Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai E. T., jos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Ivanauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. T. atstovės advokato padėjėjos S. I. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės J. G. 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais E. T. netinkamai atliko savo kaip vieno iš tėvų pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnį, 31 straipsnio 1 dalį, 5 dalį ir 33 straipsnio 2 dalį.

Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, priimtas skubotai, nesiaiškinant visų reikšmingų aplinkybių nagrinėjamoje situacijoje, tyrimas atliktas vangiai bei formaliai, prioritetą teikiant tik A. M. skunde nurodytoms aplinkybėms, kurios neatitinka faktinės situacijos. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai trukdo vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia veikla pažeidžia vaiko teises. E. T. nepadarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikru pavojingumo laipsniu, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. E. T. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o skundžiamą nutarimą priėmęs Institucijos specialistas nenustatinėjo jos kaltės ar tariamai padaryto pažeidimo pavojingumo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta dukters ir tėvo A. M. laikina bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas turi teisę 10 dienų atostogauti su dukra. Apie planuojamas praleisti atostogas tėvas raštu (el. paštu ar SMS žinutėmis) informuoja vaiko motiną iškart, kai sužino atostogų planus, bet ne vėliau nei 30 dienų iki atostogų pradžios.

2024 m. gegužės 28 d. antstolė S. V. E. T. išsiuntė patvarkymą-įpareigojimą nedelsiant vykdyti paminėtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį. A. M. antstolei pateikė klaidingą informaciją, kadangi A. M. pasiteiravus apie dukros planuojamas atostogas, pareiškėja nurodė, kada yra planuojamos vaiko ir motinos atostogos, kada vaikas planuoja lankyti stovyklas bei kada galimai atostogaus su krikšto mama ir močiute. Iki gauto antstolės patvarkymo, pareiškėja nebuvo gavusi jokios informacijos iš A. M., kada jis ketina su vaiku atostogauti. Tik tada, kai pareiškėja pateikė atsakymą antstolei, A. M. nurodė kada ketina atostogauti su dukra, t. y. 2024 m. birželio 6 d.

Pareiškėja dukros bendravimo su dukters tėvu A. M. niekada neribojo ir netrukdė A. M. įgyvendinti teismo nutarties. Kai A. M. nurodė, kad jis ketina su vaiku atostogauti, pareiškėja pasiteiravo ar nebūtų galima keisti datos, nes tuo metu suplanuota vaiko stovykla. A. M. nurodė, kad pakeisti datos nėra galimybės. Pareiškėja nedelsdama atšaukė vaiko stovyklą, nes tėvas tik tuo metu galėjo atostogauti su vaiku. E. T. suteikė visą reikalingą informaciją kelionėms dokumentams gauti bei pateikė A. M. vaiko pasą. Pareiškėja neketino vaiko neleisti ar kitaip trukdyti atostogauti su vaiku, tačiau minėtos atostogos neįvyko, A. M. pareiškėjos neinformavo, kad nebevyks atostogauti, į pareiškėjos žinutes neatsakė (b. l. 4–8).

E. T. atsisakė priimti Kauno miesto socialinių paslaugų centro siūlomą socialinę pagalbą, nurodė, kad geba savarankiškai spręsti šeimoje kylančias problemas, kad jai ir dukrai socialinių paslaugų nereikia, tačiau situacija negerėja, o konfliktas nuolat gilinamas (b. l. 92–96).

A. M. nupirko dukrai „Apple“ telefoną, kad su ja galėtų bendrauti. A. M. žino vaiko užimtumą, tačiau kai tą užimtumą pamiršęs skambina dukrai ir ji neatsiliepia, rašo įvairias žinutes, kad ji (E. T.) neleidžia vaikui su juo bendrauti. Kai dukra žaidžia, o A. M. jai skambina, būna atvejų, kai dukra nenori atsiliepti. Pati mergaitė liepia jai (E. T.) atsiliepti į skambutį, jei ji nori kalbėti su A. M. ir ji negali priversti dukros kalbėti telefonu su tėvu, kai ši nesutinka. A. M. skambindavo dukrai, kai dukra miegodavo, tačiau ji nesutikdavo dukros žadinti, buvo atvejų, kai kelyje sustojusi fotografuodavo miegančią dukrą, kad įrodytų A. M., jog dukra tikrai miega. Kai A. M. nenorėdavo skambinti dukrai net ir nustatytu laiku, tai ir neskambindavo. Būdavo, kad jis bendrauja ir kitu nei teismo nutartyje nustatytu laiku ir dėl to niekada nekilo problemų. Visgi, vėliau paaiškėjo, kad A. M. perduodamas jai telefoną, kuriuo dukra turėjo su juo bendrauti, nustatė, kad jis gali nuolat stebėti telefono buvimo vietą, kontroliavo visus telefono nustatytus, kas rodo, kad perduodamas jai telefoną A. M. nuolat stebėjo jos (E. T.) buvimo vietą. Taigi ji (E. T.) būdama už tą telefoną atsakinga, buvo nuolat A. M. stebima. Kai dukra išvyko pas močiutę ir išsivežė telefoną, A. M. pranešė policijai apie pagrobtą telefoną ir tada paaiškėjo, kad A. M. nuolat stebėjo jos buvimo vietą. Šiai situacijai išaiškėjus, A. M. paprašė telefoną grąžinti jam. Dabar dukra turi kitą telefoną ir A. M., kai pats nori, skambina dukrai. Rugsėjo 1 d. dukra turėjo nemalonų pokalbį su tėvu, A. M. ją iškoliojo ir dabar ji turi labai stengtis, kad dukra bendrautų su tėvu.

Šiuo metu A. M. su dukra nebendrauju, nes to nenori. Posėdžiai civilinėje byloje nevyksta, posėdžius prašo atidėti argumentuodamas savo liga. Jis dukrai pasakė, kad daugiau jai (E. T.) nerašys, su ja dėl bendravimo su dukra nesitars ir visą jo susitikimų su mergaite organizavimo atsakomybę perkėlė pačiai mergaitei. Pati mergaitė turi jam skambinti ir siūlyti susitikti, nors ji būdama tokio amžiaus, net laike gerai nesiorientuoja. Dabar susidarė tokia situacija, kad jeigu mergaitė paskambintų A. M. ir paprašytų, kad ją pasiimtų, tai A. M. jos (E. T.) apie tai apskritai neinformuotų.

Ji klausė vaiko, kodėl dukra kalbėjo su tėvu apie nenorą vykti į kelionę, apie Turkijoje gyvenančius musulmonus, tačiau mano, kad dukra prifantazavo. Dukra save vadina advokate, nes ji perduoda jai (E. T.) tėvo A. M. pareiškėjai adresuotas žinutes. Dukra perdavė jai A. M. žinutę, kad ji (E. T.) yra kalta, kad kreipėsi į teismą, turi jo atsiprašyti už 2022 m. Dukra gilaus ryšio su tėvu neturi, nes jis dukros neaugina, ilgą laiką apskritai buvo dingęs ir su dukra nebendravo. Mergaitė jaučiasi verčiama daryti dalykus, kurių ji nenori. Per vasarą dukra atsigavo, tačiau dabar vėl A. M. reikalauja dukros skambinti jam, siūlyti susitikimus ir dukra pradėjo jausti nerimą.

Buvo gaunami nusiskundimai, kad dukra vis neranda laiko bendrauti su tėvu telefonu, tačiau E. T. kaip motina, kaip asmuo su kuriuo vaikas gyvena, turi pareigą paraginti dukrą bendrauti su tėvu, kad bendravimą puoselėtų. Nesutinka, kad vaikas nenoriai bendrauja su tėvu ir jų ryšys nestiprus. Kadangi A. M. su dukra iš pradžių nebendravo, dukros ir A. M. ryšys nebuvo stiprus ir tas jų bendravimas netrukdavo ilgai, tačiau jau praėjo kuris laiko tarpas ir nėra pagrindo manyti, kad mergaitė neturi ryšio su tėvu. Iš A. M. pateiktų garso įrašų girdėti, kad tėvo bendravimas su dukra yra artimas ir šiltas ir netiesa, kad mergaitė nepasiruošusi su tėvu bendrauti. ANK 73 straipsnyje numatytas nusižengimas yra tokio pobūdžio, kad ne viską galima uždokumentuoti, daug dalykų yra tarp eilučių. Šie tarp eilučių esantys dalykai leidžia suformuoti vidinį įsitikinimą ar asmens žodžiai atitinka jo veiksmus. Šioje byloje per laiką susidarė įspūdis, kad E. T. daugiau leidžia laiką aiškindamasis savo asmeninius santykius su A. M., nei siekia sudaryti sąlygas ir puoselėti tėvo ryšį su dukra. E. T. nuolat akcentuoja, kad ji viena užaugino dukrą, bet dukra neturi dalyvauti šioje situacijoje. Mergaitė turi teisę bendrauti su abiem tėvais, tuo labiau, kad abu tėvai yra išsilavinę, supratingi abu gali vykdyti savo pareigas ir puoselėti ryšį su vaiku. Mano, kad mama negeranoriška, tik šis E. T. negeranoriškumas nebuvo pastebėtas iš karto. Situacija blogėja, nėra komunikacijos tarp tėvų, E. T. socialinių paslaugų nepriima, kritikos taip pat nepriima. Institucijos atstovo siūlymus priima kaip kritiką, pasiūlymus vertina kaip Institucijos atstovo nekompetenciją, nors pati E. T. neturi kompetencijos vertinti Institucijos atstovo kompetenciją. Vaikas pastoviai miega, kai skambina tėvas, paskui tėvui neperskambina. Visos aplinkybės rodo, kad E. T. nenori spręsti problemų. E. T. paaiškinimas Institucijai rodo jos nenorą bendrauti su tėvu. Paaiškinime ji nurodo, kad mergaitė nenorėjo vykti į kelionę, nes širdyje jautė baimę, kad ji vyks į kelionę su svetimais žmonėmis, tačiau mergaitė bendrauja tiek su tėvu, tiek ir su jo „gyvenimo drauge“, todėl nėra pagrindo sakyti, kad mergaitė vyktų į kelionę su svetimais žmonėmis. Be to, nėra pagrindo spręsti, kad A. M. nededa pastangų ryšiui su dukra stiprinti, nes A. M. skambina dukrai. Be to, E. T. pasakė, kad su A. M. nesusitars. Šioje situacijoje Institucijos atstovė nežino kokių dar priemonių galima imtis prieš pareiškėją E. T., įspėjimas galimai vienintelis būdas pažadinti E. T. ir keisti jos elgesį.

Nusižengimo padarymo laikas yra platesnis, t. y. nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. liepos 12 d., kadangi šiuo laikotarpiu pareiškėja nuolat konfliktavo su A. M. dėl atostogų. Dar 2024 m. gegužės mėnesį A. M. klausė pareiškėją dėl vaiko atostogų ir ji nurodė, kad rugpjūtį vaiko atostogos suderintos su kitais asmenimis. Toks E. T. elgesys yra netinkamas. E. T. nubausta ne tik dėl vaiko atostogų su tėvu nederinimo, bet ir dėl E. T. nebendradarbiavimo su tėvu, vaiko nuteikinėjimo prieš tėvą, konfliktavimo su dukters tėvu ir konstruktyvaus bendravimo neplėtojimo. Jai žinoma, kad E. T. veda dukrą pas psichologę, tačiau čia toks atvejis, kai ne vaikui reikia psichologo, bet patiems tėvams. Vaikui psichologo šiuo atveju greičiausiai nereikia.

Liudytoju apklaustas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad E. T. nuteikinėja dukrą prieš jį ir trukdo jam bendrauti su dukra. Į suplanuotas atostogas su dukrai nevyko dėl sveikatos būklės, tačiau E. T. apie tai neinformavo. Jis dukrai pasakė, kad į kelionę nevažiuos. Su E. T. nebendrauja ir nepalaiko jokių santykių. Šiuo metu su dukra dėl sveikatos būklės nesusitinka, su ja pasikalba telefonu. E. T. nesudaro sąlygų dukrai nakvoti pas tėvą. Jam svarbiausia dabar sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 615 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (atvejai, kai negali būti surašomas administracinis nurodymas), o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Nors priešingai nei ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turinį, ANK 618 straipsnyje nėra konkrečiai nurodyta, kad nutarime be paminėtų duomenų turi būti nurodyta ir administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, tačiau sistemiškai aiškinant paminėtas nuostatas, akivaizdu, kad šie duomenys turi būti nurodyti ir Institucijos priimamame nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kadangi šie duomenys bei atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti (blanketinės dispozicijos atveju), koks ANK straipsnis ar jo dalis taikytinas. Tai yra svarbu tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Nors nagrinėtinu atveju, nustačius ANK 615 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, E. T. atžvilgiu nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pareiškėjos atžvilgiu priimant skundžiamą nutarimą ir paskiriant administracinę nuobaudą – įspėjimą, tačiau pastebėtina, jog tai neatleidžia Institucijos nuo pareigos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimą suformuluoti aiškiai, suprantamai tam, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo jis kaltinamas, kad galėtų nuo jo gintis, o nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.

Skundžiamu nutarimu E. T. nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir jai skirtas įspėjimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 25 d. iki 2024 m. liepos 8 d. konfliktavo su dukters tėvu, nesiekė rasti sprendimo dėl tėvo atostogų su dukra, teikė pirmenybę dukters atostogoms su giminaičiais, todėl laikytina, kad toks E. T. elgesys turėjo neigiamos įtakos dukters ryšiui su tėvu ir tai neatitiko geriausių vaiko interesų.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais E. T. netinkamai atliko savo kaip vieno iš tėvų pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnį, 31 straipsnio 1 dalį, 5 dalį ir 33 straipsnio 2 dalį.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šios teisės normos dispozicija blanketinė, taigi jos esminiai turinio elementai (objektyvieji požymiai) yra išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį ANK straipsnį, būtina tiksliai nurodyti, kokių teisės aktų ir kokias konkrečias normas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kadangi blanketinės dispozicijos atveju būtent kituose teisės aktuose numatomi objektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto protokolo galima suvokti, už kokią veiką (kokius veiksmus ir kokių konkrečių teisės aktų pažeidimus) norima taikyti administracinę atsakomybę. Esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi nuostata, kad nutarime turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė ir būtent kokiais veiksmais jis tai padarė.

Teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo eigą, skundžiamo nutarimo turinį, jame užfiksuotą informaciją, sprendžia, kad E. T. atžvilgiu skundžiamas nutarimas, šiuo atveju negali būti pripažintas atitinkančiu ANK 609 straipsnio 1 dalies ir 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi jame neaiškiai ir netiksliai nurodyti aktualūs teisės aktai, kuriuos E. T. savo veika galimai pažeidė, nenurodytas tikslus galimo nusižengimo padarymo laikas, neatskleista, kaip E. T. administraciniame kaltinime nurodyti veiksmai pasireiškė tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams kontekste, be to iš Institucijos atstovės paaiškinimų matyti, kad buvo vertinti ir kiti E. T. veiksmai, kurie administraciniame kaltinime apskritai nenurodyti. Dėl to nebuvo užtikrinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, o tai suvaržė jo teisę į gynybą.

Šiuo atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, kad galimas nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. 08.00 val. iki 2024 m. liepos 12 d. 08.00 val., visgi vėliau tame pačiame nutarime formuluojant administracinį kaltinimą nurodyta, kad galimas nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 25 d. iki 2024 m. liepos 8 d. Taigi šiuo atveju galimo nusižengimo padarymo laikas nėra aiškus, tuo tarpu teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad vertino platesnį laikotarpį, nuo 2024 m. gegužės 1 d., nes tuo metu E. T. jau buvo nurodžiusi, kad rugpjūtį vaikas atostogaus su giminėmis. Be to, teikdama paaiškinimus Institucijos atstovė taip pat nurodė, kad vertino iš esmės ir kitus E. T. veiksmus, tačiau kokiu laikotarpiu tokie veiksmai buvo padaryti ir kokį laikotarpį ji vertino, nedetalizavo.

Administraciniame kaltinime, kaip jau minėta, yra nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 25 d. iki 2024 m. liepos 8 d. E. T. konfliktavo su dukters tėvu, nesiekė rasti sprendimo dėl tėvo atostogų su dukra, teikė pirmenybę dukters atostogoms su giminaičiais, todėl laikytina, kad toks E. T. elgesys turėjo neigiamos įtakos dukters ryšiui su tėvu ir tai neatitiko geriausių vaiko interesų ir tokiais veiksmais padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Visgi, teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad vertino ir kitus E. T. veiksmus – nebendradarbiavimą su vaiko tėvu, vaiko nuteikinėjimą prieš tėvą, konfliktavimą su dukters tėvu ir konstruktyvaus bendravimo neplėtojimą, socialinių paslaugų atsisakymą, nepakankamas pastangas įtikinant dukrą paskambinti tėvui, atsiliepti į tėvo skambučius, nesudarymą sąlygų dukrai nakvoti pas tėvą ir pan. Visgi administraciniame kaltinime E. T. tokie veiksmai nėra inkriminuoti.

Tėvų valdžios turinys detalizuotas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Joje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai (pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kt.). Šiuo atveju skundžiamo nutarimo pažeidimo esmėje nurodyta, kad E. T. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnį, 31 straipsnio 1 dalį, 5 dalį ir 33 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu skundžiamo nutarimo skiltyje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ yra nurodyta, kad pažeisti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnis, 31 straipsnio 1 dalis ir 33 straipsnio 2 dalis, t. y. šiuo atveju jau nenurodyta, kad pažeistos minėto įstatymo 31 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be kita, paminėto įstatymo 12 straipsnis yra suskirstytas į dalis, tačiau kokias konkrečiai 12 straipsnio nuostatas E. T. galimai pažeidė, neatskleista.

Iš Institucijos atstovės paaiškinimų matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo vertinami ne tik E. T. veiksmai derinant vaiko ir tėvo A. M. atostogas, bet ir kiti E. T. galimai atlikti veiksmai, t. y. nebendradarbiavimas su vaiko tėvu, vaiko nuteikinėjimas prieš tėvą, konfliktavimas su dukters tėvu ir konstruktyvaus bendravimo neplėtojimas, socialinių paslaugų atsisakymas, nepakankamos pastangos įtikinant dukrą paskambinti tėvui, atsiliepti į tėvo skambučius, nesudarant sąlygų vaikų nakvoti pas tėvą ir pan., tačiau tokios aplinkybės skundžiamame nutarime apskritai nenurodytos ir neinkriminuotos, kas sudaro pagrindą spręsti, kad skundžiamame nutarime suformuluotame kaltinime nėra nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu E. T. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, t. y. kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai vaiko interesams ir kad toks tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas yra priešingas vaiko interesams. Detalus kaltinimo surašymas, reikalingas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto sprendimo dėl administracinio nusižengimo galima suprasti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

ANK įtvirtintos teisės aktų normos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole (šiuo atveju nutarime, nes protokolas nebuvo rašomas) suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis nusižengimo aplinkybėmis, pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą) ir jame suformuluoto nusižengimo aprašymo turinį, be kita ko, ir nuorodas į blanketines normas, kurių nuostatų pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama tik pagal tokį administracinio nusižengimo aprašymą, pagal kurį jam perduota medžiaga (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-322-493/2019).

Įvertinus bylos medžiagą ir galiojantį teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgus į tai, kad tikslaus administracinio kaltinimo asmeniui nesuformulavimas bei nevisapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas yra pakankamas pagrindas grąžinti bylą protokolą (nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas) surašiusiai Institucijai papildomai tirti, kadangi būtent Institucija turi įgaliojimus atlikti patikrinimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus bei priimti nutarimus, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą, tai, kad teismas negali keisti, išplėsti skundžiamame nutarime apibrėžto kaltinimo ribų, nurodydamas visiškai naujas teisinei kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes, papildyti nuorodomis į blanketines normas, kurių nuostatų pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą, konstatuotina, kad dėl tikslaus administracinio kaltinimo nesuformulavimo ir tikslių nuorodų į blanketines normas, kurių nuostatų pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą, neišdėstymo, netikslaus galimo nusižengimo padarymo laiko nurodymo, taigi ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių pažeidimo, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėja pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau skundžiamą nutarimą panaikinus ir bylą grąžinus Institucijai, pareiškėjos prašymas priteisti proceso išlaidas paliekamas nenagrinėtas. Klausimas dėl proceso išlaidų bus sprendžiamas priimant galutinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

E. T. atstovės advokato padėjėjos Sandros Ivanauskaitės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės J. G. 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.