Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-28 · Administracinė byla Nr. I-4075-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
I-4075-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02885-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinės miškų urėdijos, Valstybinei miškų tarnybai, R. K.
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4075-596/2015(Proceso Nr. 3-61-3-02885-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija 4.5.; 38.; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, J. R., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. Š., trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės miškų urėdijos atstovui R. Š., R. K. atstovui advokatui D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai ir R. K. dėl įsakymų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, skunde teismo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius, Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2011-06-16 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau - ir įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-16 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696).

Nurodo, kad 2011-06-16 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 buvo patikslintas R. K. privačios nuosavybės teise valdomo 2,1940 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys pagal UAB „JTG projektai“ 2010-05-27 atliktus kadastrinius matavimus, ir nustatyta, kad šį žemės sklypą sudaro du žemės sklypai: 1) žemės sklypas Nr. 628-1, kurio plotas 8602 m², pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai, naudmenų rūšis - miškas (8558 m²) ir keliai (44 m²); 2) žemės sklypas Nr. 628-2, kurio plotas 12514 m², pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis - ariama žemė (7900 m ²), miško žemė (3123 m²), keliai (819 m² ) ir užstatyta teritorija (672 m²). Šio įsakymo pagrindu naujai suformuoti žemės sklypai 2011-06-17 buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

2011-06-16 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 buvo patikslintas R. K. privačios nuosavybės teise valdomo 15,1060 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys pagal UAB „JTG projektai“ 2010-05-27 atliktus kadastrinius matavimus, nustatant, kad šį žemės sklypą sudaro trys žemės sklypai: 1) žemės sklypas Nr. 629-1, kurio plotas 18332 m², pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis - ariama žemė (18332 m²); 2) žemės sklypas Nr. 629-2, kurio plotas 120066 m², pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai, naudmenų rūšis -miškas (120066 m²); 3) žemės sklypas Nr. 629-3, kurio plotas 7331 m², pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis - ariama žemė (7331 m²). Šio įsakymo pagrindu naujai suformuoti žemės sklypai 2011-06-17 buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad iš Pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktų grafinių ir tekstinių Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų matyti, kad visi penki po žemės sklypų padalijimo suformuoti žemės sklypai visu savo plotu patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 92, 93 ir 102 kvartalų miško taksacinius sklypus ir yra inventorizuoti kaip miško žemė ir priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014-05-14 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 813 matyti, kad atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, jog Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 92 ir 93 miško kvartalų dalys, patenkančios į žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. nustatytus miškui ir (ar) miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmenos juose - kirtavietė (žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir medynai (žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014-05-19 rašto Nr. R2-1503 ir kartu pateiktų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinių duomenų matyti, kad žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau padalintuose į žemės sklypus, miško žemės ir miško plotai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, o atnaujinti pagal 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei 2014-05-14 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 813 išvadas, taip pat, kad ir pagal 1986 m. miškotvarkos medžiagą šių žemės sklypų teritorijoje buvo išimtinai tik miško žemės naudmenos.

Pažymėjo, kad įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 buvo atliktas mažesnės nei 5 ha privačios miško valdos padalijimas į dvi atskiras valdas (irgi mažesnes nei 5 ha), o 2011-06-16 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 - privačios miško valdos padalijimas į tris atskiras valdas, iš kurių dviejų valdų plotas taipogi yra mažesnis nei 5 ha, todėl priimant ginčijamus įsakymus buvo pažeista Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 3 d. imperatyvi nuostata, draudžianti skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha. Be to, ginčijamų įsakymų priėmimo metu įstatyme nebuvo numatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 str. 1 d. ir Konstitucinio Teismo 2009-06-22 nutarimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad visa žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), teritorija buvo ir yra priskiriama miško žemės plotams, buvo ir yra įregistruota Lietuvos Respublikos miškų kadastre kaip miško žemė, ginčijamų įsakymų priėmimo metu šiuose žemės sklypuose apskritai negalėjo būti sprendžiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, taigi ir miškų ūkio paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį, klausimas. Įsakymai nebuvo grindžiami jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis būtinybę miško žemę minėtuose žemės sklypuose paversti kitomis naudmenomis, iš esmės jie yra susiję tik su minėtų privačių miškų ūkio paskirties žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininko privačiu interesu atskirti tam tikras šių sklypų dalis, siekiant ateityje jas naudoti naujai gyvenamajai statybai. Atitinkamas miškų ūkio paskirties žemės sklypų padalijimas ir juose esančios miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis nėra galimas ir pagal šiuo metu (nuo 2011-07-01) galiojantį teisinį reguliavimą.

Atkreipė dėmesį, kad iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pateiktų dokumentų ir 2014-05-16 pažymų apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų priskyrimo miškų grupėms plano fragmentų) Nr. 48500, Nr. 48501 matyti, kad tiek žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tiek po jų padalijimo suformuoti žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ribas ir priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-04-12 iki 2012-12-31) 4 str. 1 d. 3 p., 20 str. paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos yra saugomos teritorijos, todėl nesant duomenų, kad žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemė kitomis naudmenomis verčiama reikmėms, susijusioms saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, ginčijamais įsakymais pastariesiems žemės sklypams nustatant žemės ūkio paskirtį buvo pažeistos ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 6.2. p. nuostatos. Taip pat nustačius, kad žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriami miško žemei, ir teisės aktams neleidžiant jos paversti kitomis naudmenomis, minėti žemės sklypai yra vientiso Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos miško masyvo sudėtinė dalis, o ne žemės ūkio naudmenose įsiterpę pavieniai miško ploteliai, todėl ginčijamais įsakymais žemės sklypams nustatant žemės ūkio paskirtį buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija nuo 2011-04-28 iki 2011-07-01) 25 str. 1 d. bei 26 str. 1 d. imperatyvūs reikalavimai, pagal kuriuos miško žemė (tiek mišku apaugęs plotas (medynai), tiek neapaugęs mišku plotas priskiriama miškų ūkio paskirties žemei, o žemės ūkio paskirties žemei gali būti priskiriami tik žemės ūkio produktų gamybai naudojamuose ar tinkamuose naudoti žemės plotuose įsiterpę Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais.

Be to, žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalinti ir po padalijimo suformuotiems žemės sklypams paskirtis nustatyta (pakeista) neparengus, neapsvarsčius, nesuderinus ir nepatvirtinus pagal teisės aktus privalomo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, todėl jie priimti pažeidžiant ir atitinkamas imperatyvias Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 2 d. 2 p., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 18 d., 20 d., 27 d., 24 str. 1 d., 25 str. 1 d., 26 str. 1 d., 32 str. 3 d. 12 p., 37 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 6 d., Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo 3 p., 5 p., 10 p. nuostatas, ir tai yra papildomas pagrindas panaikinti šiuos įsakymus kaip neteisėtus dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (I tomas, b. l. 1-8).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė NŽT prie ŽŪM su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir pareiškėjas, taip pat pažymėjo, kad žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti neparengus teritorijų planavimo dokumento, kuriame žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) būtų padalinti suformuojant atskirus mažesnius žemės sklypus. Taip pat neparengus teritorijų planavimo dokumento buvo pakeista žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) plotus atskiriant keliais, kurių plotai buvo įskaičiuoti į šių žemės sklypų bendrus plotus, t. y. nesivadovaujant Nuostatų 22 punkto reikalavimais.

Atliekant žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 2 d., Nuostatų 21, 22, 56 punktų, 32.1.9 papunkčio bei Taisyklių 11 punkto reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjas negalėjo suderinti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), planų bei priimti ginčijamų įsakymų, be to, šie sklypai buvo suformuoti nesivadovaujant Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 12 p., pagal kurį NŽT prie ŽŪM priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus privačius žemės sklypus (I tomas, b. l. 175-179).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas skundžia 2011-06-16 priimtus įsakymus todėl yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 33 str. 1 d. įtvirtintą vieno mėnesio senaties terminą, kuris prasidėjo 2014-04-22, t. y. tą dieną kai pareiškėjas gavo informaciją ir duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Taip pat mano, kad yra ir kitas pagrindas šioje byloje taikyti senaties terminą, t. y. dėl nepateisinamai ilgo termino praėjusio nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo, nes pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priešingu atveju būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas, teisėtų lūkesčių principas, nes jis tris metus pagrįstai tikėjosi, kad priimti administraciniai aktai yra teisėti ir galiojantys, todėl atitinkamai naudojosi ginčo sklypais, juos prižiūrėjo.

Taip pat nurodo, kad ginčijami įsakymai buvo priimti vadovaujantis UAB „JTG projektai“ nustatytais ginčo žemės sklypo kadastro duomenis pagal faktinę žemės sklypų padėtį ir jų naudmenas (t. y. kad dalį sklypų sudaro ariama žemė) bei vadovaujantis žemės sklypo planu M 1:1000, taip pat UAB „JTG projektai“ 2011-06-15 prašymais Nr. 48GK-2571 ir Nr. 48GK-2570. Kadangi pareiškėjas nenurodo, kokie konkretūs reikalavimai buvo pažeisti atliekant ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų neginčija, šie laikytini galiojančiais, o jų pagrindu priimti ginčijami įsakymai - teisėti ir galiojantys. Teigia, kad nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad ginčijamų įsakymų priėmimo metu buvo pažeistos tuo metu galiojusios procedūros ir teisės aktai.

Pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimą iš esmės grindžia tik Valstybinės miškų tarnybos 2014-05-19 raštu Nr. R2-1503 ir kartu su juo pateiktais dokumentais, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 813 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris surašytas tik 2014-05-14, kai tuo tarpu UAB „JTG projektai“ kadastrinius matavimus atliko 2010-05-27. Dėl šių priežasčių mano, kad pareiškėjo pateikti faktiniai duomenys su ginčijamų įsakymų priėmimo metu (2011-06-16) buvusia žemės sklypų padėtimi gali skirtis dėl praėjusio ilgo laiko tarpo ir įvykusių gamtinių procesų.

Teigia, kas pareiškėjo pateiktuose dokumentuose (2006 m. Vidinės miškotvarkos projekte (reg. Nr. 25725), 1986 m. miškotvarkos medžiagoje, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinės medžiagoje (miškotvarka 2000 m.) ir kt.) užfiksuotos faktinės aplinkybės galėjo kisti, t. y. ginčo žemės sklypuose 1986 m. galėjo būti vienokios faktinės aplinkybės (įskaitant žemės sklypų naudmenų kiekį, pobūdį ir kt.), 2006 m. žemės sklypų faktinė padėtis galėjo būti ženkliai pasikeitusi, o 2010-2011 m. galėjo būti skirtinga, nei 2014 metais. Pareiškėjo pateikiamos ginčo sklypų ortofotonuotraukos negali būti laikomos pakankamu įrodymu, kadangi iš jų neįmanoma tiksliai nustatyti, ar 2011-06-16 priimant ginčijamus įsakymus dėl konkrečių sklypų atidalijimo pagal naudmenas, ginčo sklypuose buvo miškas ar miško žemė ir/ar juose buvo žemės ūkio naudmenų (ariamos žemės). Mano, jog pareiškėjas neįrodė, kad 2011-06-17 priimant ginčijamus įsakymus faktinė ginčo žemės sklypų padėtis, t. y. jų naudmenos, buvo išimtinai priskiriamos tik miškui (miško žemei).

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nustačius, jog ginčo sklypuose yra žemės naudmenų (šiuo atveju ariamosios žemės), atsakovė turėjo teisinį pagrindą pakeisti žemės naudojimosi paskirtį, atidalijant ginčo sklypus, vadovaudamasi Miškų įstatymo 4 str. 3 d. 2 p. nuostatomis. Nesutinka su pareiškėjo pareiškimo argumentais, kad ginčijami įsakymai buvo priimti pažeidžiant Miškų įstatymo 11 str. 1 d., Aprašo 6.2. punkto reikalavimus, nes jais buvo atidalijama privati miško valda, kaip tai ir numato Miškų įstatymo 4 str. 3 d. 2 p. ir patikslinami Kadastro duomenys. Tuo tarpu pareiškėjo minimos kitų teisės aktų nuostatos reglamentuoja miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, o ne sklypų suformavimą pagal juose jau esančias žemės ūkio naudmenas bei kadastro duomenų patikslinimą. Ginčijamais įsakymais miško žemė nebuvo paversta kitomis naudmenomis, o atsižvelgiant į atliktus kadastrinius matavimus, jų metu nustatytus duomenis, žemės sklypai buvo atidalinti pagal juose faktiškai esančias žemės ūkio naudmenas (gamtinių procesų įtakoje pasikeitus žemės išteklių kokybiniams pokyčiams).

Dėl viešo intereso gynimo nurodo, kad pareiškėjas turėtų nurodyti ne tik atitinkamus teisės aktų pažeidimus, bet ir kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimai ir kaip jo pareikšti reikalavimai leistų šį interesą apginti. Vien tai, kad ginčijami įsakymai yra susiję su mišku (miško žeme), pagal teismų praktiką, negali besąlygiškai lemti viešojo intereso buvimo, nenustačius, kad pareiškėjo reikalavimo patenkinimas gali apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, atsižvelgiant ir į tai, kad jie buvo priimti dėl privataus miško. Įsakymai buvo priimti vadovaujantis Miškų įstatymo 4 str. 3 d. 2 p., o pareiškėjo nurodomi Konstitucinio Teismo nutarimai dėl miško, kaip viešojo intereso objekto, yra susiję su tais atvejais, kai miško žemė yra paverčiama kitomis naudmenomis pagal Miškų įstatymo 11 str. nuostatas, kurios yra iš esmės skirtingos. Taip pat pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turėtų nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Administracinių aktų panaikinimas bus nukreiptas į viešojo intereso gynimą tik tuo atveju, jei tai būtų siejama su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu), ko pareiškimo tenkinimo atveju neįvyktų. Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, todėl teismas turėtų atsisakyti jį nagrinėti (I tomas, b. l. 158-171).

Trečiojo suinteresuoto asmens R. K. atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad miško ir miško žemės plotai, patenkantys į buvusį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2011 m.), kuris buvo padalintas į žemės sklypus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei į buvusį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2011 m.), kuris buvo padalintas į žemės sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininki­jos 92 kvartalo 2 - 13, 15, 16; 93 kvartalo 1, 4, 7 - 14; 101 kvartalo 4, 11, 16, 17; 102 kvartalo 1 -7 taksacinius sklypus. Sklypai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo registruoti 2003-10-16 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirti­nimo“ pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, atnaujinti pagal 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, 2014-05-14 Lietuvos Respubli­kos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 813 išvadas. Pagal 1986 metų miškotvarkos medžiagą mi­nėtų žemės sklypų teritorijoje buvo išimtinai tik miško žemės naudmenos. Tai taip pat patvirtina 2006 m. parengtas žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) vidinės miškotvarkos projektas bei šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

Ginčijamais įsakymais patikslinus R. K. privačios nuosavybės teise valdomo 2,1940 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15,1060 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo atliktas neteisėtas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Pažymėjo, kad žemės sklype miško žemė kitomis naudmenomis buvo paversta neatlikus nustatytų procedūrų, ne­pagrįstai atlikus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka nustatyta Miško žemės paver­timo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. Ginčijami įsakymai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 str. 1 d., 26 str. 1 d., Aprašo 4 p. nuostatas, todėl turi būti panaikinti kaip neteisėti ir prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (I tomas, b. l. 152-156).

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Proceso dalyvių atstovų paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-01-09 įsakymu Nr. 92-41 „Dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu Vilniaus rajone pil. R. K.“ R. K. buvo suteiktas nuosavybėn neatlygintinai 17,30 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), leidžiant sklypo savininkui naudotis 6 m pločio bendro naudojimo keliu (I t., b. l. 28). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto ir registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį patvirtina, kad registre buvo įregistruotas 17,3 ha ploto žemės sklypas, iš jo miškas – 17,3 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirtis (I t., b. l. 123).

Pagal 1986 m. miškotvarkos medžiagos ištrauką (medelynų planą, taksoraštį), šio žemės sklypo teritorijoje buvo tik miškas, kuriame augo medžiai, kurių amžius nuo 20 iki 70 metų (I t., b.l. 111-113). Duomenys apie tai, kad R. K. priklausančiame 17,3 ha ploto sklype yra miškas buvo užfiksuoti ir 2006 m. inventorizavus miško valdą parengtame miškotvarkos projekte, 2006-04-14 įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, reg. Nr. 25725 (I t., b. l. 114-122).

Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-06 įsakymu Nr. 2.3-1353-41 „Dėl R. K. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“ buvo nustatyta, kad atlikus 17,30 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, jį sudaro du žemės sklypai: žemės sklypas Nr. 123-1, kurio plotas 2,1940 ha, paskirtis – miškų ūkio, būdas – apsauginių miškų sklypai ir žemės sklypas Nr. 123-2, kurio plotas 15,1060 ha, paskirtis – miškų ūkio, būdas – apsauginių miškų sklypai (I t., b. l. 29-30); įsakymu sklypų savininkui nurodyta kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl kadastro duomenų patikslinimo sklypui. Nekilnojamo turto registre žemės sklypui Nr. 123-1 suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui Nr. 123-2 – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 11-12, 17-18).

2010-05-27 UAB „JTG Projektai“ atliko šių miškų ūkio paskirties žemės sklypų kadastrinius matavimus. Atliekant 2,1940 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, žemės plotai buvo atskirti keliais, kurių plotai buvo įskaičiuoti į šio žemės sklypo bendrą plotą, ir buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 39-50). Žemės sklypo, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenyse nurodyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės ūkio naudmenos (ariama žemė) sudaro 0,7900 ha (I t., b. l. 46-47).

Atliekant 15,1060 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, žemės plotai buvo atskirti keliais, kurių plotai buvo įskaičiuoti į šio žemės sklypo bendrą plotą, ir buvo suformuoti trys atskiri žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 59-76). Žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenyse nurodyta, kad šių žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (I t., b. l. 60-61, 72-73). Žemės ūkio naudmenos (ariama žemė) sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 0,7900 ha, o sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,7331 ha.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-06-16 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino privačios nuosavybės teise valdomo 2,1940 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal UAB „JTG projektai“ 2010-05-27 atliktus kadastrinius matavimus, nustatydamas, kad šį žemės sklypą sudaro du žemės sklypai: žemės sklypas Nr. 628-1, kurio plotas 8602 m², pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai, naudmenų rūšis - miškas (8558 m²) ir keliai (44 m²) ir žemės sklypas Nr. 628-2, kurio plotas 12514 m², pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis - ariama žemė (7900 m ²), miško žemė (3123 m²), keliai (819 m² ) ir užstatyta teritorija (672 m²).

Šio įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruoti du padalijimo būdu (padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-1050-8862, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) naujai suformuoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini): 0,8602 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,2514 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 13-16).

Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-06-16 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino privačios nuosavybės teise valdomo 15,1060 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal UAB „JTG projektai“ 2010-05-27 atliktus kadastrinius matavimus, nustatydamas, kad šį žemės sklypą sudaro trys žemės sklypai: žemės sklypas Nr. 629-1, kurio plotas 18332 m², pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis - ariama žemė (18332 m²); žemės sklypas Nr. 629-2, kurio plotas 120066 m², pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai, naudmenų rūšis -miškas (120066 m²) ir žemės sklypas Nr. 629-3, kurio plotas 7331 m², pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis - ariama žemė (7331 m²).

Šio įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruoti trys padalijimo būdu (padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) naujai suformuoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini): 1,8332 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 12,0066 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7331 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 19-24).

Iš R. K. priklausančių naujai suformuotų penkių žemės sklypų tik dviejų - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenyse nurodyta, kad jų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - miškų ūkio, naudojimo būdas - apsauginių miškų sklypai (I t., b. l. 40-41, 66-67).

2014-05-09 Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 120-14-V buvo iniciuotas sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimas ir surašytas patikrinimo vietoje aktas Nr. 813 (I t., b. l. 100-110). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 92 ir 93 miškų kvartalų dalys, patenkančios į žemės sklypus, kurių patikrinimas buvo iniciuotas, atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. nustatytus miškui ir (ar) miško žemei keliamus reikalavimus; miško žemės naudmenos juose - kirtavietė (žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir medynai (žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos gavęs duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą ir atlikęs papildomą tyrimą, pateikė teismui pareiškimą, prašydamas panaikinti Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-16 įsakymus Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 ir Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696.

Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-16 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ ir 2011-06-16 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl skundo padavimo termino

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. teigia, kad pareiškėjas praleido teisės aktais nustatytą skundo padavimo terminą.

Termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų numatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. numato priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), taip rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar ginant šį interesą yra pagrindas kreiptis į teismą. Administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimo pareiškėjas surinko tada, kai gavo iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014-04-22 raštą Nr. R2-1181, kuriuo pateikti pareiškėjo prašyti duomenys (raštą pareiškėjas gavo 2014-04-28) (II t., b. l. 154). Atitinkamai, LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodytas vieno mėnesio skundo pateikimo teismui terminas skaičiuotinas nuo 2014-04-28. Kadangi pareiškėjas pareiškimą pirmosios instancijos teismui pateikė 2014-05-27, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas pareiškimo padavimo teismui termino nepraleido.

Dėl ginčijamų įsakymų

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Žemės sklypų ribų, naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas įstatyme apibrėžiama kaip žemės tvarkymas, reglamentuojamas teisės aktų, atliekamas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Nagrinėjamo ginčo atveju dalis miško žemės naudmenų buvo paverstos kitomis – žemės ūkio naudmenomis, nors visi penki po žemės sklypų padalijimo suformuoti žemės sklypai visu savo plotu patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 92, 93 ir 102 kvartalų miško taksacinius sklypus ir yra inventorizuoti kaip miško žemė bei priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams.

Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – Miškų įstatymas), kurio 2 straipsnyje apibrėžta, kad miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augmenija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Šios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-08-07 įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių III skyriaus 16 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2004-12-15 iki 2007-01-12), kuris nustato, kad miškui priskiriamas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės); miško žemei priskiriamas apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas, taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys iki 5 metrų pločio miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių statinių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011-01-01 iki 2011-07-01) nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-24 iki 2011-10-05) patvirtinto aprašo (toliau – ir Aprašas) 1 punkte buvo nustatyta, kad pagal kurį miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus, o šie interesai derinami rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant viešąjį svarstymą Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 nustatyta tvarka. Aprašo 6.4 punkte numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik tada, kai yra patvirtinti šio Aprašo 6.1.4, 6.2 ir 6.3 punktuose nurodyti teritorijų planavimo dokumentai.

Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-06 įsakymu Nr. 2.3-1353-41 buvo nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 123-1 (suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,1940 ha, paskirtis yra miškų ūkio, būdas – apsauginių miškų sklypai, jį naudojant buvo nurodyta laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija) XXVI punkto (privačių miškų tvarkymas ir naudojimas) reikalavimų žemės sklypo 1,2874 ha plote ir XXIX punkto (vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos) reikalavimų žemės sklypo 2,1940 ha plote. Šiuo įsakymu taip pat nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 123-2 (suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 15,1060 ha, paskirtis – miškų ūkio, būdas – apsauginių miškų sklypai, jį naudojant buvo nurodyta laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija) XXVI punkto (privačių miškų tvarkymas ir naudojimas) reikalavimų žemės sklypo 12,303 ha plote ir XXIX punkto (vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos) reikalavimų žemės sklypo 15,1060 ha plote. Žemės sklypų naudojimo apribojimai buvo fiksuojami jų kadastro duomenų nustatymo 2007-03-14 metu bei įtraukti į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką (I t., b .l. 11-12, 17-18, 34, 54).

Iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinių duomenų, t. y. iš 2014-05-16 pažymų apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentų) Nr. 48483, Nr. 48484 (I t., b.l. 96-97), 2015-04-02 pažymos Nr. 56908 (II t., b. l. 158) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinės medžiagos (taksoraščio) Nr. 48482 (I t., b. l. 96-97) ir taksoraščio Nr. 56942 (II t., 163-165) matyti, kad žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemės ir miško plotai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, o atnaujinti pagal 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei 2014-05-14 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 813 išvadas, ir pagal juose užfiksuotus duomenis šių sklypų teritorijoje buvo išimtinai tik miško žemės naudmenos.

Iš Valstybinės miškų tarnybos 2014-05-16 pažymų apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų priskyrimo miškų grupėms plano fragmentų) Nr. 48500, Nr. 48501 (I t., b. l. 79-80), 2014-05-16 pažymų apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentų) Nr. 48486, Nr. 48488, Nr. 48490, Nr. 48492, Nr. 48494 (I t., b. l. 81,84,87,90,93), taip pat iš 2014-05-16 pažymų apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksacinių rodiklių) Nr. 48485, Nr. 48487, Nr. 48489, Nr. 48491, Nr. 48493 (I t., b. l. 82-83, 85-86, 88-89, 91-92, 94-95) matyti, kad visi penki po žemės sklypų padalijimo suformuoti žemės sklypai visu savo plotu patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 92, 93 ir 102 kvartalų miško taksacinius sklypus ir yra inventorizuoti kaip miško žemė bei priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-04-28 iki 2013-01-01) 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 20 straipsnį, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos yra saugomos teritorijos, todėl joms teisės aktais nustatomas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Byloje nėra jokių duomenų, kad žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), miško žemė kitomis naudmenomis buvo verčiama reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Šiems sklypams nustatant žemės ūkio paskirtį buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-04-28 iki2011-07-01) 25 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje nurodyti imperatyvūs reikalavimai, pagal kuriuos miško žemė - tiek apaugęs mišku apaugęs plotas (medynai), tiek neapaugęs mišku plotas, priskiriama miškų ūkio paskirties žemei, o žemės ūkio paskirties žemei gali būti priskiriami tik žemės ūkio produktų gamybai naudojamuose ar tinkamuose naudoti žemės plotuose įsiterpę Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jei jie nesuformuoti atskirais sklypais, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėti žemės sklypai yra vientiso Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos miško masyvo sudėtinė dalis, o ne žemės ūkio naudmenose įsiterpę pavieniai miško ploteliai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. neatliko norminiais aktais reglamentuotos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros. Ginčijamais įsakymais buvo išskaidyti R. K. priklausantys žemės sklypai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakeista naudmenų rūšis ir jų plotai, nors jie yra inventorizuoti kaip miško žemė bei priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams, o sutinkamai su Aprašo 6.3 punktu miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendruosiuose planuose, o tais atvejais, kai šie planai neparengti, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gali būti numatytas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, nurodytuose Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose. Byloje duomenų, apie tai, jog iki ginčijamų įsakymų būtų buvę rengti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektai, kuriuose būtų numatyta padalyti šiuos žemės sklypus į atskirus mažesnius žemės sklypus ir keisti šių žemės sklypų paskirtį, nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad miško žemė žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kitomis naudmenomis paversta ir pakeista jos tikslinė paskirtis vien tik atlikus naujus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu priėmus ginčijamus įsakymus, nesilaikant Aprašo 6.4 punkte nustatytos tvarkos ir nepaisant teisės aktuose numatytų reikalavimų teritorijos (jos dalių) planavimo dokumentų parengimui. Byloje taip pat nenustatyta jokių išimtinių atvejų, dėl kurių ginčijamais įsakymais miško žemė būtų galėjusi būti paversta kitomis naudmenomis derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai duoda pagrindo manyti, kad po ginčijamų įsakymų priėmimo pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas pakeisti žemės sklypų paskirtį į namų valdą gyvenamųjų namų mažaaukštei statybai ir padalinti juos į atskirus sklypus, kas liudija tik jo išimtinai privatų interesą (I t., b. l.125-143). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2006 m. miško sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturint nustatyta tvarka išduotų leidimų miškui kirsti plynu kirtimu, buvo nukirsta 131,56 kietmetrių medienos (II t., b.l. 166-174), t.y. atlikti neteisėti veiksmai, o 2014-05-14 Patikrinimo vietoje akte yra užfiksuoti duomenys apie tai, kad sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matomi žemių stumdymo darbų požymiai, bandymai arti kirtavietę, augusių medžių kelmų liekanos po antžeminės dalies susmulkinimo, sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – nukirsti ir susmulkinti atžėlę nauji medeliai ir krūmai bei požymiai, kad sklype augantys medžiai pagal morfologinius požymius yra augę greta kitų medžių ir kt. Šie duomenys paneigia R. K. argumentus, jog miško sklypų naudmenų pobūdis galėjo pasikeisti natūraliai, dėl žemės išteklių kokybinių pokyčių, kuriuos įtakojo gamtiniai procesai.

Taigi ginčijamais įsakymais nepagrįstai buvo padidinti kitų naudmenų plotai ir atitinkamai sumažintas miško žemės plotas. Be to, neparengus teritorijų planavimo dokumentų žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai padalinti, iš jų suformuojant atskirus mažesnius žemės sklypus, jų plotus atskiriant keliais ir juos įskaičiuojant į šių sklypų bendrus plotus (nors šiuose sklypuose kelio naudmenų ir (ar) kelių, kurių plotas neįskaičiuotas į jų bendrą plotą, jų suformavimo metu nebuvo). Įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)2695 buvo atliktas mažesnės, nei 5 ha privačios miškų valdos padalijimas į 2 atskiras valdas, kurios plotas taip pat mažesnės nei 5 ha, o įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)2696 – į tris 3 atskiras valdas, iš kurių dvi yra mažesnės nei 5 ha, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, draudžiančią skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami į sakymai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintini (ABTĮ 89 str. 1d. 1 p.).

Dėl viešojo intereso buvimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis suteikia prokurorui teisę kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-22 nutartyje Nr. 3K-3-194/2006 teigiama, kad „tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. <...> Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas.“ Miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Be to, Konstitucinis Teismas 1998-06-01 nutarime akcentuodamas miško svarbą yra išaiškinęs, kad miškas yra vienas iš pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Pagal Konstituciją, atskiri gamtos objektai, tarp jų ir miškai, turėtų būti vertinami kaip visuotinės vertybės, skirtos tenkinti visuomenės interesus; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (LR Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-03-14 nutarimai). Įvertinus tai nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-16 įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 ir įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su tinkamo miškų naudojimo režimo užtikrinimu, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro siekiamas ginti interesas yra viešasis interesas. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos tokioms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju. Kadangi prokuroro ginčijami sprendimai dėl juose įtvirtintų nuostatų gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, konstatuotina, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimus, tai yra susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Šioje byloje Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja kaip atsakovas, todėl kaip dar vieną viešojo intereso aspektą galima vertinti tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba, privalėjusi užtikrinti, kad visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas, todėl prokuroras turėjo teisę kreiptis į teismą, siekdamas jį apginti.

Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos, todėl šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik ginčijamų aktų teisėtumo klausimas, neribojant žemės sklypų savininko teisių naudotis jam priklausančiais nuosavybės objektais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, asmens teisės ir teisėti interesai ir viešasis interesas šiuo atveju nėra priešpriešinami.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisėtų lūkesčių

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. nurodo, jog nuo ginčijamų teisės aktų priėmimo yra praėję daug laiko, todėl turėtų būti vadovaujamasi teisėtų lūkesčių principu, tačiau toks jo argumentas atmestinas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji inter alia suponuoja tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-07-05 nutarimas). Konstitucinis Teismas 2003-03-04, 2003-07-04, 2003-12-03 nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad nustačius, jog ginčijami administraciniai aktai akivaizdžiai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad sprendimų, kurie nuo pat jų priėmimo buvo neteisėti, pagrindu miško sklypų savininkui galėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai. Taip pat nesutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiu, jog nuo sprendimų priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl jų panaikinimo praėjo ilgas laiko tarpas, dėl ko sprendimų panaikinimo atveju būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas, nes trejų metų laikotarpis, per kurį nebuvo atlikta jokių veiksmų, susijusių su minėtų žemės sklypų naudojimu pagal ginčijamais įsakymais nustatytą jų paskirtį ir naudmenas, todėl toks laiko tarpas nelaikytinas ilgu. Be to, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje byloje konstatuotas administracinių aktų neteisėtumas neužkerta kelio trečiajam suinteresuotam asmeniui siekti realizuoti jo siekiamą teisę keisti miško naudmenų pobūdį, miško žemės paskirtį kreipiantis pagal kompetenciją į atitinkamas valstybės institucijas ir atliekant teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-16 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2695 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ ir 2011-06-16 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2696 „Dėl R. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasIna KirkutienėJolita Rasiukevičienė