Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1699-431/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
e2S-1699-431/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03952-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
R. U.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Aloresta“, V. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „EMAN statyba“, J. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1699-431/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03952-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; (S) 3.5.22; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. U. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje - uždaroji akcinė bendrovė „Aloresta“, V. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „EMAN statyba“, J. L., antstolė A. S., antstolis G. P., antstolis I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio I. G. 2018 m. sausio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. B-24678, priimti naują išieškotų lėšų iš UAB „Aloresta“ paskirstymo patvarkymą, į išieškotų lėšų paskirstymą įtraukiant pareiškėją. Nurodė, jog antstolis 2018 m. sausio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu iš skolininkės UAB „Aloresta“ išieškotus 98 900 Eur paskirstė kreditoriams: VMI, UAB „Eman statyba“, V. D., J. L..Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-810- 653/2018 pagal pareiškėjo ieškinį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurias vykdė antstolis G. P., 2017 m. lapkričio 9 d. patvarkymu prisijungęs prie antstolio I. G. vykdomų išieškojimų iš UAB „Aloresta“. Tačiau pareiškėjas nebuvo įtrauktas į išieškotojų sąraš,ą paskirstant iš UAB „Aloresta“ išieškotas lėšas. Teigia, kad antstolis visiškai neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, jų taikymo sąlygas, visiškai nevertino fakto, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, kai egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius jų palankaus išieškotojui teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai patenkino pareiškėjo reikalavimus, t. y. priteisė jam iš UAB „Aloresta“ 45 000 Eur skolą, 13 500 Eur netesybų, 5 proc. įstatymines metines palūkanas ir 1 470 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismo sprendimas negalės būti vykdomas, kadangi antstolis I. G. visas išieškotas lėšas iš UAB „Aloresta“ paskirstė kitiems vykdomosios bylos dalyviams. Susiklostė situacija, kuomet laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinto teismo sprendimo įvykdymas ir teisėti išieškotojo interesai bei lūkesčiai yra pažeidžiami skundžiamu antstolio patvarkymu išieškotas lėšas paskirstant kitiems vykdomosios bylos dalyviams. Skolininkė UAB „Aloresta“ jokio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, neturi. Todėl antstolio I. G. išieškotos lėšos iš UAB „Aloresta“ yra vienintelės realios pajamos, kurių atitinkama dalis galėtų užtikrinti tinkamą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-810-653/201ū įvykdymą ir užtikrintų tinkamą pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą.Antstolis I. G. nesutiko su skundu, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nuspręsta ne išieškoti, o areštuoti UAB „Aloresta“ turtą. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užkirsti kelią atsakovui (skolininkui) perleisti ar paslėpti turimą turtą taip išvengiant galimų neigiamų turtinių padarinių ar atsiskaitymo su ieškovu, tačiau ne apriboti galimybę kitiems išieškotojams, kurių reikalavimai skolininkui jau yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, atgauti skolas. Skundžiamo patvarkymo priėmimo dieną pareiškėjo reikalavimas nebuvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu nebuvo išduoto vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš skolininkės, taigi nebuvo ir antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindo, pagrindo pinigines lėšas skirstyti pareiškėjui. O tai, kad jau po piniginių lėšų paskirstymo pareiškėjo reikalavimas ir buvo patvirtintas, nepaneigia paskirstymo pagrįstumo ir jo teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo R. U. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų atmetėTeismas nustatė, jog antstolis I. G. vykdė vykdomąsias bylas Nr. 0008/17/01421, 0008/17/02365, 0008/18/00001 ir 0008/18/00055, kurios baigtos ir, antstoliui 2018 m. sausio 10 d. priėmus išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. B-24678, paskirstytos išieškotos lėšos. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo R. U. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Aloresta“ avansą ir netesybas. Minėtoje byloje 2018 m. vasario 5 d. gautas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vykdomasis raštas byloje Nr. 2-810-653/2018 nėra išduotas. Pareiškėjo reikalavimas skolininkei nėra patvirtintas, Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs ir vykdymo veiksmai nėra pradėti. Antstolis 2018 m. sausio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme nurodė, kad pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus, tame tarpe lėšų paskirstymą skolą prisiteisusiems išieškotojams, yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas (CPK 626 straipsnis). Jei turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Nenustatyta, kad R. U. jau būtų prisiteisęs skolą, jo reikalavimas nėra patvirtintas, nutartimi yra nuspręsta ne išieškoti, o areštuoti, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką ir galiojantį teisinį reglamentavimą pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trečios eilės ieškovui R. U. vykdymo procese iš skolininko išieškotos lėšos CPK nustatyta tvarka neskirstomos.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užkirsti kelią atsakovui (skolininkui) perleisti ar paslėpti turimą turtą, taip išvengiant galimų neigiamų turtinių padarinių ar atsiskaitymo su ieškovu, tačiau ne apriboti galimybe kitiems išieškotojams, kuriu reikalavimai skolininkui jau yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismu sprendimais, atgauti skolas. Antstolis, atsakydamas į pareiškėjo skundą, pažymėjo, jog vykdymo procese išieškotų lėšų paskirstymo tvarką detaliai reglamentuoja CPK 753-759 straipsniai bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos taisyklės. Piniginių lėšų paskirstymas nurodytame teisiniame reglamentavime siejamas su išieškotojų reikalavimų pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimu. Nagrinėjamos bylos atveju nė viena įstatymo nuostata neįtvirtina antstolio teisės vykdymo procese išieškotas pinigines lėšas proporcingai skirstyti ir išieškotojui, kurio naudai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau kuris neturi įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas pažeisti išieškotojų, turinčių įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus, teises bei teisėtus interesus, paneigtų sprendimo įvykdymo privalomumo, teisinio apibrėžtumo reikalavimus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas R. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti antstolio I. G. 2018 m. sausio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir įpareigoti antstolį nauju patvarkymu į išieškotų iš UAB „Aloresta“ lėšų paskirstymą įtraukti išieškotoją R. U.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas visiškai neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, jų taikymo sąlygas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra išieškotojo teisių apsauga. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, kai egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius jų, palankaus išieškotojui teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Būtent todėl Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-810-653/2018. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai patenkino pareiškėjo reikalavimus. Nors skolininkė UAB „Aloresta“ ir pateikė pareiškimą dėl minėto sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau teismas jos pareiškimo netenkino. Tuo tarpu antstolis visas išieškotas lėšas iš UAB „Aloresta“ paskirstė kitiems vykdomosios bylos dalyviams. Taigi susiklostė situacija, kai laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinto teismo sprendimo įvykdymas ir teisėti išieškotojo interesai bei lūkesčiai yra pažeidžiami antstolio patvarkymu išieškotas lėšas paskirstant kitiems vykdomosios bylos dalyviams. Teismas neįvertino aplinkybės, jog skolininkė UAB „Aloresta“ neturi daugiau jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Todėl antstolio išieškotos lėšos yra vienintelės, kurių dalis galėtų užtikrinti tinkamą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimo už akių įvykdymą. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį, vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje antstolis pažeidė minėtą įstatymo nuostatą, nes visiškai nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, išimtinai gynė tik kitų išieškotojų teises ir interesus.Antstolis I. G. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Teismas skundžiamoje nutartyje labai aiškiai išdėstė, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užkirsti kelią atsakovei (skolininkei) perleisti ar paslėpti turimą turtą, taip išvengiant galimų neigiamų turtinių padarinių ar atsiskaitymo su ieškovu, tačiau ne apriboti galimybę kitiems išieškotojams, kurių reikalavimai skolininkui jau yra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, atgauti skolas. Vykdymo procese išieškotų lėšų paskirstymo tvarką detaliai reglamentuoja įstatymo nuostatos, piniginių lėšų paskirstymą susiedamos su išieškotojų reikalavimų pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimu. Nė viena įstatymo nuostata neįtvirtina antstolio teisės vykdymo procese išieškotas pinigines lėšas proporcingai skirstyti ir išieškotojui, kurio naudai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau kuris neturi įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento. Skundžiamo antstolio patvarkymo priėmimo dieną pareiškėjo reikalavimas skolininkei nebuvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu nebuvo išduoto vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš skolininkės, taigi nebuvo ir antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindo, pagrindo pinigines lėšas paskirstyti pareiškėjui. Tai, kad jau po piniginių lėšų paskirstymo pareiškėjo reikalavimas buvo patvirtintas, nepaneigia paskirstymo pagrįstumo ir teisėtumo. Nei teismas, nei antstolis neturėjo pareigos vertinti aplinkybės, jog po paskirstymo skolininkė neturi daugiau turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Pareiškėjo interesai ir teisėti lūkesčiai negali paneigti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, negali būti pagrindas nepaisyti įstatymo nuostatų, vykdymo proceso principų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio patvarkymo, kuriuo buvo paskirstytos išieškotos lėšos, neįtraukiant pareiškėjo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-810-653/2018 tenkino ieškovo R. U. prašymą ir areštavo atsakovės UAB „Aloresta“ 45 000 Eur vertės turtą bei pinigines lėšas. Antstolis I. G. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. įsakymą dėl skolos ir delspinigių išieškojimo iš skolininkės UAB „Aloresta“ išieškotojai UAB „EMAN statyba“ naudai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Aloresta“ išieškotojui V. D., VMI 2018 m. sausio 2 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimus dėl nepriemokos išieškojimo iš UAB „Aloresta“. Pardavus skolininkei UAB „Aloresta“ priklausantį turtą, antstolis I. G. 2018 m. sausio 10 d. patvarkymu paskirstė išieškotą sumą išieškotojams, tačiau neįtraukė pareiškėjo.Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis vykdė išieškojimo veiksmus pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą, teismo išduotą vykdomąjį raštą ir VMI sprendimus. Tuo tarpu skundžiamo antstolio patvarkymo priėmimo metu dar nebuvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo reikalavimai UAB „Aloresta“ būtų patenkinti, jo reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos tik laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 587 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 punktus tiek teismo įsakymai, teismo išduoti vykdomieji raštai bei VMI sprendimai, tiek teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomieji dokumentai. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį yra tik ieškovo interesų gynimas nuo atsakovo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tačiau tai nereiškia, jog esant teismo ar kitų institucijų išduotiems vykdomiesiems dokumentams, pastarieji dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebus vykdomi.Visų vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarka yra griežtai reglamentuota CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų taisyklių. Pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 punktą antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus. Kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 626 straipsnio 3 dalis).Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punkto 1 dalį kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Turto realizavimas stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais. Pagal 2 dalį turto realizavimas taip pat stabdomas tuo atveju, kai, areštavus turtą vykdomojoje byloje dėl piniginių sumų išieškojimo, vėliau šis turtas aprašomas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmesnės reikalavimų eilės išieškotojo reikalavimams užtikrinti.Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra trečios eilės išieškotojas, todėl pagal nurodytą teisinį reglamentavimą antstolis neturėjo pareigos stabdyti išieškojimo veiksmų ir nepaskirstyti lėšų išieškotojams, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo reikalavimai bus patenkinti. Pagal CPK 588 straipsnio 1 dalį teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-810-653/2018 įsiteisėjo tik 2018 m. kovo 13 d., o vykdomasis raštas pareiškėjui buvo išduotas tik 2018 m. balandžio 5 d. Todėl antstolis pagrįstai 2018 m. sausio 10 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu neįtraukė pareiškėjo ir jam nepaskyrė dalies išieškotų lėšų.Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog skolininkė UAB „Aloresta“ jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi, nėra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus ar paskirstyti dalį išieškotų lėšų pareiškėjui, kurio reikalavimas skundžiamo patvarkymo priėmimo metu dar nebuvo patenkintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. UAB „Aloresta“ yra veikianti įmonė, jai nėra iškelta ar keliama bankroto byla, todėl negalima daryti išvados, jog toliau tęsdama savo veiklą bendrovė negaus pajamų, iš kurių pareiškėjas galės išsiieškoti jam priteistą skolą.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė