Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2A-167-460/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2A-167-460/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Raimonda Andrulienė
Pareiškėjas
R. P., I. P.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Civilinė byla Nr. e2A-167-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06402-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.1; 3.3.1.18.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai Klaipėdos apylinkės teisme pateikė pareiškimą, juo prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2012 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 784, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai nurodė, kad kartu nebegyvena, bendro ūkio netvarko, mano, kad jų šeima iširo galutinai, išsaugoti santuoką nebeįmanoma. Visus klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje, pareiškėjai yra aptarę bei pasirašę santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią prašo patvirtinti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į prašymą ir nurodė, kad neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo visos prievolės, kylančios iš su AB SEB banku sudarytos 2018 m. lapkričio 16 d. kredito sutarties Nr. 04A1818211300-J8, ir toliau liktų solidariomis R. P. ir I. P. prievolėmis AB SEB bankui, o bankui įkeistas turtas būtų padalytas tarp pareiškėjų teismo nuožiūra, atsižvelgiant į sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu prašymas tenkintas. Teismas nusprendė nutraukti pareiškėjų I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2012 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 784. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – P., P.. Nusprendė patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

1. Dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su mama I. P..

2. R. P. dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės moka po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sutarties pasirašymo dienos.

3. Dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama mama I. P..

4. R. P. ir I. P. kartu rūpinasi dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja dukros auklėjime.

5. Šalys įsipareigoja viena kitai sudaryti sąlygas maksimaliai bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjai nurodo, kad kitų bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Žemesnės instancijos teismas

7. Remiantis LR CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, visas abiejų sutuoktinių įgytas turtas iki santuokos sudarymo, paveldėtas ar dovanotas išlieka asmeninės nuosavybės teise tai šaliai, kurios vardu jis buvo registruotas.

8. Santuokos metu R. P. vardu įgyta transporto priemonė - keleivinis automobilis AUDI A4, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise lieka R. P..

9. Santuokos metu R. P. vardu įgyta transporto priemonė - keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise lieka I. P..

10. Santuokos metu R. P. ir I. P. vardu 2018-11-15 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4435 pagrindu įgytas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka I. P..

11. R. P. ir I. P. įsipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui pagal 2018 m. lapkričio 16 d. Kredito sutartį Nr. 04A1818211300-J8 bus ir toliau vykdomi solidariai R. P. ir I. P..

12. Dėl didesnės atitekusio turto dalies pareiškėjai vienas iš kito kompensacijų nereikalauja

13. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad šios sutarties sudarymo metu abu yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos nutraukimo vienas kitam išlaikymo neteiks ir išlaikys save patys.

14. Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos, indėliai lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.

15. Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas yra pasidalintas iki santuokos nutraukimo.

16. Pareiškėjai patvirtina, kad jokio kito dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams neturi.

17. Pareiškėjai pareiškia, kad dėl santuokos nutraukimo turtinės ir neturtinės žalos vienas kito atžvilgiu neatsirado.

18. Šalys susitaria, kad visas bylinėjimosi išlaidas atlygina pareiškėja I. P..

4. Teismas sprendė, kad santuoka tarp pareiškėjų faktiškai iširo, todėl ją nutraukė.

5. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, nepilnamečio vaiko ir kreditoriaus interesų, todėl sutartį patvirtino.

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Prašymą nutraukti santuoką pasirašė neskaitęs ir net nežinojo jų paskirties ir turinio.

6.2. Pareiškėja suklaidino pareiškėją pasinaudojusi jo patiklumu, naivumu ir tvirtino.

6.3. Pareiškėjas, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tai padarė be advokato, tuo tarpu pareiškėja naudojosi teisines paslaugas teikiančios įmonės paslaugomis, tai natūralu, kad sutartis buvo sudaryta maksimaliai pareiškėją tenkinančiomis sąlygomis.

6.4. Bylą teismas nagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka, rašytinio proceso tvarka, nors apelianto manymu byla turėjo būti nagrinėjama žodine proceso tvarka.

6.5. Pareiškėjas nemano, kad jo santuoka su pareiškėja yra iširusi, tad teismas neturėjo pagrindo preziumuoti santuokos iširimo fakto ir tik formaliai patikrinęs pateiktos sutarties sąlygas, nutraukti šalių santuoką.

Atsiliepimas

7. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Šalies argumentai

7.1. Pareiškėjo teiginiai, kad jų santuokos nutraukimas buvo netikėtinas yra nepagrindžiamais jokiais faktiniais duomenimis, priešingai, dar prieš 2019 m. rugpjūčio 21 d. pasirašant pareiškėjams prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo pasidalinę nekilnojamąjį turtą: pareiškėja iš tuo metu gyvenamosios vietos, pagal bendrą pareiškėjų susitarimą išsivežė televizorių, dulkių siurblį, sofa-lovą, lygintuvą, patalynės komplektą, indų ir kitų namų apyvokos daiktų.

7.2. Iki pasirašant prašymą ir sutartį abu pareiškėjai daugiau kaip vienerius metus kartu negyveno, bendro ūkio nevedė.

7.3. Apeliaciniame skunde nėra nurodomi faktai ar galimybės, kad sutuoktiniai gali toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą. Atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniams gyvenant daugiau kaip vienerius metus skyrium, pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių šalims susitaikyti: nebuvo bendrų pokalbių, svarstymų, nerodė jokios iniciatyvos, abu vedė skirtingus finansinius, ūkinius reikalus, kiekvienas rūpinosi savo buitimi, nebuvo jokių bendrų poreikių tenkinimo ir pan.

7.4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad santuokos nutraukimo sutartis neatitinka jo tikrosios valios, tačiau iš apeliacinio skundo turinio ir priedų matyti, kad apeliacinį skundą rašo kvalifikuotas teisininkas, tačiau ir pačiame apeliaciniame skunde nenurodo, kuris iš pirmos instancijos teismo patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktų neatitinka jo tikrosios valios bei kodėl ir kokia jo tikroji valia turi būti.

7.5. Apeliacinis skundas nėra pasirašytas apelianto atstovo -advokato. Todėl pats apeliacinis skundas neatitinka apeliacinio skundo turinio keliamiems reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2012 m. rugpjūčio 22 d. sudarė santuoką, įrašo Nr. 784.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo spendimu, kuria nutraukta pareiškėjų santuoka bendru sutarimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Apeliantas teigia, kad prašymą nutraukti santuoką bei sutartį pasirašė jos neskaitęs, mano, kad pareiškėjos elgesys dėl santuokos nutraukimo jam buvo netikėtas ir nelauktas, o sutarties turinys neatitinka apelianto valios. Pareiškėjos nuomone, apeliantas prašymo ir sutarties turinį suprato, šalys iki prašymo nutraukti santuoką pasirašymo jau kartu nebegyvena, yra pasidaliję kilnojamąjį turtą.

12. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (CK 3.3 str.). Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta be kita ko siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).

14. Teisėjų kolegija, aptarusi teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, pažymi, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių.

15. Kaip matyti iš pareiškėjų procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme, nėra ginčo dėl to, kad pasirašant prašymą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas nebuvo atstovaujamas asmens, gebančio paaiškinti jam pareiškėjos pateiktų ir vėliau jo pasirašytų dokumentų pasekmes, o pasak apelianto, jis nesuprato teisinių minėtų procedūrų bei sutarties pasirašymo pasekmių. Pastebėtina, kad pareiškėjai iš anksto buvo suteiktos teisinės paslaugos dėl prašymo ir sutarties sudarymo bei jų turinio.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, ar sutartis sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors tai nėra pažeidimas (CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka), tačiau šiuo metu matyti, kad pareiškimas / sutarties turinys neatitinka tikrosios apelianto valios.

17. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (nagrinėjamu atveju ir dėl santuokos nutraukimo, ir dėl jos pasekmių), nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

18. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme apeliantas ne tik išreiškė valią, kad jis nesutinka su santuokos nutraukimu bei teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet kartu į bylą pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jos nesutikimo motyvus. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, neatsiejamai įtakojančius ir pareiškėjų vaiko interesus, yra pagrindas tenkinti apelianto apeliacinį skundą.

19. Dėl pareiškėjos argumento, kad apeliacinį skundą pasirašė tik apeliantas, o ne ir advokatas, kaip nurodyta CPK 306 straipsnio 3 dalyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimu (TAR, 2019, Nr. 2019-03464) pripažinta, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija; TAR, 2016-11-17, Nr. 26956) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Spręstina, kad aplinkybė, kad skundą pasirašė tik apeliantas, nėra pažeidimas.

20. Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir naujai suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, o, nesant tokio sutarimo, spręstina, ar tokia sutartis gali būti patvirtinta ir ar byla gali būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo, šalys turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą: ar spręsti santuokos nutraukimo klausimą ginčo teisena, ar abiejų susitarimu.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, jog atsižvelgus į nurodytų aplinkybių apimtį ir pobūdį, jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė