Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-356-317/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
1A-356-317/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47464-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nukentėjusysis
V. T.
Nuteistasis
K. G.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Raimundas Gargasas, Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-356-317/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47464-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,nukentėjusiosios V. T. įstatyminės atstovės R. Č. atstovui advokatui Raimundui Gargasui,nuteistosios K. G. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. T. įstatyminės atstovės R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažinta kalta padarius du atskirus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 6 d. epizodas) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamoje vietoje bei mokytis ar dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 7 d. epizodas) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamoje vietoje bei mokytis ar dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. G. paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. G. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamoje vietoje bei mokytis ar dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiosios V. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nuspręsta jos naudai iš K. G. priteisti 150 eurų neturtinei žalai atlyginti, o K. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, priteisti iš K. G. atstovo pagal įstatymą – civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) centro, nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai K. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) nuteista už tai, kad:

1.1. 2019 m. lapkričio 6 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), salėje, tyčia du kartus kumščiu sudavė V. T. į kairę ranką bei du kartus įspyrė į kairę koją, tampė už plaukų, tuo padarydama poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai V. T. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

1.2. 2019 m. lapkričio 7 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), salėje, tyčia du kartus metė kamuolį V. T. į galvą, tuo padarydama pakaušio sumušimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai V. T. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios V. T. įstatyminė atstovė R. Č. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo ir priteisti V. T. naudai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant žalą atlyginti K. G., o jai neturint piniginių lėšų arba jų turint nepakankamai, įpareigoti žalą atlyginti K. G. įstatyminį atstovą – (duomenys neskelbtini) centrą. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš K. G. valstybės naudai išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą V. T. įstatyminiam atstovui R. Č..

2.1. Apeliantės nuomone, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas, jis neatitinka suformuotos teismų praktikos, kadangi nuteistoji K. G. smurtą V. T. atžvilgiu naudojo du kartus, abiem atvejais buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.

2.2. Be to, skunde nesutinkama ir su tuo, kad (duomenys neskelbtini) centro pareiga atlyginti nukentėjusiajai priteistą žalą pasibaigia, kai K. G. sulaukia pilnametystės. Apeliantės manymu, nepilnametės padarytą žalą privalo atlyginti jos įstatyminis atstovas.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje V. T. įstatyminės atstovės R. Č. atstovas advokatas Raimundas Gargasas bei prokurorė prašė tenkinti pareikštą apeliacinį skundą, nuteistosios K. G. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiosios V. T. įstatyminės atstovės R. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios įstatyminė atstovė nesutinka su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog civilinio atsakovo - (duomenys neskelbtini) centro - pareiga atlyginti K. G. padarytą žalą, jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, pasibaigia, kai ji sulaukia pilnametystės.

Dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

8. BPK neturtinės žalos sąvoka nėra pateikiama, jos apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

9. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu ir į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios V. T. atstovė pagal įstatymą R. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti nukentėjusiosios naudai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 54). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai priteistinos atlygintinos neturtinės žalos dydžio, jis atsižvelgia į nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai, taip pat tai, kad nuteistoji yra nepilnametė, gyvena globos namuose, nedirba, gauna tik 69 eurus per mėnesį, iš kurių dengia dar vieną priteistą civilinį ieškinį, ir, įvertinęs šių aplinkybių visumą, prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino nuo 500 eurų iki 150 eurų.

11. Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistoji, veikdama tiesiogine tyčia, nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė du smurtinius nusikaltimus – 2019 m. lapkričio 6 d. K. G. du kartus kumščiu sudavė V. T. į kairę ranką bei du kartus spyrė į koją, tampė už plaukų, tuo padarydama poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, o 2019 m. lapkričio 7 d. du kartus metė kamuolį nukentėjusiajai į galvą, tuo padarydama pakaušio sumušimą. Abiem atvejais K. G. veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Be to, jos atžvilgiu buvo smurtaujama fizinio lavinimo pamokos metu bendraklasių ir kitų asmenų - kitos klasės mokinių bei mokytojo, akivaizdoje, todėl daroma išvada, kad be paminėtų fizinių padarinių, V. T. buvo sukelti ir neigiami dvasiniai išgyvenimai. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad dėl sužalojimų iš esmės nekilo jokių rimtesnių pasekmių, t. y. nukentėjusiajai neprireikė specialaus gydymo, o fizinis skausmas bei dvasiniai išgyvenimai (pažeminimas, išgąstis) truko neilgai, buvo daugiau momentinio pobūdžio.

12. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) suma neturtinei žalai atlyginti. Taigi, šioje byloje nustatytas nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius, yra minimalus. Kadangi V. T. atžvilgiu buvo padaryta ne viena, o dvi nusikalstamos veikos, akivaizdu, jog priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos tendencijų, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju toks nukrypimas nuo teismų praktikos, įvertinus sunkią nuteistosios finansinę padėtį bei duomenis apie jos psichinę sveikatą, yra pateisinamas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog K. G. yra visai neseniai sulaukusi pilnametystės, iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ji nedirbo, gyveno globos namuose - (duomenys neskelbtini) centre, kurių atstovė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nuteistosios pajamos per mėnesį sudaro vos 69 eurus, iš kurių ji dengia dar vieną priteistą civilinį ieškinį, o (duomenys neskelbtini) centras jos išlaikymui per mėnesį gauna 152 eurus, kurių vos užtenka K. G. maitinimui. Iš teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, jog nuteistoji nedirba ir šiuo metu (t. 2, b. l. 50). Duomenų, jog ji turėtų lėšų ar turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, byloje taipogi nėra. Be to, nors K. G. ir suvokia savo veiksmų esmę ir pavojingumą, t. y. yra pakaltinama, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, įtaką nuteistosios smurtiniams poelgiams neabejotinai turėjo jai konstatuotas nežymus intelekto sutrikimas, kuris, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) centro pateiktos K. G. charakteristikos (t. 1, b. l. 138, 144), pasireiškia netinkamu - destruktyviu, grubiu ar net agresyviu elgesiu. Ši aplinkybė, apygardos teismo įsitikinimu, šiuo atveju taipogi sudaro pagrindą mažinti įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos dydį.

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis, kuris nustatytas nukrypstant nuo minimalios teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistinos neturtinės žalos dydžio sumos, vis tik, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jais sukeltas pasekmes, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį. Neturtinės žalos suma nustatyta remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ji atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus ir yra pakankama kompensuoti nukentėjusiosios V. T. patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia jos ir nuteistosios K. G. interesų pusiausvyros.

Dėl (duomenys neskelbtini) centro subsidiarios pareigos atlyginti padarytą žalą pabaigos momento

14. Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.).

15. Atsakomybė už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą reglamentuota CK 6.276 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė - tais atvejais, kai 14 – 18 metų amžiaus nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. G. tiek jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo septyniolikos metų. Duomenų apie jos turimas asmenines lėšas ar turtą, į kurį gali būti nukreipiamas nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio išieškojimas, byloje nebuvo pateikta. Todėl tokiu atveju, siekiant tinkamai įgyvendinti civilinės ieškovės – nukentėjusiosios V. T. interesus, buvo būtina nustatyti papildomus K. G. prievolės dėl neturtinės žalos atlyginimo subjektus, kuriems, pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai taip ir padarė, nustatęs, kad nukentėjusiajai neturtinė žala priteisiama iš K. G., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, iš K. G. atstovo pagal įstatymą – civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) centro, nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai K. G. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Apylinkės teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajai žalą subsidiariai iš nuteistosios atstovo pagal įstatymą apeliaciniame skunde neginčijamas, tačiau jame teigiama, jog (duomenys neskelbtini) centro pareiga atlyginti nukentėjusiajai priteistą žalą turi išlikti ir nuteistajai sulaukus pilnametystės. Toks apeliacinio skundo argumentas akivaizdžiai prieštarauja įtvirtintam teisiniam reglamentavimui (kokiam konkrečiai bus detalizuota sekančioje pastraipoje) bei suformuotai teismų praktikai šiuo klausimu, todėl yra atmetamas.

17. CK 6.276 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Taigi, CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodytų subsiadiariai atsakingų asmenų (tėvų ar rūpintojo) pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis - ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-497/2009 ir 3K-3-394/2006). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) centro, kaip K. G. nuolatinio globėjo, subsiadarios prievolės atlyginti K. G. padarytą žalą pabaigos momentą pagrįstai susiejo su CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, nustatydamas, jog (duomenys neskelbtini) centro pareiga atlyginti K. G. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarytą žalą, nuteistajai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, pasibaigia, kai K. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Dėl išlaidų už antrinę teisinę pagalbą

18. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios įstatyminė atstovė taip pat prašo priteisti iš K. G. valstybės naudai išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu su apeliaciniu skundu ji pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) sprendimą Nr. (8.2)TP-20-T-943-3387 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš kurio matyti, kad Tarnyba nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą R. Č. dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio apskundimo (parengti procesinius dokumentus, dalyvauti apeliacinės instancijos teisme), atleidžiant ją 100 procentų nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (t. 2, b. l. 40). Taip pat 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teisme gauta Tarnybos pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.33)PT-1855, kurioje nurodoma, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. Č., sudaro 249,50 eurų (t. 2, b. l. 1-52).

19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015).

20. Kadangi šiuo atveju apeliacine tvarka byla nagrinėta pagal nukentėjusiosios V. T. įstatyminės atstovės R. Č. apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios valstybės naudai nepriteistinos.

21. Apibendrinus visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios įstatyminės atstovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Civiliniame kodekse įtvirtintas materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą. Nukentėjusiajai priteistas neturinės žalos atlyginimo dydis taip pat teisingas. Todėl nukentėjusiosios V. T. įstatyminės atstovės globėjos R. Č. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios V. T. įstatyminės atstovės R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš K. G. 249,50 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. (12.33)PT-1855.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis