Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR-N-583-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR-N-583-2024 (toliau – Nutarimas) S. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. S. M. nubaustas už tai, kad 2023 m. vasario 10 d., 11 val. 54 min., Ukmergės rajono sav., vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo greitį 66 km/val., esant leistinam 110 km/val. greičiui, važiavo 176 km/val. greičiu (įvertinus prietaiso paklaidą), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 127 punkto reikalavimus.

S. M. teismo posėdyje skundą palaikė, prašė Nutarimą panaikinti. Papildomai paaiškino, kad automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Automobilis skirtas vežioti įmonės partnerius, taip pat, esant poreikiui, automobiliu naudojasi įmonės vadybininkai, keletą kartų automobilį yra vairavusi jo žmona. Kai automobiliu naudojasi įmonės svečiai, perdavimas jiems nebūna įforminamas. Jis yra atsakingas už automobilio kontrolę, priežiūrą, techninę apžiūrą, todėl duomenis apie automobilį vairavusį asmenį policijai pateikė jis. Nusižengimo metu automobilį vairavo G. S., kuris automobiliu naudojosi gal 10 dienų, gal 2 savaites, tiksliai nepamena. G. S. dirba įmonėje, su kuria bendradarbiauja, yra buvęs atvykęs ir anksčiau, per visą bendradarbiavimo laikotarpį G. S. automobilį yra vairavęs gal 3 kartus. G. S. buvo atvykęs ir 2022 metais, kuriuo metu – tiksliai nepamena. Nepamena tiksliai, iš kur gavo G. S. vairuotojo pažymėjimo duomenis, greičiausiai juos perdavė pats G. S., gal per „Whatsappą“. Jis pareigūnams perdavė tokius duomenis, kokius gavo iš G. S., pats jo vairuotojo pažymėjimo nematė. Su G. S. jis bendravo seniai. 2023 m. vasario 28 d. jis (S. M.) siuntė el. laišką pareigūnams, nurodydamas galimai vairavusius asmenis dėl kito pažeidimo.

Liudytojas D. M. teismo posėdyje parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmonėje buvo įsigytas kaip reprezentacijai – svečiams, esant poreikiui, naudojasi įmonės darbuotojai. Nuo pat automobilio įsigijimo už jo eksploataciją, bet ne už vairavimą, buvo atsakingas S. M.. Parodė, kad oficialiai liudytoju šioje byloje policijos pareigūnų jis nebuvo apklaustas, tačiau pareigūnams paaiškino susidariusią situaciją. G. S. jam yra pažįstamas asmuo, jis dirbo rusų įmonėje (duomenys neskelbtini), su kuria anksčiau bendradarbiavo UAB (duomenys neskelbtini). G. S. buvo keletą kartų atvažiavęs, yra jį matęs, jis jam panašus į S. M.. Nežino, kokiu būdu 2023 m. vasario mėn. į Lietuvą atvažiavo G. S., nes tokių klausimų svečiams neužduoda, nežino apie G. S. vizą atvykti į Šengeno erdvę, nes tai ne įmonės reikalai. Negali pasakyti, ar su G. S. bendravo po 2023 m. vasario mėn.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad 2023 m. vasario 10 d., 11 val. 54 min., Ukmergės rajono sav., transporto priemonė – automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo greitį 66 km/val., esant leistinam 110 km/val. greičiui, važiavo 176 km/val. greičiu (įvertinus prietaiso paklaidą). Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. M. su Nutarimu nesutinka, nurodo, kad pažeidimo padarymo metu automobilio jis nevairavo, jo teigimu, automobilį vairavo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) svečias G. S..

Institucija tokią S. M. versiją vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nepakanka objektyvių duomenų neabejotinai patvirtinti, kad 2023 m. vasario 10 d., 11 val. 54 min., Ukmergės rajono sav., transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent S. M.. Teismo vertinimu, Nutarime padaryta išvada, kad automobilį vairavo S. M., grįsta ne objektyvių duomenų pakankamumu, o veikiau prielaidomis. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų S. M. nuo pat tyrimo pradžios pateiktą versiją, kad automobilį vairavo G. S..

Iš Institucijos pateiktos administracinio nusižengimo bylos Nr. 23199003536 matyti, kad automobilis BMW 750 XI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 10 d. (fiksuoto pažeidimo metu) priklausė UAB (duomenys neskelbtini) (institucijos b. l. 6). Tiek paties S. M., tiek liudytojo D. M. teismo posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad už automobilio eksploataciją įmonėje buvo atsakingas S. M.. Taip pat minėti asmenys nurodė, kad automobilis buvo skirtas naudotis įmonės svečiams, tokia aplinkybė byloje nėra paneigta.

S. M. policijos pareigūnams el. paštu pateikė duomenis, kad automobilį 2023 m. vasario 10 d. vairavo G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė minėto asmens gyvenamosios vietos bei el. pašto adresą, vairuotojo pažymėjimo duomenis (institucijos b. l. 10-16, 18). Policijos pareigūnams susisiekus nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), buvo gautas atsakymas, kad automobilį vairavo atsakęs asmuo G. S. (institucijos b. l. 19). Byloje pateikta UAB (duomenys neskelbtini) ir Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. 19/12/2018, iš kurios matyti, kad šios dvi įmonės bendradarbiavo (institucijos b. l. 21-23). Iš pateiktos pažymos matyti, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. dirbo asmuo – G. S.. Nors Nutarime padaryta išvada, kad minėti duomenys nėra patikimi, tačiau byloje nėra duomenų, savaime leidžiančių suabejoti pateiktų duomenų patikimumu. Vien tai, kad Migracijos departamentas 2023 m. spalio 18 d. raštu nurodė, kad duomenų apie G. S., gim. (duomenys neskelbtini), neturi (institucijos b. l. 26), nurodytų aplinkybių kontekste savaime nepaneigia S. M. versijos, kad automobilį vairavo G. S..

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. gruodžio 18 d. ekspertizės akto Nr. 11-2436 (23), 11K-327 (23) išvadoje nurodoma, kad nustatyti, ar tiriamoje medžiagoje, t. y. skaitmeniniame atvaizde pavadinimu „PS-955185, 230210 nuotrauka“ užfiksuotas S. M. ar G. S., kurių lyginamieji atvaizdai pateikti tyrimui atlikti, ar kitas asmuo, negalima. Tyrimo aprašomojoje dalyje nurodoma, kad pažeidimo fotonuotraukoje užfiksuoto asmens galvos forma – tikėtinai ovali ir galvos viršutinės dalies plotis – tikėtinai vidutinė. Nurodoma, kad abu požymiai nustatyti tikėtinai dėl tiriamojo asmens galvos padėties bei nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės. Nurodoma, kad šie tiriamojo asmens išorės požymiai sutampa su S. M. požymiais. Tačiau ekspertizės akte taip pat pažymima, kad nustatyti sutapimai yra bendro pobūdžio, būdingi daugeliui asmenų bei apima labai mažą asmenį charakterizuojančių požymių dalį, todėl portretinei asmens identifikacijai jų nepakanka. Ekspertizės akte nurodoma, kad nustatyti tiriamojo asmens išorės požymiai skiriasi nuo G. S. požymių: tiriamojo asmens galvos forma tikėtinai ovali, o G. S. – ovali, platėjanti į viršų, tiriamojo asmens galvos viršutinė dalis tikėtinai vidutinio pločio, o G. S. – plati. Ekspertizės akte nurodoma, kad šie tikėtinai nustatyti skirtumai gali reikšti tiek skirtingų asmenų išorės požymius, tiek gali būti matomi dėl skirtingų fiksavimo sąlygų, žemos tiriamojo vaizdo kokybės, todėl portretinei asmens identifikacijai jų nepakanka (institucijos b. l. 30-32).

Atkreiptinas dėmesys į ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo priemonėmis, tačiau ši norma neatleidžia pareigūnų, tiriančių administracinį nusižengimą, nuo pareigos įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltumas gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naštos, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ekspertizės akte nurodoma, kad tyrimo metu nustatyti tik tikėtini pažeidimo fotonuotraukoje užfiksuoto asmens ir S. M. sutampantys požymiai, be to, nustatyti sutapimai yra bendro pobūdžio, būdingi daugeliui asmenų bei apima labai mažą asmenį charakterizuojančių požymių dalį. Taip pat nustatyti pažeidimo fotonuotraukoje užfiksuoto asmens ir G. S. skirtumai taip pat yra tik tikėtini. Ekspertizės akte nurodoma, kad tikėtinai nustatyti skirtumai gali reikšti ir skirtingų asmenų išorės požymius. Taigi, teismo vertinimu, ekspertizės akte nurodomi tyrimo duomenys nėra pakankami S. M. kaltei pagrįsti. Pažymėtina, kad byloje nėra S. M. versiją, kad automobilį vairavo G. S., paneigiančių įrodymų. Priešingai, byloje esantys duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) ir Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimą bei G. S. darbą Rusijos įmonėje (duomenys neskelbtini), sustiprina S. M. pateiktos versijos tikimybę. Skirtingai nei padaryta išvada Nutarime, teismas neturi objektyvaus pagrindo pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis ir pateiktus dokumentus (sutartį su įmone (duomenys neskelbtini), pažymą apie jos darbuotojus) nepatikimais. Būtent dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. M. kaltei pagal ANK 416 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius preziumuoti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjo S. M. naudai, todėl Nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas.

Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). ANK neįtvirtinta galimybė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną tuo atveju, kai nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo. Be to, ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, pagal kurią teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Taigi tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020). Atsižvelgiant į pateiktą išaiškinimą, Nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Tenkinti S. M. skundą.

Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR-N-583-2024 ir grąžinti bylą Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.