Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei M. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

5. Byloje nustatyta, kad atsakovė M. M. yra nepilnamečio vaiko K. M. ((duomenys neskelbtini)) motina. Vaiko tėvystė nenustatyta. Tarnyba prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią vaikui, priteisti iš motinos išlaikymą vaikui, nustatyti jo gyvenamąją vietą VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras. Nurodo, kad motina nevykdo pareigos auginti vaiko.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

6. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė neįgyvendina savo valdžios mažametei dukrai. Atsakovė yra trijų vaikų motina, tačiau L. S. ir A. S. atžvilgiu atsakovei yra neterminuotai apribota motinos valdžia Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6927-494/2020. Taigi atsakovė nesirūpina savo vaikais ir šis elgesys yra sistemingas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nėštumo metu motina pas gydytojus nesilankė, rūkė, vartojo alkoholį, turi priklausomybę nuo alkoholio, kurios spręsti neturi motyvacijos; gyvena su sugyventiniu S. S., jo bendrabučio tipo kambaryje be patogumų, priemonių naujagimiui prižiūrėti neturėjo, vaikui įtariamas vaisiaus alkoholio sindromas, atsakovei nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) .Atsakovė pagalbos plane iškeltų uždavinių nevykdė, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, teigiamų pokyčių nesiekė. 2021 m. balandžio 2 d. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos (civilinė byla Nr. S2-17477-984/2021). Išrašius vaiką iš ligoninės, ji buvo apgyvendinta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro budinčio globėjo šeimoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 30-1334/21 K. M. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras. Atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau jos nepakeitė padėties, atsakovė toliau nevykdo pareigos vaikui – naujagimės nelanko, neišlaiko, vaiko sveikatos būkle nesidomi, pagalbos plane iškeltų uždavinių nevykdė, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, teigiamų pokyčių nesiekė. Atsakovė neteikė atsiliepimo ir neginčijo nurodytų aplinkybių.

8. Taigi darytina išvada, kad atsakovė nevykdo savo pareigų vaikui, nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo, negali užtikrinti vaikui jo poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, vartoja alkoholį, veda netinkamą gyvenimo būdą, nebendradarbiauja su specialistais, neketina keisti padėties (CPK 178 straipsnis). Nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178, 185 straipsniai). Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka dvi įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovės M. M. motinos valdžią nepilnamečiam vaikui K. M..

9. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovei motinos valdžią neterminuotai, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Taip pat neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaikas be atskiro motinos sutikimo gali būti įvaikintas.

10. Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) motina pakeitė savo elgesį; 2) motina gali auklėti vaiką; 3) motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau motinos valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

11. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). Apribojus atsakovei motinos valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsnio 6 punktu, nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.

12. Tarnyba prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 30-1334/21 K. M. nustatytu laikinuoju globėju – VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras.

13. Duomenų apie netinkamai vykdomą vaiko globą byloje nėra. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad vaiko laikinoji globa VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras budinčio globotojo šeimoje vyksta sklandžiai. 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 7 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad budinti globotoja savo pareigas atlieka tinkamai.

14. Neterminuotai apribojus atsakovės valdžią vaikui iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo K. M. gyvenamoji vieta nustatytina VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre.

15. Priėmus sprendimą apriboti motinos valdžią, pagal CPK 496¹ straipsnio 1 dalį, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo, todėl priėmus sprendimą, iškeltina byla dėl K. M. globos steigimo, globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

16. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į nepilnamečio vaiko protingus poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, medikamentams, taip pat į aplinkybę, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „P“, turi išlaikytinių, tačiau nėra duomenų, jog atsakovė dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių negali gauti pajamų vaikui išlaikyti (CPK 178 straipsnis).

18. Taigi įvertinęs minėtas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, teismas tenkina šį reikalavimą visiškai ir priteisia iš atsakovės M. M. vaikui K. M. išlaikymą, mokamą po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-09-30) iki vaiko pilnametystės.

19. Vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinajam globėjui (CK 3.275 straipsnis).

20. Priteistą sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

21. Sprendimo dalys dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti motinos valdžią atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina 102 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ((100 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) - 25 proc. + 75 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

23. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 1,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mokamos vienam subjektui į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant tą patį mokėjimo kodą (5660), valstybei iš atsakovės priteistina 1,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš viso valstybei iš atsakovės priteistina 103,86 Eur (102 Eur + 1,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam vaikui K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko K. M. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti K. M. gyvenamąją vietą viešojoje įstaigoje Vaikų ir paauglių socialiniame centre.

Priteisti iš atsakovės M. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. M., mokamą po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-09-30) iki vaiko pilnametystės.

Vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinajam globėjui. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės M. M. į valstybės biudžetą 103,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį ir pašto išlaidas), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priėmus sprendimą inicijuoti bylą dėl nuolatinės globos K. M. nustatymo ir vaiko nuolatinio globėjo paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.