Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-23 · Administracinė byla Nr. I-926-505/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-23
Bylos Nr.
I-926-505/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-926-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02657-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5;55.1.1.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui A. G.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 10).

Pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje. Akcentavo, jog kamerų plotas buvo labai mažas, o plotą dar labiau mažina kameroje esantys baldai ir kitas inventorius, netinkamas vėdinimas ir temperatūra, iš kameroje esančio tualeto sklido nemalonus kvapas, gamtinius reikalus atlikinėjo stebint kitiems asmenims ar pareigūnams, blogas apšvietimas, maži pasivaikščiojimų kiemeliai. Dėl tokių atsakovo veiksmų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – jautė diskomfortą, pažeminimą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariato, atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 15-23).

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau - Marijampolės apsk. VPK areštinė) buvo laikomas 2014 m. kovo 13-17 d., 2014 m. gegužės 29 – birželio 5 d., 2014 m. birželio 26 – liepos 3 d., 2014 m. rugpjūčio 7-14 d., 2014 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 11 d., 2015 m. spalio 14-22 d., 2015 m. spalio 29 – lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 26 – gruodžio 10 d., 2015 m. gruodžio 23-30 d., 2016 m. sausio 5-7 d., 2016 m. vasario 18 – kovo 3 d., 2016 m. kovo 24-31 d., 2016 m. gegužės 10-12 d., 2016 m. gegužės 23-26 d., 2016 m. birželio 30 – liepos 4 d., 2016 m. lapkričio 18-22 d. Atsakovas pripažįsta, jog kamerų plotas, kuriose buvo laikytas pareiškėjas, kai kuriomis dienomis nevisiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Tačiau atkreipė dėmesį, kad skirtumas tarp teisės aktais nustatyto ir realiai suteikto ploto ne visada buvo reikšmingas, o pažeidimas nebuvo nepertraukiamas.

Marijampolės apskr. VPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios patalpos ploto aukštesne kaip 170 cm aukščio pertvara, t. y. atitinka higienos normos reikalavimus. Kamerose sanitariniai mazgai tvarkingi, veikia mechaninė oro šalinimo sistema. Marijampolės apskr. VPK areštinės kamerose atlikti sanitarinio mazgo remonto darbai: paaukštinta pertvara, įstatytos durys.

Patalpose yra natūralus ir dirbtinis apšvietimas, patalpos gali būti vėdinamos per langus ir veikia mechaninė vėdinimo sistema. Marijampolės visuomenės sveikatos centras nenustatė, jog būtų pažeistos kamerų temperatūros ir santykinės drėgmės normos.

Pažymėjo, jog jokie teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų, o taip pat nėra reglamentuota, kiek vienam asmeniui turi tekti pasivaikščiojimo ploto jame.

Ginčui aktualiu laikotarpiu neužfiksuota, jog pareiškėjas būtų skundęsis dėl emocinės būklės pablogėjimo, ar kad jam buvo suteikta psichologo ar psichiatro pagalba. Dėl pareiškėjo kairės rankos dilbio pjautinės žaizdos buvo suteikta medicininė pagalba, dėl kitų sveikatos nusiskundimų pareiškėjas nesikreipė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginiai abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo jokių neteisėtų Marijampolės apskr. VPK areštinės veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Marijampolės apskr. VPK areštinės administracijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų sąlygų būnant areštinės kameros patalpose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės apskr. VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Netinkamas laikymo sąlygas areštinėje pareiškėjas grindžia ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose. Higienos norma HN 37:2009 nepateikia minimalių areštinių kamerų ploto normų. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 80 punkte įtvirtinta ploto norma, numatanti, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pabrėžtina, jog tai patvirtina vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1881/2014, 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1366-575/2015 ir kt.).

Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 16-18, 84-85) matyti, kad pareiškėjas Marijampolės apskr. VPK areštinėje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas 2014 m. kovo 13-14 d. kameroje Nr. 5, kurios plotas 6,20 kv. m. Minėtu laikotarpiu 2 paras nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 3,1 kv. m).

2014 m. kovo 14-17 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 9, kurios plotas 6,14 kv. m. Minėtu laikotarpiu 3 paras nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 3,07 kv. m).

2014 m. gegužės 29 – birželio 5 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 11,19 kv. m. Minėtu laikotarpiu 7 paras nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 3,73 kv. m).

2014 m. birželio 26 – liepos 3 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,46 kv. m. Minėtu laikotarpiu 7 paras nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 4,61 kv. m).

2014 m. rugpjūčio 7-12 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 1, kurios plotas 8,70 kv. m. Minėtu laikotarpiu 5 paras nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 4,35 kv. m).

2014 m. rugpjūčio 12-14 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 1, kurios plotas 8,70 kv. m. Minėtu laikotarpiu 2 paras buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 8,70 kv. m).

2014 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 10 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 13 parų nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 3,72 kv. m).

2014 m. rugsėjo 10-11 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 1 parą nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 4,65 kv. m).

2015 m. spalio 14-15 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 1 parą nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 4,65 kv. m).

2015 m. spalio 15-16 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 1 parą nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 3,72 kv. m).

2015 m. spalio 16-22 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 6 paras nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 4,65 kv. m).

2015 m. spalio 29 – lapkričio 2 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3, kurios plotas 11,02 kv. m. Minėtu laikotarpiu 5 paras nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 3,67 kv. m).

2015 m. lapkričio 2-3 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 11,19 kv. m. Minėtu laikotarpiu 1 parą nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 3,73 kv. m).

2015 m. lapkričio 3-5 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 11,19 kv. m. Minėtu laikotarpiu 2 paras buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 5,59 kv. m).

2015 m. lapkričio 26-27 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 11,19 kv. m. Minėtu laikotarpiu 1 parą nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 3,73 kv. m).

2015 m. lapkričio 27-30 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 3 paras nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 3,72 kv. m).

2015 m. lapkričio 30 – gruodžio 1 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 1 parą nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 4,65 kv. m).

2015 m. gruodžio 1-10 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 9 paras nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 3,72 kv. m).

2015 m. gruodžio 23-29 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 6 paras buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 6,21 kv. m).

2015 m. gruodžio 29-30 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 1 parą buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 9,31 kv. m).

2015 m. gruodžio 30-31 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 1 parą nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 4,65 kv. m).

2016 m. sausio 5-7 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 2 paras nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 4,65 kv. m).

2016 m. vasario 18-25 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 6,53 kv. m. Minėtu laikotarpiu 7 paras buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 6,53 kv. m).

2016 m. vasario 25 – kovo 3 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,46 kv. m. Minėtu laikotarpiu 7 paras buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 9,23 kv. m).

2016 m. kovo 24-25 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3, kurios plotas 11,02 kv. m. Minėtu laikotarpiu 1 parą nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 3,67 kv. m).

2016 m. kovo 25-31 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3, kurios plotas 11,02 kv. m. Minėtu laikotarpiu 6 paras nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 3,67 kv. m).

2016 m. gegužės 10-12 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 6,53 kv. m. Minėtu laikotarpiu 2 paras buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 6,53 kv. m).

2016 m. gegužės 23-26 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas 18,63 kv. m. Minėtu laikotarpiu 3 paras buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 18,63 kv. m).

2016 m. birželio 30 – liepos 4 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3, kurios plotas 11,02 kv. m. Minėtu laikotarpiu 4 paras buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 5,51 kv. m).

2016 m. lapkričio 18-22 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 18,46 kv. m. Minėtu laikotarpiu 4 paras buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma (gyvenamojo ploto teko 6,53 kv. m).

Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog 82 paras nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į 5 kv. m plotą.

Atmestini pareiškėjo teiginiai dėl kameroje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nenumato, kad į šio įsakymo įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-189-422/2015).

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau tekste – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V -356, 6 punkte. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“.

Pareiškėjas atlyginti neturtinę žalą prašo, remdamasis argumentais, kad areštinėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nes kamerose buvo šalta, blogas apšvietimas, netinkama ventiliacija, sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai.

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Marijampolės apskr. VPK areštinėje netinkamos temperatūros, apšvietos, ventiliacijos.

Higienos normos HN 37:2009 21 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 37:2009 23 punktas).

Higienos normos HN 134:2015 24 punkte buvo reglamentuota, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu nuo 18oC - 28oC, šaltuoju metų laikotarpiu - 18oC - 26oC santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 75 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,5 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05-0,2 m/s.

Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte reglamentuota, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti nežemesnė kaip 18oC ir ne aukštesnė kaip 28oC, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05-0,15 m/s. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas).

Byloje pateikti Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. lapkričio 6 d. patikrinimo aktas Nr. PT-468 (b. l. 32-33), 2015 m. gruodžio 8 d. patikrinimo aktas Nr. PT-557 (b. l. 34-36), 2016 m. birželio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA4-172(23.14.3.4.12) (b. l. 37-38), 2016 m. kovo 10 d. patikrinimo aktas Nr. PT-50 (b. l. 45-46), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo aktas Nr. PA4-34(23.14.4.4.12) (b. l. 47-49) patvirtina, jog Marijampolės apskr. VPK areštinės kamerose Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) nėra įtvirtinti sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimai areštinės patalpose.

Pareiškėjas neneigė, kad sanitarinį mazgą skiriančios pertvaros areštinės kamerose yra. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad sanitariniai mazgai visose kamerose yra atskirti pertvaromis, tą patvirtina ir į bylą pateiktas Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 27 d. patikrinimo aktas Nr. PT-6 (b. l. 42-44), kuriame nurodyta, kad apgyvendinimo kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti 120-130 cm aukščio pertvaromis ir tai atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatytus reikalavimus.

Nei Higienos norma HN 37:2009, nei kitas teisės aktas nenumatė, kad sanitarinis mazgas turėtų būti įrengtas kitaip. Teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktu aiškinimu, kad vertinant dėl areštinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi būti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą, siekiant užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti šių asmenų saugumą, sąlygoja areštinės kamerų įrengimo ypatumus bei dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-320/2015). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės apsk. VPK areštinė būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėjo skunde yra nurodyti tik abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai apie netinkamą kamerų apšvietą, ventiliaciją, temperatūrą, kurie yra vertintini tik kaip subjektyvi, nekonkretizuota paties pareiškėjo nuomonė, kuri nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti į bylą atsakovo pateiktais įrodymais dėl kamerų įrengimo sąlygų atitikties nustatytiems reikalavimams, todėl minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, kurio paskirtis nustatyti kardomąją priemonę – suėmimą (kardomąjį kalinimą) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį, 29 straipsnyje nustatyta suimtųjų teisė pasivaikščioti gryname ore. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi – suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.

Ginčui aktualios ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) nuostatos. Taisyklių II skyriuje, reglamentuojančiame policijos areštinėje laikomų asmenų teises ir pareigas, 7.10 p. nustatyta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, turi teisę kasdien vieną valandą pasivaikščioti (nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikščioti du kartus po vieną valandą per dieną). Higienos normos 17.3 punkte nurodoma, kad areštinių teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Marijampolės apskr. VPK areštinėje įrengti pasivaikščiojimai kiemai, kurių bendras plotas 34,35 kv. m (b. l. 31). Pasivaikščiojimų registracijos žurnalo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore, t. y. pareiškėjo teisė pasivaikščioti Marijampolės apskr. VPK areštinėje nebuvo pažeista. Byloje surinktų įrodymų duomenimis ginčo laikotarpiu policijos areštinėje laikomas pareiškėjas yra atsisakęs būti išvestas pasivaikščioti (b. l. 75-78), atsisakymo priežastys nenurodytos, tačiau tai negali būti vertintina pareiškėjo teisės kasdien vieną valandą pasivaikščioti pažeidimu (ne dėl atsakovo kaltės). Teismas pažymi, kad nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų, o taip pat nėra reglamentuota, kiek vienam asmeniui turi tekti pasivaikščiojimo ploto jame, todėl pareiškėjo teiginiai dėl per mažų pasivaikščiojimo kiemelių, atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo teigti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, tačiau nustatyta, kad pareiškėjui jo buvimo Marijampolės apskr. VPK areštinėje laikotarpiu (82 paras) nebuvo užtikrintas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui kameroje.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.250 straipsnyje) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, konkrečiai įvertinęs administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai laikymui Areštinėje būdingus nepatogumus (tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjui mažiausias tekęs kameros plotas buvo 3,07 kv. m (neatskaičius sanitarinio mazgo ploto), kitais laikotarpiais, kuomet buvo neužtikrinamas minimalus kameros plotas (5 kv. m asmeniui), plotas buvo 3,07 kv. m, 3,73 kv. m, 4,61 kv. m, 4,35 kv. m, 3,72 kv. m, 4,65 kv. m, 3,67 kv. m (neatskaičius sanitarinio mazgo ploto), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, be to, administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas periodiškai, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, pripažįsta, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 600 Eur suma, todėl šis žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (kodas (duomenys neskelbtini) ), 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė