- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2-6927-494/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01860-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone
- Atsakovas
- S. S., M. M.
- Trečiasis asmuo
- K. V.
- Kategorijos
- 2.3.4.1Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovei I. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone ieškinį atsakovams S. S. ir M. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo, trečiasis asmuo – K. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 3) iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti minėtų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą globėjos K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš M. M. ir S. S. kiekvienam vaikui iš kiekvieno atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, vaikų išlaikymo lėšas išieškant vaikų įstatyminiam atstovui – globėjai K. V..
2. Ieškovas ieškinyje bei jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovai turi du nepilnamečius vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurių atžvilgiu tėvų valdžios neįgyvendina. 2019-02-13 Skyrius kreipėsi į Vilniaus rajono socialinių paslaugų centrą su prašymu paskirti M. M. ir S. S. atvejo vadybininką. Skyrius nustatė, kad atsakovai nesirūpina vaikais. M. M. piktnaudžiauja alkoholiu, stokoja socialinių bei motinystės įgūdžių, negali savarankiškai užtikrinti vaikams saugios ir sveikos aplinkos. S. S. nesirūpina vaikais, nepadeda jų išlaikyti, nebendradarbiauja su specialistais, agresyviai elgiasi.
2019-02-18 M. M. buvo skirtas įspėjimas administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Ji buvo gydoma Vilniaus respublikiniame priklausomybės ligų centre, bet ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu. 2019-02-26 atvejo vadybos posėdyje M. M. ir S. S. šeimai buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Šeimos nariai prisiėmė įsipareigojimus: vaikų motina kreipsis į priklausomybės ligų centrą dėl gydymo, o vaikų tėvas užtikrins vaikų psichologinį palaikymą, tačiau pastangų vykdyti priimtus įsipareigojimus pastebėta nebuvo. 2019-09-09, 2019-09-10 ir 2019-09-11 buvo bandoma susisiekti su atsakovais, bet bendravimas neįvyko, nes atsaklovai vengė bendrauti su specialistais. 2019-09-12 vaikams buvo nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas sprendimas vaikus paimti iš šeimos. 2019-09-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi vaikai buvo paimti iš atsakovų.
2019-09-26 ir 2019-09-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir jų globėja paskirta K. V.. Globėja tinkamai vykdo globėjos pareigas, vaikams yra užtikrintos teisės į saugią aplinką. 2019-12-17 atsakovai neatvyko į atvejo vadybos posėdį. 2020-05-29 atvejo vadybos posėdžio metu atsakovas nurodė, kad išlaikymo vaikams neteikia, bet perka dovanas. Atsakovas patvirtino, kad su vaikais matosi retai, nes tarp jo ir globėjos vyksta konfliktai. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. vasario mėn. gydėsi priklausomybių ligų centre dėl alkoholio perdozavimo ir nesutinka vykti į ilgalaikę reabilitaciją. Atsakovė prisipažino, kad šiuo metu negalės pasirūpinti vaikais, kadangi neturi darbo ir pajamų, išlaikymo vaikams neteikia ir su vaikais nebendrauja, nes konfliktuoja su globėja. Globėja nurodė, kad atsakovai vaikais nesirūpina ir neteikia išlaikymo. Nekilnojamojo turto vaikai neturi. Laikinosios globos nustatymas nemotyvavo atsakovų keisti gyvenimo būdo ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą. Skyrius neturi duomenų, kad atsakovų elgesys ir požiūris į vaikus pasikeis, atsakovai nesiekia savarankiškai auginti vaikų, nėra motyvuoti ir suinteresuoti sisgrąžinti vaikus savo priežiūrai.
Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, sveikatą ir poreikius aprangai, maistui, higienos priemonėms, ugdymui, lavinimui, į atsakovų darbingą amžių, Skyriaus nuomone, iš atsakovų priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovams apribojus tėvų valdžią, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina globėjos K. V. šeimoje, kurioje jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Laikinoji globėja vaikus globoja nuo 2019 m. rugsėjo mėn. Ji yra atsakovės motina. Vaikai pas globėją turi savo kambarį, lanko darželį, gerai sutaria su globėja. Atsakovai du kartus buvo atvykę pas globėją, bet mažesnioji mergaitė nenori su tėvais bendrauti.
3. Atsakovas S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su neterminuotu tėvo valdžios apribojimu, tačiau nesutiko su prašomu priteisti išlaikymu. Nurodė, kad jis pats gali viską atvežti vaikams. Išlaikymo dydis, jo manymu, per didelis. Šiai dienai jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaustuvėje, per mėnesį gauna apie 500 Eur. Su alkoholiu problemų neturi, su atsakove gyvena jo motinos bute. Atsakovė kai kada piktnaudžiauja alkoholiu. Vaikai yra jų bendri su atsakove. Vaikai nieko nesakė, kad globėja bloga, prieš globėją nieko neturi. Dabar atsakovė pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje salės darbuotoja, tai dabar mažiau piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovas apie atsakovės pajamas nežino. Jis bandys imtis priemonių vaikams susigrąžinti.
4. Atsakovė M. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, atidėti teismo posėdžio neprašė.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo K. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, jeigu tai padės atsakovams pasitaisyti. Nurodė, jog atsakovė yra jos dukra, o atsakovas – dukters sugyventinis. Tie du vaikai yra vieninteliai atsakovės vaikai. Visos problemos yra dėl atsakovės alkoholio vartojimo. Atsakovė gydėsi, bet po to vėl pradėjo vartoti alkoholį. Kai atsakovė būna girta, tai atsakovas ją muša. Atsakovai kelis kartus buvo atvažiavę pas vaikus, atveža sulčių, žaisliukų. Vaikai džiaugiasi kai atvažiuoja tėvai. Ji norėtų, kad atsakovai pasikeistų. Ji pati dirba slaugytoja ligoninėje, gauna apie 1000 Eur ir dar pašalpą už vaikų globą. Ji gyvena kartu su globotiniais, jos pačios tėvais ir jos broliu su šeima. Ji pati yra našlė. Vaikai jos klauso ir myli ją. Vaikai problemų su sveikata neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais bei teismo posėdžio metu ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečių vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
7. Iš Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2019-09-06 rašto Nr. 6-900(2.3.) (toliau – raštas) nustatyta, kad atsakovė M. M. yra priklausoma nuo alkoholio jau keletą metų, o pastaraisiais mėnesiais dažnumas ir kiekiai didėja. Atsakovė nuolat palikdavo vaikus senelės (K. V.) priežiūrai, o pati kas dieną po darbo ar laisvadieniais sugyventinio būste Naujininkuose, nesaikiai vartodavo alkoholį. Alkoholį atsakovė vartodavo ir vaikų akivaizdoje, taip sukeldama vaikams baimės jausmą (vaikai bijodavo, slėpdavosi nuo girtos motinos), darydama žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu. Atsakovas alkoholio nevartoja apie 6 metus. 2019-02-26 atsakovams buvo sudarytas pagalbos planas šeimai. Šeimos nariai prisiėmė įsipareigojimus: atsakovė – kreiptis į priklausomybės ligų centrą dėl gydymo; atsakovas – užtikrinti vaikų psichologinį palaikymą. Tačiau pastangų vykdyti minėtus įsipareigojimus nepastebėta. 2019-03-27 ir 2019-05-23 pagalbos plano šeimai peržiūros posėdžiuose teigiamų pokyčių fiksuota nebuvo. Socialinis darbas su šeima buvo apsunkintas problemų nepripažinimu, agresyviu atsakovo elgesiu. Nuo 2019-06-26 organizuotas atsakovės gydymas Vilniaus respublikiniame priklausomybės ligų centre. Dvi savaites atsakovė gydėsi alkoholinės abstinencijos gydymo skyriuje, toliau gydymą tęsė „Minesotos“ programoje. Rašte pažymima, kad atsakovas nevykdo susitarime numatytų uždavinių, savo veiksmais trukdo atsakovės gydymo procesui, taip pat išsakė abejones dėl tinkamos vaikų priežiūros, vertinant jo neadekvatų elgesį. 2019-07-31 nustatyta, kad atsakovas nevykdo numatytų uždavinių, neužtikrinamos vaikų išmokos jų poreikiams tenkinti. Posėdžio metu atsakovas visiškai nevaldė emocijų, garsiai rėkė, įžeidinėjo atsakovę ir jos motiną, elgėsi agresyviai. Atsakovui buvo pasiūlyta kreiptis psichiatro ar psichologo pagalbos tam, kad užtikrinti jo psichinės sveikatos stabilumą. Atsakovė sutiko su pasiūlymu tęsti gydymą reabilitacijos centre, tačiau vėliau atsisakė ir nenuvyko tęsti gydymo. Rašte pažymima, jog atsakovė šiuo metu ((duomenys neskelbtini)) gyvena atsakovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), vartoja alkoholį, nedirba, savo poreikiams naudoja vaiko išmokas, visiškai nesidomi vaikų gyvenimu, nelanko. Visa atsakomybė už vaikų priežiūrą, išlaikymą ir auklėjimą jau du mėnesius tenka senelei. Senelė pati rūpinasi, kad vaikai lankytų ugdymo įstaigas, anot senelės, atsakovas taip pat nusišalino nuo vaikų auklėjimo ir išlaikymo. Rašte pažymima, kad krizė šeimoje gilėja, atsakovai nededa pastangų ir nekeičia savo elgesio bei gyvenimo būdo, vengia atlikti tėvų pareigas, nesirūpina ir neišlaiko savo vaikų ir mažai tikėtina, jog padėtis šeimoje gali keistis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-09-19 nutartimi nepilnamečius vaikus leista paimti iš atsakovų. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-09-26 įsakymu Nr. A27(1)-2526 likusiam be tėvų globos A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019-09-24 nustatyta laikinoji globa, o 2019-09-27 įsakymu Nr. A27(1)-2543 laikinoji globa nustatyta ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtais įsakymais vaikų globėja paskirta K. V. bei vaikų globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.
9. Iš 2019-10-27 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 3TSD-1302 matyti, kad globėja K. V. vaikais rūpinasi gerai, vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, globėja skiria daug dėmesio vaikų sveikatai, šeimoje vaikų teisių pažeidimų nepastebėta.
10. 2020-06-19 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad atsakovas 2008-06-16 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu buvo teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), bausmę atlikęs, teistumas išnykęs; atsakovė neteista. 2020-05-29 Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad atsakovė 2019-02-22 pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį buvo bausta už tai, kad 2019-02-18 pasirodė savo vaikų akivaizdoje girta (jai nustatytas 2,62 promilių girtumas, o 2019-03-07 pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019-03-01 girtavo savo vaikų akivaizdoje (jai nustatytas 2,07 promilių girtumas).
11. Iš VĮ „Registrų centras“ 2020-06-22 duomenų bazės išrašo matyti, kad nepilnamečiai vaikai nekilnojamojo turto neturi. 2020-10-13 SoDros duomenų bazės išrašai patvirtina, kad atsakovė M. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis už 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo 351,10 Eur; atsakovas S. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaustuvė, jo darbo užmokestis už 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo 953,47 Eur.
12. 2020-05-29 Pagalbos plane konstatuota, kad atsakovai 2019-09-25, 2019-09-30 ir 2019-12-17 į atvejo vadybos posėdžius neatvyko. 2019-12-17 posėdžio metu nutarta atsakovų šeimai tęsti taikyti atvejo vadybos procesą bei teikti socialinės priežiūros paslaugas, o nepilnamečiams vaikams tęsti laikinąją globą. 2020-01-24 posėdžio metu nutarta atsakovų šeimai tęsti taikyti atvejo vadybos procesą bei teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas. Tačiau, 2020-05-29 posėdžio metu visi specialistai neprieštaravo, jog nepilnamečiams vaikams būtų nustatyta nuolatinė globa, o tėvams (atsakovams) ribota tėvų valdžia.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
13. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
14. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
15. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad atsakovai yra iš esmės nusišalinę nuo savo vaikų A. S. ir L. S. auklėjimo ir priežiūros, tarp tėvų (atsakovų) ir vaikų dėl atsakovų kaltės nėra iš esmės jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors atsakovas S. S. su alkoholiu problemų neturi, dirba, tačiau vaikus aplanko retai, išlaikymo jiems neteikia, apsiriboja tik lauktuvėmis, atsisako kreiptis psichologinės pagalbos, siekiant gerinti emocinę būklę bei valdyti agresiją, nedalyvauja vaikų gyvenime, nesidomi jų emocine būsena, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas teismo posėdyje sutiko su neterminuotu tėvo valdžios apribojimu, kas įrodo, jog jis visiškai nusišalina nuo tėvo valdžios savo vaikams. Atsakovė M. M. piktnaudžiauja alkoholiu, pasirodo neblaivi vaikų akivaizdoje, vaikai jos neblaivios bijo, tęsti gydymą ji atsisako, vaikų nelanko, su jais nebendrauja, nededa jokių aktyvių pastangų, kad būtų atstatytas motinos ir vaikų ryšys, neteikia išlaikymo. Pažymėtina, jog atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, kas rodo jos abejingumą dėl jos motinos valdžios savo vaikams.
16. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie kartu ar atskirai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovų elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaikų grąžinimo į atsakovo, kaip tėvo, ar atsakovės, kaip motinos, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Todėl, nors atsakovas teisme nurodė, kad bandys imtis priemonių vaikams susigrąžinti, vis tik patikimų duomenų apie tokio ketinimo pagrįstumą, ar apie esminius (teigiamus) atsakovo elgesio (vaikų atžvilgiu), gyvenimo būdo pasikeitimus byloje nėra. Kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovų elgesys artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti ir jie imsis realių priemonių susigrąžinti vaiką į savo globą, todėl jų valdžia vaikų atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).
17. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiams vaikams neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikams pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese.
18. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo
19. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis ir CPK 407 straipsnis).
20. Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-09-26 įsakymu Nr. A27(1)-2526 likusiam be tėvų globos A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019-09-24 nustatyta laikinoji globa, o 2019-09-27 įsakymu Nr. A27(1)-2543 laikinoji globa nustatyta ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtais įsakymais vaikų globėja paskirta K. V. bei vaikų globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Kadangi šiuo metu globėja tinkamai atlieka globėjos pareigas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovų vaikai, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaikų gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą palikti nustatytą su globėja K. V..
Dėl išlaikymo priteisimo
21. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
22. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
24. Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu - kiekvienam vaikui po 200 Eur, nesutiko, nurodydamas, kad jis pats viską gali atvežti vaikams. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, taip pat vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovų iš kiekvieno kiekvienam vaikui po 200 Eur dydžio išmokas užtikrintų nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius. Tačiau, proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Minėta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Byloje nustatyta, kad atsakovė M. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis už 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo 351,10 Eur; atsakovas S. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaustuvė, jo darbo užmokestis už 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo 953,47 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, kas mėnesį 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas kiekvienam vaikui, laikytinas neproporcingu atsakovų turtinei padėčiai, todėl, atsižvelgiant į atsakovų gaunamas pajamas, yra proporcingai mažintinas – iš atsakovo S. S. jo nepilnamečiams vaikams priteisiant išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui kas mėnesį po 120 Eur, o iš atsakovės M. M. - po 80 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki vaikų pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
25. CK 3.275 straipsnyje numatyta, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą (CK 4.236-4.252 straipsniai), nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiams yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas sprendžia, jog tikslinga vaiko laikinąją globėją K. V. skirti ir vaikams išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
27. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Tad už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo ir su juo neatskiriamai susijusių reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo valstybei žyminis mokestis nepriteisiamas.
28. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai). Jei ieškovas nebūtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo jis turėtų mokėti 216,00 Eur [(400,00 Eur × 2 ×12 mėn.) × 3 %) × 75 %] dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas, priteistinos iš atsakovų proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės M. M. priteistina - 43,20 Eur [(80,00 Eur × 2 ×12 mėn.) × 3 %) × 75 %] žyminis mokestis, o iš atsakovo S. S. - 64,80 Eur [(120,00 Eur × 2 ×12 mėn.) × 3 %) × 75 %] žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
30. Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
31. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
32. Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo, vaikų globėjo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).
33. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - paskirta nepilnamečių A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) laikinoji globėja K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su K. V. - paliktinos nepakeistos iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 10, 79, 88, 93, 96, 177-178, 259, 263-270, 282, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje (šeimoje) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Priteisti iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 80,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 120,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti valstybei iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 64,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Pradėti civilinę bylą dėl globos nepilnamečiams A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilniaus rajone pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones - paskirtą nepilnamečių A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) laikinąją globėją K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta su K. V. - palikti nepakeistas iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.