Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. T., jos atstovui advokatui Justinui Borevičiui, institucijos surašiusios ATP protokolą atstovui Algiui Grėbliūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dirbančiai (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. 2011-08-04 apie 22.14 val. Vokiečių g. 15, Vilniuje, vairuodama automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volvo S40, valst. Nr. 252002 (diplomatiniai numeriai), bei apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 132 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

E. T. 2011-08-04 apie 22.14 val. Vokiečių g. 15, Vilniuje, vairuodama automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdama susijusi su eismo įvykiu, kuriuo metu nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, neiškvietė policijos į eismo įvykio vietą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 33 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, šias bylas kartu nagrinėja tas pats teismas (teisėjas).

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji vairuoja automobilį Toyota Yaris, pilkos spalvos. 2011-08-04 ji su dviem vaikais - su 4 ir 14 metų dukromis buvo G&G Sindikato koncerte, vykusiame Mokytojų namų kiemelyje. Automobilį priparkavo Vokiečių gatvėje. Koncertas baigėsi apie 22 val. Šalia jos automobilio dešinėje pusėje, t.y., iš keleivio pusės, stovėjo automobilis, kurio markės neatsimena. Gatvės pakraščiu yra mokamos stovėjimo aikštelės, automobiliams iš galo yra reguliarus eismas. Iš kairės pusės automobilio nebuvo, nes ten buvo pakraštys, o toliau kitos parkavimo vietos. Jos automobilis stovėjo priekiu, todėl norėdama išvažiuoti ji turėjo važiuoti atgal. Sėdo į automobilį, pasuko atbuline eiga į kairę, stabtelėjo, kad pamatytų Vokiečių gatve važiuojančias mašinas, ir išvažiavo namo. Mano, kad ne per vieną išsisukimą ji išvažiavo, bet išvažiuoti nebuvo sudėtinga. Išvažiuodama nebuvo išlipusi pažiūrėti, ar nekliudė kito automobilio, nes tokių požymių nebuvo. Apie įvykį sužinojo, kai jai rugsėjo mėnesio pradžioje paskambino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė Larisa Okuneva ir pasakė, kad ji turi ateiti į policiją, nes padarė pažeidimą, t.y. atsitrenkė į automobilį. Ji ant savo automobilio jokių naujų pažeidimų nematė. Ant jos automobilio jau keli metai yra smulkių įbrėžimų: yra įlenkta ir nudraskyta jos automobilio durelių ašis. Kadangi ji automobilio nebuvo susiremontavusi, todėl mananti, kad žmogus, pamatęs ją išvažiuojant su sulankstyta mašina, automatiškai pagalvojo, kad ji pasišalino iš įvykio vietos. Su eksperto išvada susipažino, skaitė. Jei rado automobilio dangos dalelių, gali būti, kad jai važiuojant atgal bamperis trynėsi į bamperį, nes judėjimas buvo labai intensyvus. Jei ir buvo automobilių kontaktas, ji to nepamatė, važiuodama tikrai nieko nejuto. Prie jos niekas nebuvo priėjęs ir apie jokį įvykį nekalbėjo. Ten buvo daug žmonių, gal kažkas ėjo, bet niekas jai jokio signalo nedavė. Jos paauglė dukra Jonė visą laiką žiūri per langelį, bet ji nematė jokio prisilietimo. Automobilyje nėra sistemos, kuri rodo, kad kitas automobilis yra šalia. Signalizacijos negirdėjo. Nesutinka dėl pažeidimų skaičiaus. Neneigia, kad galėjo būti automobilių kontaktas. Neigia, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Institucijos surašiusios ATP protokolą atstovas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kelių policijos valdyboje buvo registruotas pranešimas dėl įvykusio eismo įvykio, kurio vienas dalyvis iš eismo įvykio pasišalino. Kelių policijos valdyboje buvo vedamas tyrimas, atliekami procesiniai veiksmai, tyrimą atlikinėjo Larisa Okuneva. Tyrimo metu buvo prašyta atlikti ant automobilio esančių dalelių techninę ekspertizę. Buvo atlikta techninė - cheminė ekspertizė ir šiai ekspertizei atlikti buvo reikalingas dviejų trijų mėnesių terminas. L. Okunevai išėjus dekretinių atostogų, tyrimas buvo pavestas jam. Kadangi nebuvo gauta techninė ekspertizė, tai nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas dar pusei metų. Gavus techninę ekspertizę, buvo susisiekta su E. T. ir pranešta, kad gauta ekspertizė ir kad jai reikės atvykti į policiją. Jai atvykus buvo surašytas ATP protokolas, nes ekspertizės išvada patvirtino, kad ant automobilių yra bendrų cheminių savybių dalelės ir, kad kontaktas tarp tų transporto priemonių buvo. Kadangi buvo ATPK 127 str. 2 d. 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių, pažeidėjai buvo surašytas ATP protokolas. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą gynėjas paprašė leisti susipažinti su byla, su ekspertizės išvadomis. Pagal jų vidaus tvarkos nuostatas dėl termino kontrolės terminines bylas kontroliuoja poskyrio viršininkas, ir nutarimai dėl terminų pratęsimo guli pas poskyrio viršininką kabinete. Dėl šios priežasties tuo metu jo kabinete nebuvo nutarimo pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, todėl jis nuėjo į poskyrio viršininko kabinetą ir jį atnešė. Išnagrinėjęs eismo įvykį surašė protokolą dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarymo, nes yra tiek eismo įvykio, tiek pasišalinimo iš eismo įvykio požymių. E. T. tyčią nustatė pagal liudytojo duotus parodymus, kuris nurodė, kad buvo susidūrimo garsas, todėl buvo vertinama, kad vairuotoja turėjo išgirsti susidūrimo garsą, bei pagal foto lentelėje užfiksuotus apgadinimus. Prašo teismo priimti sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta. Buvo savo automobilyje su žmona Vokiečių g. Jo automobilis stovėjo priekiu. Jam iš kairės, t.y., vairuotojo pusės, stovėjo automobilis Volvo su žalios spalvos diplomatiniais numeriais. Jis pastebėjo pilkos spalvos automobilį Toyota Yaris, kuris stovėjo priekiu kairėje nuo Volvo automobilio, t.y., sekančioje vietoje. Ar buvo automobilių iš kairės Toyotos pusės, negali pasakyti. Jis matė automobilio Toyota dešinę pusę. Minėtas automobilis atbuline eiga pirmyn ir atgal išvažinėjo į važiuojamąją dalį. Jis pastebėjo, kad jam važiuojant automobilis Volvo sulingavo, lyg būtų įvykęs susidūrimas, girdėjo nestiprų trynimo garsą. Iš automobilio Volvo sulingavimo suprato, kad automobilis Toyota jį kliudė. Pastebėjo vyriškį, kuris atėjo iš kairės pusės ir priėjęs prie automobilio Toyota vairuotojo lango kažką pasakė rodydamas į Volvo automobilį. Paskui automobilis Toyota išvažiavo. Jo valstybinių numerių neatsimena. Jo automobilyje langai buvo atidaryti, muzika negrojo, o ar automobilyje Toyota grojo muzika, nežino, negirdėjo. Ar automobilio Toyota Yaris langas buvo atidarytas, pasakyti negali. Automobilyje su žaliais numeriais nieko nebuvo. Su žmona išlipo pasižiūrėti, kas padaryta Volvo automobiliui. Buvo pabraižytas kairės pusės galinis bamperis, todėl ir nusprendė paskambinti policijai. Jo žmona paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Negali pasakyti, ar vairuotoja galėtų pastebėti, kad dalyvauja eismo įvykyje. Jo nuomone, vairuotoja privalėjo pastebėti, kad įbrėžė automobilį, nes automobilis sulingavo, būtų sunku nepastebėti, kadangi susidūrė su kliūtim, todėl negalėjo tęsti atbulinės eigos. Jis nepuolė stabdyti pažeidimą padariusio asmens, nes matė, kad tai jau padarė ant važiuojamosios kelio dalies išėjęs vyriškis. Nesiėmė priemonių užfiksuoti liudytojo, nes išlipo su žmona pasižiūrėti, ar yra kažkokių išorinių matomų pažeidimų. Kai apžiūrėjo automobilį, to vyriškio nebematė. Automobilį Volvo apžiūrinėjo apie minutę, nes buvo tamsu. Mano, kad automobilyje Toyota buvo ne vienas asmuo, bet kiek tiksliai buvo, neprisimena. Kas vairavo automobilį Toyotą - vyras ar moteris, ar buvo vaikų, pasakyti negali. Kelių policijos patrulių nesulaukė.

Motyvuojamoji dalis

E. T. kaltė padarius jai inkriminuotus pažeidimus įrodyta jos pačios paaiškinimu, duotu teismo posėdžio metu, liudytojo R. R. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1-2), policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį (b.l. 7) ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), eismo įvykio vietos schema (b.l. 6), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-02-24 Ekspertizės aktu Nr. 11-2511(11).

Dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo.

Policijos pareigūno I. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2011-08-04 apie 22.20 val. patruliuodami pareigūnai gavo pranešimą apie eismo įvykį Vokiečių g. 15, Vilniuje, iš kurio pasišalino vienas jo dalyvių – automobilis Toyota, valst..Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę nurodytu adresu, rado apgadintą automobilį Volvo, valst. Nr. 252002. (b.l. 5). Eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad automobiliui Volvo S40, valst.. Nr. 252002, įbrėžtas galinis bamperis kairėje pusėje 58 cm aukštyje (b.l. 6). Fotolentelėse užfiksuota, kad automobiliui Toyota Yaris, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis sparnas ir galinės durelės iš dešinės pusės. (b.l. 25-26).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-02-24 ekspertizės akte Nr. 11-2511(11) nurodyta, kad ant pateiktų tirti automobilio Volvo S40, valst. Nr. 252002, galinio bamperio kairės pusės dažų dangos dalelių yra įsitrynusių pašalinių dažų pėdsakų, sudarytų iš susimaišiusių tarpusavyje bespalvio lako ir pilkos spalvos metališko emalio. Pašaliniai dažai yra atitinkamai vienodi su dviem viršutiniais lyginti pateiktų automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių ir dešinės pusės galinio sparno standartinės dažų dangos pavyzdžių sluoksniais. Yra tikimybė, kad pašalinių dažų pėdsakai ant pateiktų automobilio Volvo S40, valst. Nr. 252002, galinio bamperio kairės pusės dažų dangos detalių yra iš automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių ir (ar) dešinės pusės galinio sparno dažų dangos. Ant tirti pateiktų automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių ir dešinės pusės galinio sparno dažų dangos pavyzdžių pašalinių dažų ir plastiko pėdsakų (dalelių) nėra.

Įvertinus užfiksuotus automobilių pažeidimus: Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintos dešinės pusės galinės durelės ir dešinės pusės galinis sparnas; Volvo S40, valst. Nr. 252002, įbrėžtas galinis bamperis kairėje pusėje 58 cm aukštyje (b.l. 6) bei teismo posėdžio metu nustatytą automobilių susidūrimo mechanizmą, matyti, kad transporto priemonių apgadinimų vietos ir aukščiai atitinka. Liudytojas R. R. nurodė, kad matė, kaip atbuline eiga išvažinėjant iš stovėjimo vietos automobiliui Toyota, sujudėjo automobilis Volvo, jis išgirdo trynimosi garsą, todėl suprato, kad automobilis Toyota kliudė automobilį Volvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo posėdyje sutiko, kad tarp jos vairuojamo automobilio ir stovinčio automobilio Volvo galėjo būti kontaktas. Tokiu būdu byloje įrodyta, kad E. T. 2011-11-08 apie 22:14, Vokiečių g. 15, Vilniuje, vairuodama automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volvo S40, valst. Nr. 252002 (diplomatiniai numeriai), bei apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 132 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo.

Kelių eismo taisyklių 234 p. nustatyta, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. E. T. eismo įvykio metu sugadino svetimą automobilį, nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl jai kilo KET 234 p. numatyta pareiga pranešti apie eismo įvykį policijai. Iš eismo įvykio vietos schemos, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, R. R. paaiškinimų nustatyta, kad automobilis Toyota nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Nors E. T. teismo posėdžio metu neigė, kad pasišalino iš įvykio vietos, nurodė, kad nuvažiavo, kadangi nejuto ir neįtarė padariusi eismo įvykį, teismas kritiškai vertina jos paaiškinimą, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. R. nurodė, kad susidūrus automobiliams, automobilis Volvo nuo kontakto sujudėjo, buvo nestiprus trynimosi garsas. Teismas daro išvadą, jog tokio pobūdžio kontakto E. T., būdama įgudusia vairuotoja, objektyviai negalėjo nepajusti ar neišgirsti. Be to, liudytojas R. R., vienodai ir nuosekliai tiek rašytiniame paaiškinime, tiek duodamas parodymus teisme, nurodė, kad po automobilių susidūrimo, prie automobilio Toyota vairuotojos priėjo vyriškis ir bendravo su automobilio vairuotoja. Teismo posėdyje jis nurodė, kad vyriškis bendraudamas rodė į automobilį Volvo, taigi, galimai atkreipė E. T. dėmesį į jos padarytą eismo įvykį.

Tokiu būdu byloje įrodyta, kad E. T. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t.y. suvokdama, jog sukėlė eismo įvykį - apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tuo padarydama turtinę žalą, neiškvietė policijos į eismo įvykio vietą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Jos padarytos veikos kvalifikuotos teisingai, kaltė pažeidimų padarymu įrodyta ir ji baustina.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, kuri anksčiau administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, jog dirba. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į tai, kad E. T. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, jai skirtinos Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teismas

nutarė:

Pripažinti E. T. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Pripažinti E. T. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, arba į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.