- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- e2-2431-863/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- V. N.
- Trečiasis asmuo
- T. M., Uždarąja akcine bendrove „Benesseri“, notare Jurga Kontautiene
- Atsakovas
- AS „Citadele banka“
- Advokatai
- Vaida Genaitytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo V. N. (V. N.) ieškinį atsakovui AS „Citadele banka“ dėl kreditoriaus reikalavimo pripažinimo nepagrįstu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, su trečiaisiais asmenimis byloje Uždarąja akcine bendrove „Benesseri“, T. M., notare Jurga Kontautiene, antstoliu Eduardu Sergėjevu ir antstole Brigita Palavinekiene.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo reikalavimą 20 266,07 Eur sumai jo atžvilgiu nepagrįstu ir negaliojančiu; panaikinti Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės Jurgitos Kontautienės 2020 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 9793 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad gavo iš atsakovo 2020 m. liepos 2 d. raštą Nr. R2-9/1053 dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo ir 2020 m. liepos 6 d. pranešimą Nr. R2-9/2064 dėl paprastojo neprotestuotino vekselio neapmokėjimo. Paaiškino, jog šiuose atsakovo pateiktuose raštuose buvo nurodoma, kad jis išrašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojo sumokėti 26 400 Eur bankui pateikus apmokėti vekselį. Nurodė, kad atsakovas jam skirtuose dokumentuose nurodė, jog jis laidavo už vekselio davėją, todėl turi sumokėti 20 196,72 Eur, be to bankas kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo. Paaiškino, kad iš prie atsakovo jam pateiktų dokumentų buvo pridėta 2019 m. gegužės 24 d. vekselio kopija, iš kurios matyti, jog minėtas vekselis yra surašytas ant atsakovo parengto blanko. Pažymėjo, kad iš minėto dokumento kopijos taip pat matyti, jog vekselio davėjas yra UAB „Benesseri“, o už vekselio davėją UAB ,.Benesseri“ laiduoja T. M., kuri pasirašė tam skirtoje vietoje, kaip laiduotoja. Nurodė, kad jis minėtame dokumente nėra nurodomas kaip laiduotojas už vekselio davėją. Paaiškino, jog gavęs tokius banko dokumentus, 2020 m. liepos 13 d. išsiuntė atsakovui raštą, kuriuo prašė paaiškinti tokio reikalavimo teisinį pagrindą, tačiau iki šiol negavo iš atsakovo jokio atsakymo. Papildomai pažymėjo, kad vekselio kaip laiduotojas jis nepasirašė, kadangi jis yra tik UAB „Benesseri” akcininkas, o T. M. įmonės vadovė, todėl pagal galiojusį susitarimą, visais atvejais, jeigu yra sudaromas sandoris, kurio vertė viršija įmonės įstatinį kapitalą daugiau nei du kartus, tokie sandoriai turi sulaukti įmonės akcininko pritarimo. Nurodė, kad įmonės vadovei nusprendus dėl atitinkamo sandorio sudarymo, jis kaip akcininkas, dėl aukščiau nurodytos priežasties, buvo su tuo supažindintas ir patvirtino, kad neprieštarauja tokiam sandoriui. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo taip jam ir nepaaiškinęs kokiu pagrindu reiškia jam pretenzijas, yra priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Benesseri“, atstovaujama vadovės T. M. kreipėsi į banką, prašydama suteikti 20 000 Eur kreditą ir užpildė kredito limito paraišką, kurioje be kita ko nurodoma, kad ieškovas yra bendrovės 100 procentų akcijų turėtojas. Nurodė, jog įvertinęs bendrovės finansines galimybes bei kredito riziką, 2019 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą suteikti bendrovės prašomą kreditą, jei kreditas bus užtikrintas bendrovės išduotu vekseliu su vadovės bei akcininko (ieškovo) laidavimu. Paaiškino, kad įgyvendindami minėtą sąlygą, vadovė ir ieškovas 2019 m. gegužės 24 d. atvyko į banko patalpas ir abu, kaip laiduotojai, pasirašė ant bendrovės išduoto vekselio, kuriuo buvo užtikrintas tą pačią dieną sudarytos kredito limito suteikimo sutarties Nr. OS-20190524-2256146 sąlygų vykdymas. Pažymėjo, kad bendrovės vekselis su vadovės ir ieškovo laidavimu buvo esminė kredito sutarties sudarymo sąlyga, be kurios įvykdymo šalys nebūtų galėjusios pasirašyti kredito sutarties. Nurodė, jog nors ieškinyje teigiama, kad ieškovas neva nedalyvavo kredito sutarties pasirašyme, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad tiek kredito sutartis, tiek vekselis pasirašyti tą pačią dieną ir tuo pačiu metu, t. y. 2019 m. gegužės 24 d. Pažymėjo, jog ieškovo dalyvavimą kredito sutarties ir vekselio pasirašyme patvirtina kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai t. y. ieškovo asmens dokumento kopija, kurią jis pateikė banko darbuotojams prieš vekselio pasirašymą, kad galėtų būti identifikuotas bei ieškovo pasirašytas sutikimas dėl jo asmens duomenų tvarkymo, kurio pagrindu banko darbuotojai galėjo patikrinti ieškovo kreditingumą „Creditinfo“ sistemoje. Nurodė, kad yra įsitikinęs, kad visos byloje egzistuojančios faktinės aplinkybės įrodo vekselio pasirašymo metu egzistavusią ieškovo valią kartu su vadove laiduoti už vekselio davėją – bendrovę, kad jai būtų suteiktas banko kreditas, kurią ieškovas patvirtino pasirašydamas vekselyje kaip laiduotojas.
Trečiasis asmuo BUAB „Benesseri, atstovaujama nemokumo administratoriaus Juozo Vrubliausko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi bendrovei iškelta nemokumo byla Nr. eB2-3586-619/2020. Įsiteisėjus teismo nutarčiai AS „Citadele Banka” Lietuvos filialas pateikė prašymą įtraukti juos į kreditorių sąrašą su 19 211,59 Eur kreditoriniu reikalavimu. Sutikrinus pateiktą prašymą su bendrovėje esančiais dokumentais buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą ir šio teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi AS Citadele bankas Lietuvos filialas buvo įtrauktas į BUAB „Benesseri” antros eilės kreditorių sąrašą su 19 211,59 Eur kreditoriniu reikalavimu. Su kreditoriais bus atsiskaitoma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka. Ieškinį prašė tenkinti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Nagrinėjant bylą iš esmės 2021 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Šalies argumentai
Ieškovas V. N. papildomai paaiškino, jog jis derybose su banku dėl kredito suteikimo nedalyvavo, atvyko į banką tik tikslu patvirtinti pritarimą sandorio sudarymui. Pažymėjo, jog, bendrovei vykdant veiklą, jam, kaip akcininkui, ne kartą teko pritarti įvairių sandorių sudarymui, buvo perkamos transporto priemonės ir kt.
Ieškovo atstovė papildomai pažymėjo, jog ginčo vekselyje laidavimui skirta grafa numato tik vienasmenį laidavimą, t. y. yra nurodytas tik vienas laiduotojas. Atkreipė dėmesį, jog tuo atveju kai yra daugialypis laidavimas, tai turi būti aiškiai nurodyta.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas paaiškino, jog UAB „Benesseri“ paraiška banke buvo gauta 2019 m. gegužės 10 d. 2019 m. gegužės 14 d. buvo gautas ieškovo sutikimas tikrinti jo kaip laiduotojo kreditingumą, sprendimas dėl kredito suteikimo buvo priimtas tik dėl to, jog tiek vadovė tiek akcininkas sutiko laiduoti ir tai atspindi banko vidiniai dokumentai dėl kredito suteikimo.
Trečiasis asmuo T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos vadovaujama bendrovė užsiėmė siuvimo veikla ir kartais tekdavo investuoti nuosavas lėšas į medžiagas t. y. į audinių pirkimą. Pažymėjo, jog ji jokio turto neturi, tik bendra su vyru butą, kuris yra įkeistas hipoteka. Todėl nesupranta kaip ji galėjo laiduoti savo ir vyro turtu. Mano, jog tariantis dėl kredito suteikimo kredito grąžinimas buvo užtikrintas pačios įmonės turtu, nes ji savo vyro turtu laiduoti negalėjo. Kartu pripažino, jog kas mėnesį antstoliui moka po 80 Eur už įmonės skolas bankui.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovo darbuotojas K. B..
Liudytoja paaiškino, jog nagrinėjamu atveju bendrovei „Benesseri“ buvo išduotas taip vadinamas „Mikro kreditas“, kurio esmė yra tai, jog įmonei išduodama kortelė su kredito limitu iki 20 000 Eur. Nurodė, jog kai banke gaunama užklausa dėl kredito gavimo, renkama informacija apie gavėjo pajėgumą kreditą grąžinti; tikrinami registrai, credit info sistemos duomenys. Visi duomenys įkeliami į banko vidinę dokumentų valdymo sistemą, jog pagrindu atitinkamas banko skyrius priima sprendimą dėl kredito suteikimo. Pasirašius sutartį dėl kredito suteikimo banko analitikai dar kartą patikrina ar pasirašyta sutartis atitinka priimta sprendimą, ar gauti visi užtikrinimai ir tik tuomet leidžiama naudotis kreditu. Taip pat paaiškino, jog prieš pasirašant bet kokį dokumentą klientas yra informuojamas apie pasirašomo dokumento esmę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2019 m. gegužės 24 d. buvo pasirašyta Kredito limito suteikimo sutartis Nr. OS-20190524-2256146, kurios pagrindu AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas įsipareigojo suteikti UAB „Benesseri“ 20 000 Eur kredito limitą (toliau – Kredito sutartis ar sutartis). Sutarties 1.10-1.10.2 punktuose šalys nurodė, jog kredito užtikrinimui taikos bendrovės finansinis užstatas, ir kliento (kredito gavėjo) laidavimas paprastu neprotestuotinu vekseliu 26 400 Eur sumai, taip pat vekselio laidavimas T. M. ir V. N.. Tą pačią dieną buvo pasirašytas Paprastasis neprotestuotinas vekselis 26 400 Eur sumai (toliau ir anksčiau – ginčo vekselis), kurį kaip vekselio davėjas išdavė UAB „Benesseri“, atstovaujama direktorės T. M., o apačioje grafoje „Laidoju už vekselio davėją“ 26 400 Eur suma pasirašė T. M. ir V. N., nurodydami savo asmens duomenis ir gyvenamąsias vietas.
2020 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarė Jurga Kontautienė išdavė vykdomąjį įrašą dėl 20 196,72 Eur neapmokėtos vekselio sumos išieškojimo solidariai iš skolininko UAB „Benesseri“ ir laiduotojų T. M. ir V. N..
Tarp šalių kilo ginčas dėl banko teisės išieškoti UAB „Benesseri“ skolą iš ieškovo V. N.. Ieškovas teigia, jog bankas nepagrįstai kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, nes jis pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį už bendrovę nelaidavo, o patvirtino savo pritarimą sandorio sudarymui.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko savo teises ginti, reikšdamas reikalavimą dėl pripažinimo ir grįsdamas jį netinkamu vekselio turinio interpretavimu, tačiau neginčydamas vekselio sandorių negaliojimo pagrindais bei neginčydamas notarės veiksmų teisėtumo dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje, apeliacine tvarka pasisakydamas dėl ieškovui nustatytų ieškinio trūkumų pagrįstumo, atkreipė ieškovo dėmesį į tai, jog būtina patikslinti ar ieškovas neginčija vekselio, patikslintame ieškinyje išdėstytiems argumentams suponuojant ieškovo, kaip vekselį pasirašiusio asmens veiksmų neatitikimą jo vidinei valiai ( Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-184-967/2020 23 punktas). Kadangi ieškovas 2020 m. gruodžio 17 d. pareiškimu dėl trūkumų šalinimo expressis verbis nurodė, jog nei vekselio nei vykdomo įrašo išdavimo veiksmų teisėtumo neginčija ir tokios pozicijos laikėsi pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu, bylai išnagrinėti būtina nustatyti, ar esant ieškovo ranka atliktam įrašui ginčo vekselyje atsakovas pagrįstai kreipėsi į notarą dėl vykdomo įrašo jo atžvilgiu išdavimo.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas kitame įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Vekselių laidavimo santykiams taikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ 1 straipsnis). Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad tokią išvadą leidžia daryti tiek skirtinga užtikrinamų prievolių prigimtis, tiek ir užtikrinimo būdą apibrėžianti samprata, pateikta įstatyme. Laidavimas pagal CK, inter alia, yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Vekselio laidavimu pripažįstamas ir laiduotojo parašas pirmojoje vekselio pusėje, išskyrus vekselio mokėtojo arba jo davėjo parašus. Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu to nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirašė ginčo vekselį prie žodžiu „Laiduoju už vekselio davėją ...), todėl kitaip vertinti ieškovo atliktus įrašus nei laidavimą, nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovo poziciją dėl įrašo atlikimo tikslu patvirtinti vekselio pasirašymo sandorį, teismas vertina kritiškai dėl kelių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, jog ieškovas, pasirašydamas vekselyje prie žodžių „Laiduoju“ nenurodė kitokios savo pasirašymo priežasties, t. y. nenurodė, jog pasirašo, atlikdamas savo, kaip bendrovės akcininko, pareigą išsakyti pritarimą sandoriui. Antra, pagal ieškovo į bylą pateiktą 2011 m. gruodžio 10 d. Vienintelio akcininko sprendimą, įpareigojimas įmonės vadovui derinti su akcininku sandorius, kurių vertė daugiau nei du kartus viršija bendrovės įstatinio kapitalo dydį, yra susietas su įmonės turto įkeitimo sandoriais, o nagrinėjamu atveju įmonės turtas nebuvo įkeičiamas, tad ir akcininko pritarimas nebuvo būtinas. Be to, sudarytos Kredito sutarties suma, kaip ir vekselio suma, viršijo bendrovės įstatinio kapitalo dydį daugiau nei du kartus, tačiau rašytinio pritarimo sutarties sudarymui direktorė nereikalavo.
Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo ieškovo, kaip laiduotojo, atžvilgiu išdavimo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, kai prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese, todėl ieškovo atstovės argumentai apie, tai jog nėra žinoma kiek konkrečiai šiuo metu yra išieškota iš pačios bendrovės, kaip skolininkės, jokios reikšmės nagrinėjamai bylai išspręsti neturi.
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas ir tretieji asmenys įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atmetus ieškinį naikintos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 20,70 Eur priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones –vykdymo sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/02603.
Priteisti iš ieškovo V. N. (V. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,70 Eur (dvidešimt eurų ir 70 euro centų) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Išaiškinti ieškovui, kad mokėjimo kvitas, patvirtinantis valstybės naudai priteistų sumų sumokėjimą turi būti pateiktas į bylą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.