Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-177-462/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-07
Bylos Nr.
AN2-177-462/2019
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00042-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-177-462/2019Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00042-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-04-08 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Institucijos 2019-01-23 nutarimu L. I. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 170 Eur bauda bei 3 mėnesiams atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones).

2. L. I. nubaustas už tai, kad jis 2018-12-19 7.34 val. Šilutės r., kelyje 199 (Tauragė–Žygaičiai–Vainutas) 27 km, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusius automobilius sankryžoje, kuri buvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais „Šalutinis kelias iš kairės“.

3. L. I. su Institucijos 2019-01-23 nutarimu nesutiko, jį apskundė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-04-08 nutarimu L. I. skundą tenkino, panaikino skundžiamą Institucijos 2019-01-23 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną L. I. nutraukė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-04-08 nutarimu, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – patraukti L. I. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, paskiriant administracinę nuobaudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, ir taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Institucija skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo gynėjo paaiškinimais. Teismas nurodė, kad remtis policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis būtų neobjektyvu. Tačiau policijos pareigūno M. B. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad jis važiavo kartu su policijos pareigūnais M. N. ir A. U.. M. N. apie pastebėtą nusižengimą pranešė Tauragės AVPK budėtojui. Teismas kaip liudytojų neapklausė policijos pareigūnų M. N. ir A. U., kurie būtų patvirtinę L. I. padarytą nusižengimą. Taip pat teismas nurodė, kad neaiški pažeidimo vieta. Tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad nusižengimas padarytas kelyje Tauragė–Žygaičiai–Vainutas tarp 26 ir 27 kilometrų. Surašant protokolą buvo nurodyta, kad pažeidimas padarytas Vainute. Tiek tarnybiniame pranešime, tiek protokole nurodyta vieta yra ta pati, nes „Eismo info“ ir „Google maps“ žemėlapiuose (žemėlapiai pridedami) matyti, kad kelio Tauragė–Žygaičiai–Vainutas 27 kilometras yra Vainuto teritorijoje, todėl, Institucijos nuomone, pažeidimo vieta nurodyta tinkamai. Nurodytuose žemėlapiuose matyti, kad nurodytoje nusižengimo vietoje kelias yra pažymėtas ištisine kelio ženklinimo linija, taip pat yra pastatytas įspėjamasis kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“. Institucijos nuomone, byloje yra pakankamai L. I. padarytą nusižengimą pagrindžiančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Institucija nesutinka, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašyti netinkamai, taip pat nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos L. I. nutraukimu, teigia, jog padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

7. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nėra aiškiai suformuluotas kaltinimas, t. y. nurodant administracinio nusižengimo padarymo vietą.

8. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Pažeidimo esmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio (šis straipsnis atitinka ANK 609 straipsnį) 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

10. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į Institucijos pareigūnų skirtingai nurodomas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Iš administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pateikto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininko M. B. 2018-12-19 Tarnybinio pranešimo nustatyta, jog važiuojant „keliu Tauragė-Žygaičiai-Vainutas, 27 kilometre ir 26 kelio kilometrinių stulpelių (kryptimi nuo Vainuto link Tauragės), per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo kaip automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nerodydamas posūkio signalo, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir pradėjo lenkimą, kelio ruože, kuris paženklintas ištisine kelio ženklinimo linija bei pažymėtas kelio ženklu šalutinis kelias iš kairės“. Pastebėtina, jog iš tarnybiniame pranešime nurodytos galimos pažeidimo padarymo vietos kyla klausimas, ar pažeidimas yra padarytas kelio Nr. 199 27 kilometre (t. y. 27 km nutolus nuo Tauragės), ar važiuojant keliu Nr. 199 kryptimi nuo Vainuto link Tauragės 27 kilometre (t. y. 27 km nutolus nuo Vainuto). Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktose nuotraukose (b. l. 22–28) bei Institucijos kartu su apeliaciniu skundu pateiktose nuotraukose bei žemėlapiuose (b. l. 45) nurodoma atlikto lenkimo vieta.

11. Be to, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog Institucija pateikia tris skirtingas galbūt padaryto administracinio nusižengimo vietas: tarnybiniame pranešime, kaip minėta, administracinio nusižengimo padarymo vieta nurodoma – kelio Tauragė–Žygaičiai–Vainutas 27 ir 26 kelio kilometriniai stulpeliai (kryptimi nuo Vainuto link Tauragės), administracinio nusižengimo protokole bei nutarime – Vainutas, o 2019-03-27 teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja policijos pareigūnė K. L. nurodė – pažeidimas padarytas už Vainuto. Todėl nagrinėjamu atveju kyla pagrįsta abejonė, kurioje tiksliai vietoje buvo atliktas lenkimas ir ar lenkimas buvo atliktas pažeidžiant KET reikalavimus. Pažymėtina tai, jog nuo šios faktinės aplinkybės (tikslios atlikto lenkimo vietos) priklauso, ar buvo pažeisti KET reikalavimai, o administracinio nusižengimo byloje kylant ginčui dėl šios faktinės aplinkybės ir byloje be minėto M. B. 2018-12-19 tarnybinio pranešimo, kuriame, kaip minėta, atlikto lenkimo vieta nurodyta nevienareikšmiškai, nesant kitų objektyvių duomenų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją apie atlikto lenkimo vietą bei į administracinio nusižengimo bylą pateiktas nuotraukas, iš kurių matyti, jog toje vietoje nėra nei ištisinės kelio ženklinimo linijos, nei ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, už kurių pažeidimą L. I. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, konstatuotina, jog toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

12. Apygardos teismui dėl L. I. inkriminuoto administracinio nusižengimo abejonių kelia ir ta aplinkybė, jog L. I. sustabdžiusi policijos pareigūnė K. L. jam nurodė, jog KET pažeidimas atliekant lenkimą draudžiamoje vietoje yra užfiksuotas, t. y. yra vaizdo įrašas. Minėta pareigūnė pirmosios instancijos teisme 2019-03-27 apklausiama kaip liudytoja nurodė, jog vaizdo įrašas turėjo būti pridėtas. Tačiau Institucijos viršininko 2018-12-20 rašte Nr. 85-S-13417(9.1.5) „Dėl kopijų pateikimo“ nurodyta, kad vaizdo įrašo kopijos Institucija negali pateikti, nes vaizdo įrašo nėra.

13. Nors apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad remtis policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis būtų neobjektyvu, tačiau apygardos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai dėl jau išdėstytų motyvų bei dėl nagrinėjamu atveju pirma – nustatyto Institucijos pateiktos versijos nenuoseklumo, t. y. pareigūnų surašytų dokumentų (tarnybinio pranešimo, protokolo) bei policijos pareigūnų parodymų prieštaravimų, ir antra – dėl to, jog L. I. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų duomenų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, o kylant ginčui dėl administracinio nusižengimo padarymo bei administracinio nusižengimo byloje esant abejonėms, kurioje tiksliai vietoje buvo atliktas lenkimas ir ar jo metu buvo pažeisti KET reikalavimai, šių abejonių nepanaikinimo rizika tenka Institucijai.

14. Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad L. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje

15. Atsižvelgiant į tai, kad Institucija, surašydama protokolą su ydingai suformuluotu administraciniu kaltinimu bei jo pagrindu priimdama skundžiamą nutarimą, vadovavosi tik prielaidomis, nors, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos nepaisymas vertintinas kaip esminis pažeidimas.

16. Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kaip liudytojų neapklausė policijos pareigūnų M. N. ir A. U., kurie būtų patvirtinę L. I. padarytą nusižengimą. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-02-07 pranešimu Nr. II-26-377/2019 (b. l. 7) bei 2019-03-06 pranešimu Nr. II-28-377/2019 (b. l. 16) Institucija buvo informuota apie teismo posėdžių, kuriuose buvo nagrinėjamas L. I. skundas dėl Institucijos 2019-01-23 nutarimo, datą ir laiką. Tačiau Institucijos atstovas nei į 2019-03-04, nei į 2019-03-27 vykusį teismo posėdį neatvyko bei neteikė jokių prašymų, susijusių su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu, t. y. teismui nebuvo teikiami prašymai apklausti M. N. ir (ar) A. U..

17. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai, panaikinę Institucijos 2019-01-23 nutarimą bei nutraukę L. I. administracinio nusižengimo teiseną, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Institucijos apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-04-08 nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis