Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškininį atsakovei N. A. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui pateikti įteikti 2016 m. balandžio 1 d. šeimos nariui – motinai. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2016 m. gegužės 2 d. įskaitytinai. Atsakovė N. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas BnP Finance, AB ir atsakovė N. A. 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas atsakovei 36 mėnesių terminui suteikė 600,00 Eur kreditą, kredito sumą tą pačią dieną pervedė atsakovei į jo nurodytą banko sąskaitą. Atsakovė sutartimi įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 884,64 Eur kredito mokestį iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., o neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą/jos dalį arba periodinį mokėjimą/jo dalį, ieškovei mokėti sutarties 6.1 punkte numatytas palūkanas. Atsakovė neįvykdė prievolės sumokėti mėnesines įmokas, todėl jai buvo skaičiuojamos palūkanos ir siunčiamas raginimas sumokėti skolą ir palūkanas. Kadangi atsakovė nereagavo į ieškovės siųstą raginimą sumokėti skolą, 2016 m. vasario 19 d. atsakovei siųstu išankstiniu pranešimu, ieškovas nutraukė su atsakovu sutartį. Ieškovo detalizuotu skaičiavimu, atsakovė ieškovui sumokėjo 10,28 Eur vartojimo kredito, 72,20 Eur kredito mokesčio.

Paskolos sutartis – tai susitarimas, kurio viena šalis – paskolos davėjas – perduoda kitai šaliai – paskolos gavėjui – nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 589,72 Eur negrąžinto kredito tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 812,44 Eur kredito mokesčio (palūkanų). Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 straipsniai). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Ieškovą ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Iš bylos duomenų matyti, kad už gautą 600,00 Eur paskolą atsakovė įsipareigojo per trejus metus sumokėti 884,64 Eur kredito mokesčio (palūkanų), sudarančių daugiau nei pusantro karto dydžio suteiktos paskolos sumos. Iki sutarties nutraukimo t.y. 2016 m. vasario 19 d. atsakovė turėjo būti sumokėjusi 212,30 Eur (36,25+35,95+35,63+35,29+34,93+34,55) palūkanų. Sutartis nutraukta praėjus nepilnai šešiems mėnesiams nuo sutarties sudarymo, tačiau ieškovė prašo priteisti 884,64 Eur palūkanų, t.y. prašo priteisti palūkanas, paskaičiuotas už visą paskolos sutartyje numatytą laiką naudotis suteikta paskolas suma. Tuo pačiu yra reikalaujama mokėti ir palūkanas „už vėlavimą“ grąžinti kreditą ir palūkanas. Darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 884,64 Eur palūkanas yra nepagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies. Įvertinus, kad atsakovė sumokėjusi 72,20 Eur palūkanų, ieškovei priteistina iš atsakovės 140,10 Eur kredito mokesčio (palūkanų), mokėtinų iki sutarties nutraukimo datos, kuri ieškinyje nurodyta 2016 m. vasario 19 d. Pažymėtina, kad būtent toks palūkanų paskaičiavimas yra numatytas šalių pasirašytos sutarties 8.6 punkte.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalis reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti su ieškovu, todėl ieškinys dėl skolos, ir palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.200, 6.205, 6.210, 6.886 straipsniai). Iš atsakovės priteistina 589,72 Eur skola, 140,10 Eur palūkanų, 8,03 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79, 80, 93 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimo patenkinta suma sudaro 53 procentus, iš atsakovės ieškovui priteistina 16,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis. 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 589,72 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 72 ct) negrąžintos paskolos, 140,10 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 10 ct) palūkanų, 8,03 Eur (aštuonis eurus 03 ct) palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,00 Eur (šešiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, 121,00 (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 00 ct) ieškovei BnP Finance, įmonės kodas 302447985, buveinės adresas Ulonų g. 5, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu buvo priimtas sprendimas už akių, per 30 dienų jį gali apskųsti Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Prienų rajono apylinkės teismą.