Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-10-11 · Administracinė byla Nr. I1-8256-257/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-11
Bylos Nr.
I1-8256-257/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01604-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
M. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-8256-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01604-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 81). Pareiškėjas M. A. skunde (b. l. 2) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. sausio 18 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose nebuvo atskiro sanitarinio mazgo ir jie nebuvo vėdinami. Kameroje Nr. 66 buvo dužęs langas ir ilgą laiką jis nebuvo tvarkomas, nors izoliatoriaus administracija apie tai buvo raštu informuota. Kameroje Nr. 7 buvo laikomi šeši asmenys, tačiau akivaizdžiai ploto teko mažiau nei tai numato teisės normos. Kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl teko belsti į duris, norint išsikviesti Resocializacijos skyriaus specialistą. Kameroje Nr. 97 buvo daug blakių, tačiau, tinkamai sureagavus, kitą dieną buvo perkeltas į kitą kamerą. Prieš išvykdamas į Marijampolės pataisos namus, paprašė pateikti dokumentą, kuriose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose buvo laikomas, tačiau atsakymo negavo. Dėl to jis patyrė nepatogumus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 70–77) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui. Atsakovės atstovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būt eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes teisės aktuose yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas neišskaičiuojant baldų ar san. mazgo. Nurodo, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa (galiojo iki 2020-12-22). Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintoms „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklėms, kurių 12.5 p. numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad san. mazgas nėra atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, tačiau toks vertinimas yra visiškai neteisingas, nes kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, san. mazgas atitvertas sienele arba USB plokšte. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, bendros kameros erdvės atskyrimas nuo san. mazgo ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu (žr. LVAT2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.) Iš nuotraukų matyti, kad san. mazgų užuolaidos yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimo neįtakoja, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių TI san. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad per stebėjimo langelį ar stebėjimo akutę pareiškėjo stebėjimas būnant san. mazge yra neįmanomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, buities kambaryje turi būti prausykla ir tualetas, tačiau nėra nustatyta, kad tupiamo tualeto įrengimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Nurodo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl švaraus oro patekimo į gyvenamąsias kameras ir dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš kameros išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija oro ištraukimo sistemos pagalba.

Pažymi, kad patikrinus Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2021-07-31 pažymos Nr. 60-20051 duomenis nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu nebuvo laikomas kameroje Nr. 66.

Nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), 2 p., reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

Atsižvelgiant į Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2021-07-30 pažymos Nr. 61-2276 duomenis ir tai, kad patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas į Šiaulių TI su prašymais ir skundais nesikreipė.

Nurodo, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Šiaulių TI neturi duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinfekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinfekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą. Kenkėjų stebėjimo ir kontrolės darbus pagal sutartį atlieka vieną kartą į ketvirtį UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinį kartą skundžiamu laikotarpiu patalpų graužikų naikinimo darbai atlikti – 2020-11-11. Atsakovės atstovas pažymi, kad neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovės atstovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose, taip pat jei patys nesikreipia su prašymais atlikti papildomą kenkėjų naikinimą. Be to, įstaiga jokių duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į medikus dėl sukandžiojimų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. A. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-07-31 pažyma Nr. 60-20051 „Dėl M. A.“ (b. l. 17-29), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019-08-08 iki 2021-01-18 (pareiškėjas skundu iki nurodytos dienos apibrėžė skundo nagrinėjimo ribas, t. y. 531 dienas). Kameroje Nr. 64, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,72 m², kameroje Nr. 38, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 4,14 m², kameroje Nr. 46, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,67 m², kameroje Nr. 42, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,81 m², kameroje Nr. 11, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,16 m², kameroje Nr. 44, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,48 m², kameroje Nr. 32, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 4,18 m², kameroje Nr. 7, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,66 m², kameroje Nr. 30, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,90 m², kameroje Nr. 25, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,06 m², kameroje Nr. 90, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,99 m², kameroje Nr. 62, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,25 m², kameroje Nr. 20, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,74 m², kameroje Nr. 67, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,84 m², kameroje Nr. 19, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,41 m², kameroje Nr. 95, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,38 m², kameroje Nr. 9, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,07 m², kameroje Nr. 24, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,77 m², kameroje Nr. 10, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,07 m², kameroje Nr. 15, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,77 m², kameroje Nr. 97, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,75 m², kameroje Nr. 100, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 4,03 m², kameroje Nr. 98, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,97 m², kameroje Nr. 66, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 5,65 m². Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 531 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, tame tarpe ir pareiškėjo nurodytoja kameroje Nr. 7. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad 531 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį – nuo 16,25 iki 23,37 m² (b. l. 17-29), sanitarinių mazgų užimamą plotą – nuo 0,968 iki 2,32 m² (b. l. 30-31) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 64, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,62 m², kameroje Nr. 38, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,72 m², kameroje Nr. 46, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,26 m², kameroje Nr. 42, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,48 m², kameroje Nr. 11, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,70 m², kameroje Nr. 44, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,05 m², kameroje Nr. 32, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,89 m², kameroje Nr. 7, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,30 m², kameroje Nr. 30, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,59 m², kameroje Nr. 25, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,61 m², kameroje Nr. 90, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,53 m², kameroje Nr. 62, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,85 m², kameroje Nr. 20, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,5 m², kameroje Nr. 67, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,67 m², kameroje Nr. 19, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,18 m², kameroje Nr. 95, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,07 m², kameroje Nr. 9, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,64 m², kameroje Nr. 24, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,39 m², kameroje Nr. 10, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,61 m², kameroje Nr. 15, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,57 m², kameroje Nr. 97, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,44 m², kameroje Nr. 100, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,69 m², kameroje Nr. 98, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,61 m², kameroje Nr. 66, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 5,47 m². Taigi, kamerose Nr. 64, 38, 11, 44, 32, 25, 90, 62, 67, 19, 95, 9, 10, 97, 100, 98, 66, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m², o kamerose Nr. 46, 7, 30, 90, 20, 24, 15, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 m², bet daugiau kaip 3 m².

Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (b. l. 32-35) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (b. l. 36-59), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas buvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodė, kad visą jo nurodytą laikotarpį Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas blogomis sąlygomis, visose kamerose buvo pažeidimų.

Pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, abstraktūs. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Tai, kad kameros, kuriose buvo pareiškėjas, suremontuotos, tvarkingos, švarios, matyti ir iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 36-59), todėl laikytina, kad kameros, kuriose buvo pareiškėjas, atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Pareiškėjo aiškinimas, kad kameroje Nr. 66 buvo dužęs langas ir ilgą laiką jis nebuvo tvarkomas, nors izoliatoriaus administracija apie tai buvo raštu informuota, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-07-31 pažymos Nr. 60-20051 „Dėl M. A.“ (b. l. 17-29) matyti, kad pareiškėjas kameroje Nr. 66 buvo nuo 2021-01-14 iki 2021-01-18, tačiau jokių skundų, prašymų, informacijos tiek dėl minėtoje kameroje dužusio stiklo, tiek dėl kitų aplinkybių į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar administraciją nesikreipė, o tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-07-30 pažyma Nr. 61-2276 (b. l. 69).

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl teko belsti į duris, norint išsikviesti Resocializacijos skyriaus specialistą.

Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo ir radijo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Pareiškėjo teiginys yra deklaratyvus, nekonkretus, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl minėto nepatogumo, jeigu toks buvo, nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentas dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo atskiro sanitarinio mazgo ir jie nebuvo vėdinami.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 30-31) matyti, kad kamerose Nr. 46, 42, 11, 44, 32, 7, 30, 25, 90, 62, 9, 24, 10, 100, 98 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 1,86 m. iki 2,46 m., kamerose Nr. 64, 67, 19, 95, 97, 66 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m. iki 2,20 m., kameroje Nr. 38 atitvarinė kontrukcija yra plastikinė d., kurios aukštis 2,10 m., o kamerose Nr. 20 ir 15 atitvarinė konstrukcija yra PDF, kurių aukštis nuo 1,96 iki 2,02 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjas argumentų dėl privatumo pažeidimo gyvenamosiose kamerose nenurodė. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (b. l. 36-59) matyti, jog nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kamera Nr. 25, 100, b. l. 45, 58) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir kt., o įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Nuo 2020-12-22 įsigaliojus Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms, 12.5 papunktyje įtvirtinta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Ši taisyklių nuostata taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Nurodyta nuostata Šiaulių tardymo izoliatoriui netaikoma, kadangi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Taip pat iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 36-59). Be to, iš 2018-03-26 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (Patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2018-2019 m. m.“ Nr. 20/01-1860 (b. l. 60-62) ir 2020-06-08 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (Patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2020-2021 m.“ papildymo Nr. 62-182 (b. l. 63-67) matyti, kad gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrengimai kasdien valomi ir dezinfekuojami specialisto, valytojo, todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose (sanitarinio mazgo nevėdinimo), kuriose buvo pareiškėjas, nenustatyti.

Dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 97 buvo daug blakių, tačiau, tinkamai sureagavus, kitą dieną buvo perkeltas į kitą kamerą.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Iš 2020 m. lapkričio mėnesio „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo“ duomenų (b. l. 68) matyti, kad planiniai nariuotakojų kenkėjų stebėjimai vykdomi, o esant poreikiui vykdomas ir kenkėjų naikinimas.

Be to, iš 2018-03-26 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (Patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2018-2019 m. m. Nr. 20/01-1860 (b. l. 60-62) ir 2020-06-08 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (Patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2020-2021 m. papildymo Nr. 62-182 (b. l. 63-67) matyti, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinfekcija, deratizacija) vykdoma, dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu, o dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekcijas atlieka dezinfekuotojas, valytojas.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Juo labiau, pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui nei dėl jo gyvenamosiose kamerose neva buvusių blakių, o iš asmens sveikatos istorijos kopijos (b. l. 12-14) matyti, kad jis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus medikus ar slaugytojus dėl blakių sukandžioto kūno nesikreipė.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė nepatogumus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 12-14) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-07-30 pažymos Nr. 61-2276 (b. l. 69) matyti, kad pareiškėjas M. A. bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ir skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, išvykdamas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų kreipęsis raštu dėl informacijos, kokiose kamerose buvo, pateikimo, tačiau atsakymo negavo. Toks pareiškėjo argumentas yra subjektyvus, nepagrįstas įrodymais, todėl atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai ir kilusi žala, kitos sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas. Konstatavus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos) ir žala nenustatyti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė