- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- A6.-1269-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00879-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- S. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu S. M. iškelta administracinio nusižengimo bylą dėl kreditorių teisių pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis būdamas UAB „T." vadovu nuo 2017 m. birželio 20 d. (po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutarties byloje eA-3779-575/2017) iki 2018 m. balandžio 12 d. (kai Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „T."), žinodamas apie UAB „T." finansinę padėtį bei įsipareigojimus, nevykdė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
S. M. teisme parodė, kad aš įmonėje UAB „T." nedirba. Kartais palaiko ryšį su akcininku. Įmonę atstovauja advokatų kontora. Kiek jam žinoma, šie jau kalbėjo apie bankroto bylos iškėlimą. Įmonėje dirbo iki 2010 metų nuo 2007 metų. Dirbo direktoriumi. Jį direktoriumi Registrų centre įregistravo akcininkas. Nepamena, ar tuo metu reikėjo jo parašų. Jį tikriausiai išregistravo buhalterė. Dėl atleidimo buvo akcininko sprendimas ir jo prašymas. Pateikus prašymą buvo visuotinis akcininkų susirinkimas. Po to jis įsidarbino direktoriumi į kitą įmonę. Įmonės susijusios tuo, kad abi yra Estijos kapitalo, vykdo tą pačią veiklą. Dabar jis dirba dar kitur. Jis nežino, kas jį išregistravo iš direktoriaus pareigų. Po metų jis sužinojo, kad įmonė jį atleidusi neskyrė kito direktoriaus. Visą dokumentaciją, antspaudą jis perdavė akcininkams.
Iš mokesčių administratoriaus balansų matyti įmonės UAB „T." mokestinės prievolės, iki 2018 m. balandžio 12 d. (b. l. 7).
Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro balanso matyti UAB „T." nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo (b. l. 9 - 12).
Iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad iš UAB „T." vykdomas 938073,81 eurų išieškojimas, išieškotojas Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 15).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti, kad iš UAB „T." (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Bendrovė) nuspręsta išieškoti į biudžetą 938073,81 euro (b. l. 19 – 21).
Pareiškime nurodoma, jog UAB „T." vadovas nuo 2007 m. gegužės 9 d. yra S. M.. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI prie FM) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2018 m. balandžio 12 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 955665,45 Eur (priedas Nr. 1). Mokestinė nepriemoka susidarė pagal 2013 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktą. Dėl patikrinimo metu apskaičiuotos mokestinės nepriemokos nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2017 m. birželio 22 d. vyko mokestinis ginčas. Pasibaigus mokestiniam ginčui VMI prie FM, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - įstatymas) 89 straipsniu 2017 m. birželio 30 d. parengė Raginimą Nr. (23.31-08) 464-660, kuris Bendrovei įteiktas 2017 m. liepos 1 d. Bendrovė mokestinės nepriemokos nesumokėjo, dėl jos išdėstymo nesikreipė, VMI prie FM, vadovaudamasi įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 102 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. liepos 27 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos iš bankų sąskaitų, VMI prie FM, vadovaudamasi įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą priėmė 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-219766 išieškoti 938073,81 Eur mokestinę nepriemoką iš turto (toliau - Sprendimas). Bendrovei nesumokėjus mokestinės nepriemokos per nurodytą terminą Sprendimas buvo perduotas vykdyti antstoliui. VĮ Registrų centras duomenimis Bendrovės paskutinis balansas pateiktas už 2016 m. Bendrovė turto iš viso deklaravo 4089 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 550930 Eur, t.y. įmonė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto (LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.) VĮ Registrų centras pateiktas balansas už 2015 metus, Bendrovė iš viso turto deklaravo 3915 Eur, įsipareigojimų- 550930 Eur. VĮ Registrų centras pateiktas balansas už 2013 metus, Bendrovė iš viso turto deklaravo 13516,00 Lt, įsipareigojimų - 1902250 Lt. VĮ Registrų centras pateiktas balansas už 2012 metus, Bendrovė iš viso turto deklaravo 13516 Lt, įsipareigojimai 1902250 Lt, t.y. pagal pateiktus balansus Bendrovė yra nemoki nuo 2012 metų, nes jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto (b. l. 3 - 6).
Iš pažymos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (b. l. 40) ir „SoDra“ registrų (b. l. 41) išrašo matyti, kad S. M. buvo draustas kaip UAB „T.“ darbuotojas nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. vasario 12 d.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Už pažeidimo padarymą atsakingas specialus subjektas, t.. y. atsakomybėn gali būti patrauktas tik juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys.
Iš teismui pateikto neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad 2010 m. vasario 9 d. UAB „T.“ buveinėje įvyko susirinkimas, dalyvaujant akcininkui J. K., turinčiam 80 proc. visų balsų skaičiaus, kurio metu nutarta atšaukti S. M. iš UAB „T.“ direktoriaus pareigų nuo 2010-02-12 , darbo sutarties nutraukimą su direktoriumi įgaliotas pasirašyti J. K..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviems sąlygoms, tai yra kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., kur numatyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Teismas nustatė ir pripažįsta, kad byloje nėra ginčo dėl UAB „T.“ nemokumo ir jos bankroto procedūros, ką patvirtina įmonės mokestinės prievolės, turimo turto balansas, taip pat 2018 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3618-430/2018, kurios pagrindu UAB „T.“ iškelta bankroto byla. Tokiu būdu neginčijamai įrodyta, kad UAB „T.“ veikė nuostolingai, skola Valstybinei mokesčių inspekcijai augo, dėl ko ši institucija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jokių duomenų, kad dėl bankroto procedūros į teismą būtų kreipęsi UAB „T.“ vadovas ar įgaliotas asmuo – byloje nėra.
Tokiu būdu spręsdamas dėl vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybės teismas nustatė, kad pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenis, UAB „T.“ vadovu kaip direktorius nuo 2007 m. gegužės 9 d. yra registruotas S. M.. Kita vertus, teismas gavo duomenis iš „SoDros“, kad minėtas asmuo šioje įmonėje nebėra draustas ir nebedirba nuo 2010 vasario 12 d. Tai patvirtina ir teismui pateiktas 2010 m. vasario 9 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas. Akcininkas J. K. buvo įgaliotas pasirašyti J. K. darbo sutarties nutraukimą su direktoriumi.
Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos „Akcinių bendrovių įstatymo“ redakcija numatė, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui (37 straipsnio 3 dalis). Tokios įstatymo nuostatos yra pagrindas teismui pripažinti, kad S. M. pareigos apie savo kaip vadovo įgaliojimų praradimą ir tokio fakto registravimą neturėjo, dėl ko negali būti atsakingas jokiais pagrindais.
Tokiu būdu teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad S. M. dėl darbo santykių nutraukimo įstatymų numatyta tvarka, taip pat dėl pareigos tinkamai baigti vadovo procedūrą – nėra tinkamas subjektas dėl objektyviai nustatyto pažeidimo požymių. Oficialiai bebūdamas vadovu ar įgaliotu asmeniu dėl pareigos kreiptis į teismą esant bankroto požymiams, S. M. negali būti traukiamas atsakomybėn tik formaliais pagrindais, negali būti kaltas dėl galimos neteisėtos veikos. Baudžiamoji teisė kuriai analogiška administracinė atsakomybė draudžia taikyti įstatymus ir juos aiškinti plečiamai, dėl to teismas konstatuoja, kad S. M. veikoje nėra visos jam inkriminuoto nusižengimo sudėties požymių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas
nutarė:
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.