numatyti ir išvengti. Šiuo atveju atsakovas pats patvirtino, kad daugiau medžių tądien nebuvo nuvirtę, tad jis taip pat neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo didelio neatsargumo ar kitų civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, ieškinys dalyje atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės atžvilgiu atmestinas, nenustačius atsakomybės už atsiradusią žalą kaip neįrodytas. Ieškinys dalyje atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atžvilgiu tenkintinas, įrodžius ieškovui visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.263 str. 2 d., CPK 178, 185 str.). Kadangi ieškinio senaties argumentu atsikirtimuose rėmėsi tik savivaldybė, tad plačiau, atmetus ieškinį jų atžvilgiu kaip nepagrįstą, nepasisakytina, nes kitas atsakovas ieškinio senaties argumentu į ieškinio reikalavimus neatsikirto. Tik pastebėtina, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo nukentėjusio asmens draudikui, atlyginusiam jam patirtą žalą ir įstojusiam į pradinio kreditoriaus vietą bei reiškiančiam subrogacinį reikalavimą, taikytinos tos pačios taisyklės kaip ir pradiniam kreditoriui (nukentėjusiam trečiajam asmeniui). Draudimo išmoka dalimis išmokėta 2013 metų liepos mėnesį, o ieškinys pateiktas teismui 2016-05-27, t. y. nepraėjus trejų metų ieškinio senaties terminui reikšti ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kuriuo būtų galėjęs pasinaudoti pats nukentėjęs asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos jam atlyginimo.

Reikalavimas priteisti iš atsakovo VĮ Vilniaus regiono keliai“ 6 procentų metines procesines palūkanas tenkintinas iš dalies, kadangi atsakovas nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (CK 6.210 str. 1 d.). Priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos.

Patenkinus ieškinį, ieškovo naudai iš atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ priteistinos ieškovo patirtos 508,00 EUR bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 318 EUR sumokėtas už ieškinį žyminis mokestis (I t., e. b. l. 138), 100 EUR įvykio vietos schemos parengimo išlaidos ir 90 EUR išvados dėl medžio būklės parengimo išlaidos (I t., e. b. l. 43-44, III t., e. b. l. 184). Atsakovas argumentų dėl jų nepagrįstumo nenurodė, teismas nenustatė pagrindo nepriteisti nurodytų byloje išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1, 9 p.).

Taipogi pralaimėjusi šalis atlygina pašto išlaidas valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 259, 269-271, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

iš dalies patenkinti ieškinį.

Atmesti ieškinį atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės atžvilgiu.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834) iš atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ (kodas 120056751) 14 118,53 EUR (keturiolika tūkstančių vieną šimtą aštuoniolika EUR 53 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-05-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 508,00 EUR (penkis šimtus aštuonis EUR 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ (kodas 120056751) 6,00 EUR (šešis EUR 00 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jovita Einikienė