Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-1194/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-29
Bylos Nr.
1-86-1194/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33193-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvija Bunkuvienė
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Julius Jasaitis
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-86-1194/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33193-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.7.13;1.1.8.10.2; 1.1.8.11; 1.2.29.1.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2024 m. sausio 29 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant prokurorei I. D.,kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui,

viešame nuotoliniame (mišriame) teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. sausio 6 d., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 (keturių) MGL (520 litų) dydžio baudos bausmė;

2) 2014 m. spalio 16 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, paskirta 16 (šešiolikos) MGL (602 eurų) dydžio baudos bausmė;

3) 2015 m. rugpjūčio 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) 2017 m. gegužės 25 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, paskiriant įpareigojimus neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą. 2019 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. 2021 m. balandžio 1 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. 2-609, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi paleistas lygtinai neatlikęs 6 (šešių) mėnesių 6 (šešių) dienų laisvės atėmimo bausmės. 2021 m. spalio 14 d. atliko bausmę;

5) 2023 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. kaltinamas tuo, kad suklastojo dokumentą, o būtent, jis 2022 m. gegužės 17 d. apie 17 val., UAB „Emsi“ degalinėje, esančioje Sodų g. 3, Lentvaris, Trakų raj., su MB „Autoluitas“ atstovu A. T. (A. T.) sudarydamas transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, pirkėjo duomenų vietoje įrašė R. (R.) P. asmens duomenis, minėtą sutartį eilutėje pirkėjas pasirašė R. P. vardu, tokiu būdu sutartį sudarydamas nepažįstamo asmens – R. P. vardu suklastotojo – 2022 m. gegužės 17 d. transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį.

2. Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis parodė, kad neturi ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, o jam buvo reikalingas automobilis darbo reikalams. Nežinojo, kad neturėdamas vairuotojo pažymėjimo gali įsigyti automobilį. Jis R. P. dokumentus rado ir nieko blogo nenorėdamas nusipirko automobilį jo vardu, bet paskui suprato, kad padarė nusikaltimą. Pripažįsta kaltinime nurodytą aplinkybę, kad pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Sutartyje buvo parašytas vardas, pavardė, jei neklysta galbūt asmens kodas, parašas. Sutartis buvo sudaryta „Emsi“ degalinėje, Lentvaryje. Jis buvo su dviem pažįstamais asmenimis. Nukentėjusiojo duomenis žinojo, nes buvo radęs jo dokumentą – vairuotojo pažymėjimą. Niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir galvojo, kad įsigyjant automobilį reikia įrašyti vairuotojo pažymėjimo duomenis. A. T., jiems susitikus, pasakė, kad užtenka paso, nes jis pasakė, kad neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo ir tuomet jie pagal jo paso duomenis pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Antrą sutartį pasirašė, nes jam paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas nereikalingas ir, kad jis turi sutvarkyti dokumentus dėl automobilio, bet negali. Tuomet perrašė sutartį jo (kaltinamojo) vardu. ANK pažeidimus turbūt padarė pats, jei pažeidimai padaryti nuo to momento, kai automobilis buvo parduotas. Pripažįsta, kad pats padarė pažeidimus. Baudų dėl padarytų pažeidimų dar nėra gavęs. Galvojo, kad baudos eina asmeniui, kuris vairuoja automobilį, o ne tam, kieno vardu pirktas. Kitu vardu pasirašė pirkdamas automobilį, nes galvojo, kad neturėdamas vairuotojo pažymėjimo negali įsigyti automobilio. Nukentėjusiojo R. P. nepažįsta. O dėl baudų, net nesusimąstė, negalvojo, kad darys ANK pažeidimus, nes jam reikėjo važiuoti labai netolimus atstumus. Ar naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, nežino. Prisipažįsta, kad atliko kaltinime nurodytą veiką. 2023 m. gruodžio 14 d. buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnį ir jam paskirta 900 eurų bauda. Minėta bauda dar nesumokėta, bet žada sumokėti. Jei teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą išdėstytų dalimis, galėtų ją sumokėti, kas mėnesį po 100–200 eurų. Nusikaltimą tikrai padarė nenorėdamas pakenkti kitam piliečiui ar dar kažkam. Tai padarė per savo žioplumą, per neišprusimą. Labai dėl to gailisi.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis, jo gynėjas.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą, kuriame jam buvo paskirta bauda, neva jis 2012 m. birželio 29 d. 18 val. 59 min., kelio Nr. A19 0,51 km., Vilnius, automobiliu „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas dalyvaujantis viešame eisme be privalomosios techninės apžiūros ir be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Tą pačią dieną paskambino protokole nurodytu telefonu ir kalbėjo su policijos pareigūnu. Pokalbio metu nurodė, kad automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo įsigijęs. Jam buvo pasakyta, kad jo vardu buvo surašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Policijos pareigūnui nurodė, kad pirkimo–pardavimo dieną buvo išvykęs į užsienio valstybę. Pirmą kartą girdi tokią įmonę – MB „Autoluitas“ ir įmonės atstovo A. T. nepažįsta. Negali nurodyti, iš kur A. T. žino jo asmens duomenis. 2021 metais, mėnesio nurodyti negali, buvo pametęs savo piniginę su visais dokumentais. Žmogus, kuris surašė suklastotą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, galėjo pasinaudoti jo dokumentais. Pirkimo–pardavimo sutartyje parašas ir raštas neatitinka jo rašysenos. Pateikus reikalingus dokumentus jam buvo panaikintos abi baudos. Civilinio ieškinio byloje neteiks, pretenzijų dėl šio įvykio neturi (b. l. 34-40).

4.2. Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra MB „Autoluitas“ direktorius, kuri verčiasi automobilių pirkimu pardavimu. Pardavinėja automobilius, todėl yra užpildęs transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių šablonus ir toje vietoje, kur yra įrašas „pardavėjas“ yra įrašęs įmonės kodą ir juridinio asmens pavadinimą MB „Autoluitas“. Transporto priemonę – automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė kaip įmonės direktorius, įrašęs savo asmens vardo pirmą raidę A. ir pavardę T.. Eilutę pirkėjas buvo palikęs tuščią ir dažniausiai pats pirkėjas įsirašo savo asmens duomenis ir pasirašo pirkdamas automobilį. Automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ nebuvo užregistravę. Automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimas buvo patalpintas į kažkurią automobilių pardavimo platformą. Pamena, kad atsirado pirkėjas, kurį sudomino minėtas automobilis. 2022 m. gegužės mėnesį, jam buvo paskambinta ir susitarė su pirkėju, kad minėtą automobilį atvarys į degalinę „Emsi“, esančią Sodų g. 3, Lentvaris, Trakų raj. Tikrai pamena, kad minėtą automobilį 2022 m. gegužės 17 d. atvyko apžiūrėti trys asmenys – vyriškiai. Apibūdinti vyriškių tikrai negalėtų, taip pat nurodyti automobilio markės ir valstybinių numerių, kuriuo atvyko vyriškiai taip pat negali. Su minėtais vyriškiais matėsi tik vieną kartą. Kiek pamena, vyriškiai apžiūrėjo ir važinėjo automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis vyriškiams tiko ir tą pačią dieną dviem egzemplioriais buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Vienas iš vyriškių surašė pirkėjo duomenis – R. (R.) P. ir pasirašė pastarojo vardu. Neėmė žmogaus asmens dokumento, kadangi asmeniu pasitikėjo. Minėtą automobilį pardavė už 150 eurų. Automobilis buvo be techninės apžiūros ir greičiausiai be draudimo. Praėjus porai mėnesių nuo automobilio pardavimo iš kelių policijos gavo laišką, kad automobilis dalyvavo viešajame eisme ir padarė administracinį nusižengimą. Jis turėjo informuoti, kas įvykio dieną vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, policijos pareigūnams nusiuntė pirkimo–pardavimo sutartį. Kiek pamena, jam į elektroninį paštą dėl automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų administracinių nusižengimų buvo atsiųsta 17 (septyniolika) baudų. Vėliau pats parašė pareiškimą per e.policiją, kad naujas automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nedeklaruoja automobilio įsigijimo. 2022 m. rugpjūčio 31 d., važiuodamas į Vilnių pro Grigiškes, aikštelėje, prie upės, pastebėjo stovintį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ir buvo pardavęs 2022 m. gegužės mėnesį. Nusprendė sulaukti automobilio savininko ir su pastaruoju pasikalbėti, sužinoti, dėl kokios priežasties pastarasis piktybiškai neregistruoja transporto priemonės, tačiau atėjęs asmuo jam buvo matytas pirmą kartą. Tikrai ne šitam asmeniui 2022 m. gegužės 17 d. pardavė minėtą automobilį. Paaiškėjo, kad vairuotojas iš R. P. buvo nusipirkęs automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas paaiškino, kad negali priregistruoti automobilio savo vardu, nes R. P. nebuvo sutvarkęs dokumentų. Asmeniui pasiūlė užpildyti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Vairuotojas jam padiktavo savo duomenis ir jie užpildė duomenis, kad asmuo galėtų savo vardu prisiregistruoti automobilį. Asmuo nebuvo prieš tokį sutarties sudarymą atbuline data ir prisiimti visą atsakomybę už kažkieno padarytus pažeidimus, nors faktiškai visą tą laikotarpį automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam nepriklausė. Automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį su nauju pirkėju užpildė 2022 m. gegužės 18 d. data, nors iš tikro sutartį pildė 2022 m. rugpjūčio 31 d. Šie veiksmai nieko nepakeitė, nes ir A. K. nesiėmė jokių veiksmų, kad priregistruoti minėtą automobilį . Per mėnesį vidutiniškai parduoda 11 – 12 automobilių, dėl šios priežasties galėjo iš nuotraukų neatpažinti A. K., su kuriuo „atbuline data“ surašė naują pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 45-52).

4.3. 2022 m. rugpjūčio 8 d., Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinių nusižengimų ir eismo priežiūros skyriaus administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyr. specialistės A. J. tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad Lietuvos kelių policijos tarnyboje buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad 2022 m. birželio 29 d. 18 val. 59 min., kelio Nr. A19 0,51 km., Vilnius, transporto priemonė – automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota dalyvaujanti viešajame eisme be privalomosios techninės apžiūros ir be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Transporto priemonės – automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas MB „Autoluitas“ pateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią nuo 2022 m. gegužės 17 d. 17 val., automobilį perleido R. P.. Pirkimo–pardavimo sutarties kopija 2022 m. liepos 5 d. buvo gauta el. paštu. R. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. 2022 m. liepos 18 d. el. paštu buvo gautas R. P. laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad „automobilis ne mano“. 2022 m. rugpjūčio 4 d. R. P. nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytu laikotarpiu pastarasis buvo išvykęs į užsienio valstybę. Polis II naršyklėje buvo atlikta sienų kirtimo paieška ir nustatyta, kad R. P. 2022 m. gegužės 15-25 d., nebuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir negalėjo sudaryti automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties (b. l. 6).

4.4. Administracinių nusižengimų bylos duomenimis (ROIK: 22181750740) nustatyta, kad kaltinamasis A. K. 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, kadangi 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 22 val. 16 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti Erfurto gatvėje, Vilnius, vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 63-65).

4.5. 2023 m. vasario 27 d., savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis nustatyta, kad liudytojas A. T. pateikė tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-33193-22, reikšmingos transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties originalą (b. l. 68-69).

4.6. 2023 m. kovo 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-553 (23) duomenimis nustatyta, kad: 1) 2022 m. gegužės 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus „R. P.“, esančius eilutėse „Pirkėjas“, „Transporto priemonę pirko“, parašė vienas asmuo; 2) 2022 m. gegužės 18 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus „A. K.“, esančius eilutėse „Pirkėjas“, „Transporto priemonę pirko“, parašė vienas asmuo; 3) Tikėtina, kad 2022 m. gegužės 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus „R. P.“ parašė asmuo, kuris 2022 m. gegužės 18 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje parašė rankraštinius įrašus „A. K.“ (b. l. 73-76).

4.7. 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1231 (23) duomenimis nustatyta, kad: 1) 2022 m. gegužės 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus „R. P.“, esančius eilutėse „Pirkėjas“, „Transporto priemonę pirko“, parašė A. K.; 2) Nustatyti, ar 2022 m. gegužės 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje, „Transporto priemonę pirko“ šalia rankraštinio įrašo „R. P.“ pasirašė A. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (b. l. 83-85).

Motyvuojamoji dalis

A. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

6. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Pagal teismų praktiką, dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (2012 m. vasario 14 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–37/2012). Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija.

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sudarydamas transporto priemonės – automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjo duomenų vietoje įrašė nepažįstamo asmens duomenis ir minėtą sutartį pasirašė nepažįstamo asmens vardu. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis suklastojo dokumentą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą.

8. Tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, patvirtina paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kaltinamasis pripažino, kad jis rado R. P. dokumentus ir nieko blogo nenorėdamas nusipirko automobilį jo vardu, bet paskui suprato, kad padarė nusikaltimą. Nurodė, kad nusikaltimą padarė nenorėdamas pakenkti kitam piliečiui ar dar kažkam. Tai padarė per savo žioplumą, per neišprusimą, nes nežinojo, kad neturint vairuotojo pažymėjimo galima įsigyti automobilį. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo R. P., liudytojo A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, specialisto išvadose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

9. Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamojo A. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

10. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

12. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

13. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

14. Prokurorė baigiamojoje kalboje nurodė, kad neišgirdo, jog A. K. gailėjosi padaręs minėtą nusikalstamą veiką, o vien tik prisipažinimas nevertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl padarė išvadą, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tačiau kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kelis kartus pakartojo, kad labai gailisi dėl to, ką padarė (žr. šio nuosprendžio 2 punktą). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi, pripažįsta tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinio ieškinio byloje nėra. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas, 5 (penkerių) metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta ir įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant kiek didesnį už minimalų (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, šios bausmės dydis – 54 MGL (2 700 Eur), už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, asmenybės pavojingumui.

18. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant – 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė – bauda subendrintina su 2023 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda, paskirtas bausmes – baudas visiškai sudedant ir paskiriant galutinę bausmę – 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

20. Kaltinamasis A. K. prašo leisti jam paskirtą baudą sumokėti dalimis, mokant kas mėnesį po 100–200 eurų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į skirtinos bausmės dydį (galutinis baudos dydis – 2 700 Eur), kaltinamajam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 24 (dvidešimt keturi) mėnesiai.

21. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 140-141) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

22. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2023 m. birželio 1 d. vokas prie Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1231 (23), su 2022 m. gegužės 17 d. transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties originalu, su lyginamaisiais eksperimentiniais pavyzdžiais, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė – bauda subendrinama su 2023 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda, paskirtos bausmės – baudos visiškai sudedamos ir paskiriama galutinė bausmė – 54 MGL (2 700 Eurų) dydžio bauda.

Nustatyti A. K. 24 (dvidešimt keturių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2023 m. birželio 1 d. vokas prie Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1231 (23), su 2022 m. gegužės 17 d. transporto priemonės - automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties originalu, su lyginamaisiais eksperimentiniais pavyzdžiais, saugomus baudžiamojoje byloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Išaiškinti A. K., kad paskirta bauda per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Silvija Bunkuvienė