Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Stasio Lemežio, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo G. G. skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017-07-06, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. lapkričio 12 d., apie 15.00 val., veikdamas bendrai grupėje kartu su M. B. ir nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus J. V. laidiniu telefonu į Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius esant pažįstamai D., pranešė, kad ji griuvo laiptinėje ir, griūdama, susižalojo ir sužalojo kitą moterį, kad jai reikalinga atlikti operaciją, kuriai reikia 3500 eurų. Kaltinamasis G. G., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kaltinamajai M. B. nurodė nukentėjusiojo J. V. adresą, kur reikia nueiti paimti pinigus, pasakė, kad ši prisistatytų D. dukra K. B.. M. B. atėjusi pas nukentėjusįjį J. V. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), ir iš nukentėjusiojo J. V. žmonos G. V. paėmė 600 eurų, kadangi pastarieji daugiau pinigų neturėjo, t. y. apgaulės būdu iš nukentėjusiojo J. V. išviliojo 600 eurų, tokiu būdu, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgydamas svetimą turtą - pinigus, dėl ko nukentėjusiajam J. V. buvo padaryta 600 eurų turtinė žala. Šiais savo veiksmais G. G. kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Be to, 2016 m. lapkričio 12 d., apie 16.00 val., jis, veikdamas bendrai grupėje kartu su M. B. ir nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus V. - Č. T. laidiniu telefonu į Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius jo seserimi D., pranešė, kad ji, lipdama laiptais, susidūrė su kita moterimi, kuri, krisdama, susilaužė ranką ir pastarajai reikalinga atlikti operaciją, kuriai reikalingi pinigai. Kaltinamasis G. G., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, M. B. pasakė nukentėjusiojo V.Č. T. adresą, kur reikia nueiti paimti pinigus. M. B. atėjo pas nukentėjusįjį V.Č. T. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), ir paėmė iš nukentėjusiojo V.Č. T. 300 eurų, kadangi daugiau pinigų pastarieji neturėjo, t.y. apgaulės būdu iš nukentėjusiojo V.Č. T. išviliojo 300 eurų, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgydamas svetimą turtą - pinigus, dėl ko nukentėjusiajam V.Č. T. buvo padaryta 300 eurų turtinė žala. Šiais savo veiksmais G. G. kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Be to, 2016 m. lapkričio 15 d., apie 19.30 val., jis, veikdamas bendrai grupėje kartu su M. B. ir nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus M. D. laidiniu telefonu į Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius esant daktarui, kuris pranešė, kad jos dukra, lipdama laiptais, nukrito ir susilaužė ranką, o krisdama kliudė ir kitą mergaitę, kuriai buvo sužalota kaukolė, dėl ko reikalinga atlikti operaciją. Kaltinamasis G. G., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, M. B. nurodė nukentėjusiosios M. D. adresą kur reikia nueiti paimti pinigus. M. B. atėjo pas nukentėjusiąją M. D. į namus adresu: (duomenys neskelbtini) ir paėmė iš nukentėjusiosios M. D. 290 eurų, kadangi pastaroji daugiau pinigų neturėjo, t. y. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios M. D. išviliojo 290 eurų, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgydamas svetimą turtą - pinigus, dėl ko nukentėjusiajai M. D. buvo padaryta 290 eurų turtinė žala. Šiais savo veiksmais G. G. kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Be to, 2016 m. lapkričio 18 d., apie 12.00 val., jis, veikdamas bendrai grupėje kartu su M. B. ir nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus V. Š. laidiniu telefonu į Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius esant dukterėčiai A., pranešė, kad ji, eidama laiptais, parkrito ir, krisdama, sužalojo kitą moterį, kuri žalai atlyginti pareikalavo 3000 eurų. Kaltinamasis G. G., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, M. B. nurodė nukentėjusiosios V. Š. adresą, kur reikia nuvykti paimti pinigų. M. B. atėjo pas nukentėjusiąją V. Š. į namus adresu: (duomenys neskelbtini) ir paėmė iš nukentėjusiosios V. Š. 370 eurų, t.y. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgydamas svetimą turtą - pinigus, apgaulės būdu iš nukentėjusiosios V. Š. išviliojo šiuos pinigus. Tokiu būdu nukentėjusiajai V. Š. buvo padaryta 370 eurų turtinė žala. Šiais savo veiksmais G. G. kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Be to, 2016 m. lapkričio 18 d., apie 20.00 val., jis, veikdamas bendrai grupėje kartu su M. B. ir nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus Č. B. laidiniu telefonu į Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistačius esant sūnaus uošve, pranešė, kad ji Ukmergėje, Anykščių gatvėje, prie parduotuvės „Maxima“ griūdama, sužalojo kitos moters kaukolę, kad moteris yra apdrausta ir jeigu praneš policijai, reikės mokėti daug pinigų už draudimą, o tam, kad nepraneštų, reikia duoti 2000 eurų. Kaltinamasis G. G., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, M. B. nurodė nukentėjusiosios Č. B. adresą, kur reikia nuvykti paimti pinigus. M. B. atėjo pas nukentėjusiąją Č. B. į namus adresu: (duomenys neskelbtini) ir paėmė iš nukentėjusiosios Č. B. 700 eurų, kadangi ji daugiau pinigų neturėjo, t.y. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios Č. B. išviliojo 700 eurų, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgydamas svetimą turtą -pinigus, dėl ko nukentėjusiajai Č. B. buvo padaryta 700 eurų turtinė žala. Šiais savo veiksmais G. G. kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Be to, G. G. kaltinamas tuo, kad jis įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent: jis, žinodamas, kad kita M. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, 2016 m. lapkričio 12 d., 15.00 val., paskambinęs pastarajai telefonu, jai pasiūlė padaryti nusikalstamą veiką, t.y. apgaulės būdu išvilioti nukentėjusiajam J. V. priklausančius pinigus, ir taip sukurstė bei įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Dėl ko kaltinamoji M. B. minėtą dieną, apie 15.00 val., atėjo pas nukentėjusįjį J. V. į namus adresu: (duomenys neskelbtini) ir paėmė iš nukentėjusiojo J. V. sutuoktinės G. V. 600 eurų, t.y. apgaulės būdu iš nukentėjusiojo J. V. išviliojo 600 eurų ir padarė jam turtinę žalą.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, G. G. žinodamas, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, 2016 m. lapkričio 12 d., apie 16.00 val., paskambinęs pastarajai telefonu, jai pasiūlė padaryti nusikalstamą veiką, t.y. apgaulės būdu išvilioti nukentėjusiajam V.Č. T. priklausančius pinigus, ir taip sukurstė bei įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, po ko kita kaltinamoji M. B. minėtą dieną, apie 16.00 val., atėjo pas nukentėjusįjį V.Č. T. į namus adresu: (duomenys neskelbtini) ir paėmė iš nukentėjusiojo V.Č. T. 300 eurų, t. y. apgaulės būdu iš nukentėjusiojo V.-Č. T. išviliojo 300 eurų ir tokiu būdu padarė turtinę žalą.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, žinodamas, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, 2016 m. lapkričio 15 d., apie 19.30 val., paskambinęs pastarajai telefonu, jai pasiūlė padaryti nusikalstamą veiką, t. y. apgaulės būdu išvilioti nukentėjusiajai M. D. priklausančius pinigus, ir taip sukurstė bei įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. M. B. minėtą dieną, apie 19.30 val., atėjo pas nukentėjusiąją M. D. į namus adresu: (duomenys neskelbtini) ir paėmė iš nukentėjusiosios M. D. 290 eurų, t. y. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios M. D. išviliojo šiuos pinigus ir padarė nuketėjusiajai M. D. turtinę žalą.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, G. G. žinodamas, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, 2016 m. lapkričio18 d., apie 12.00 val., paskambinęs pastarajai telefonu, jai pasiūlė padaryti nusikalstamą veiką, t. y. apgaulės būdu išvilioti nukentėjusiajai V. Š. priklausančius pinigus, ir taip sukurstė bei įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, po ko kita kaltinamoji M. B. minėtą dieną, apie 12.00 val., atėjo pas nukentėjusiąją V. Š. į namus adresu: (duomenys neskelbtini) ir paėmė iš nukentėjusiosios V. Š. 370 eurų, t.y. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios V. Š. išviliojo pinigus šiuos pinigus, tokiu būdu nukentėjusiajai V. Š. buvo padaryta 370 eurų turtinė žala.

Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, žinodamas, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, 2016 m. lapkričio 18 d., apie 20.00 val., paskambinęs pastarajai telefonu, jai pasiūlė padaryti nusikalstamą veiką, t. y. apgaulės būdu išvilioti nukentėjusiajai Č. B. priklausančius pinigus, ir taip sukurstė bei įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, po ko M. B. minėtą dieną, apie 20.00 val., atėjo pas nukentėjusiąją Č. B. į namus adresu: (duomenys neskelbtini) ir paėmė iš nukentėjusiosios Č. B. 700 Eur, t.y. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios Č. B. išviliojo šiuos pinigus, tokiu būdu nukentėjusiajai Č. B. buvo padaryta 700 Eur turtinė žala.

Šiais savo veiksmais G. G. kaltinamas pagal LR BK 159 str. 1 d.

Vadovaujantis LR BPK 140 str. G. G. 2016-12-02 buvo laikinai sulaikytas.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-12-04 nutartimi G. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-12-04. Paskesnėmis šio teismo kaltinamajam G. G. kardomoji priemonė - suėmimas buvo tęsiamas ir pratęstas iki 2017-07-05 (imtinai).

Kaltinamojo nuomone, nors įstatyme yra įtvirtintos konkrečios suėmimo skyrimo sąlygos, tačiau realiai jų ne visuomet yra paisoma, pažymi, kad tiek prokuroras teikdamas prašymą, tiek teismas priimdamas skundžiamą nutartį dėl suėmimo taikymo neįvertino ar jo atžvilgiu turi būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Kaltinamojo manymu, skiriant suėmimą retai įvertinamas jų poveikis kitiems asmenims, pavyzdžiui šeimos nariams ir pan.

Kaltinamojo teigimu, jam griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – skiriama formaliai, neišanalizavus visos situacijos ir konkrečiais duomenimis neįrodžius pagrindo tokios priemonės skyrimui. G. G. nuomone, ši baudžiamoji byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kadangi byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų. Skunde pažymima, kad kaltinamasis aktas jo bei M. B. atžvilgiu yra surašytas nurodant, kad jie veikė grupėje, tačiau jų veiksmai nėra kvalifikuoti pagal BK 25 str.. Nurodo, kad šioje byloje buvo daromi vizualiniai atpažinimai, kai pokalbiai tarp nukentėjusiųjų ir jiems skambinusio asmens vyko telefonu, byloje nėra nustatyta, kam priklauso skambinusio nukentėjusiesiems asmenims telefonų numeriai. Mano, kad šiuo atveju buvo pažeista Konvencijos 6 str. 3 d. numatyta kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotas apie pareikštus kaltinimus, ko šiuo atveju padaryta nebuvo. Anot kaltinamojo, šiuo atveju vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra nepagrįstas, o pareikšti kaltinimai susiję su juo ankstesniais teistumais.

Kaltinamojo G. G. manymu, teismo išvada, jog jo socialiniai ryšiai nėra stiprūs, yra nepagrįsta ir paremta tik prielaidomis. Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog skiriant asmeniui griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tokiu būdu yra bandoma asmeniui nutraukti egzistuojančius stiprius socialinius ryšius su šeimos nariais.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. G. skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundu bei pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais ir mano, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam G. G. pratęstas pagrįstai.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 1 d. ir BK 159 str. 1 d. jis yra nekaltas, jokių įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą minėtose veikose byloje nėra, taip pat nenustatyti liudytojai, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis padarytų jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tačiau tokie kaltinamojo skundo argumentai yra atmestini. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, byloje pakanka. Nors kaltinamojo teigimu, kaltinimai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pareikšti nepagrįstai, tačiau susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad faktiniai duomenys – nukentėjusiųjų, liudytojų, kaltinamosios M. B. apklausos protokolai, kaltinamosios M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, tarnybiniai pranešimai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai bei kita bylos medžiaga leidžia manyti, jog G. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 122 str. 1 d. 2 p. numatytais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 8 p. išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu skiriant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Minėtame nutarime taip pat išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Skiriant ar pratęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, būtina įvertinti ir kitas aplinkybes: kaltinamojo asmenybę, jo moralę, socialinius ryšius su Lietuvos Respublika.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad G. G. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, tačiau už jas įstatymas numato realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų. Pažymėtina, kad kaltinamasis G. G. praeityje teistas 7 kartus, tame tarpe ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, svetimo turto įgijimo apgaule (sukčiavimas). Tikėtina dar būdamas įkalinimo įstaigoje padarė kitus nusikaltimus, be to, į nusikalstamą veiką tikėtina įtraukė nepilnametį asmenį savo artimą giminaitę, kas neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį bei leidžia teismui pagrįstai manyti, kad baudžiamojo proceso tikslai, G. G. būnant laisvėje, taikant jam švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, negali būti pasiekti. Todėl kaltinamojo prašymas paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne – namų areštą, atmestinas. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad kaltinamasis, suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali bėgti (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo skundo argumentai, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mažametį sūnų, kurį prižiūri jo sugyventinė, nori rūpintis savo vaiku, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu, ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti. Be to, teismui nagrinėjamu atveju yra pagrindo abejoti kaltinamojo G. G. socialinių ryšių tvirtumu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje oficialaus darbo neturėjo, jis yra našlys, ir nors turi mažametį vaiką, tačiau jo neaugino, kadangi įkalinimo įstaigoje atliko ilgalaikę jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Apylinkės teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis G. G. gali trukdyti procesui, t. y. nustatė LR BPK 122 str. 1 d 2 p. pagrindą. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį ir į paties kaltinamojo G. G. asmenybę, laikytina, kad kaltinamasis būdamas laisvėje, gali trukdyti bylos procesui, gali bandyti paveikti nukentėjusius asmenis bei galimą nusikalstamų veikų bendrininkę M. B..

Kaltinamasis skunde prašo spręsti baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui klausimą, kadangi jo atžvilgiu surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Tačiau toks prašymas atmestinas. Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 str. nuostatos. BPK 234 str. 2 d. nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Taigi akivaizdu, kad baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui klausimas sprendžiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu. Šiuo atveju skundžiama apylinkės teismo nutartis dėl kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, todėl kaltinamojo keliamas bylos perdavimo prokurorui klausimas dėl BPK 219 str. trūkumų, kai byloje nėra priimtas toks sprendimas, apeliacine tvarka negali būti sprendžiamas.

Kaltinamojo skundo argumentai, jog teismas, pratęsdamas jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, neįvertino ir neatsižvelgė į konkrečias šios bylos aplinkybes, t.y. nukrypo nuo EŽTT praktikos bei pažeidė Konvencijos 6 str. 3 d., atmestini. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nagrinėjamu atveju nepažeidė. Kaltinamojo G. G. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo išlaikyta.

Kaltinamojo prašymas jo skundą nagrinėti jam dalyvaujant atmestinas. BPK 130 str. 1 d. nurodyta, kad skundui dėl suėmimo paskyrimo ar pratęsimo nagrinėti rengiamas posėdis, į kurį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas būtinas. Įstatymas nereglamentuoja būtino suimtojo dalyvavimo tokiame posėdyje, klausimą dėl suimtojo pristatymo į teismo posėdį sprendžia teismas. Šiuo atveju teismas tokios būtinybės nenustatė. Teismo posėdyje dalyvavo suimtojo gynėjas advokatas J. Skruzdys, todėl kaltinamojo teisės pažeistos nebuvo.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad kardomosios priemonės tikslai, numatyti BPK 119 str., negali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones, todėl naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.