- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- eI-35-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00104-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- R.M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.5.3Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.M. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R.M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (10.126)Š34-31 „Dėl atsisakymo R.M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (6.5E) I-7079 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (10.126) Š34-31“, įpareigoti atsakovą priimti sprendimą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2017 m. spalio 1 d. bei priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir delspinigius už laiku neišmokėtą pareigūno valstybinę pensiją po 0,03 procento už kiekvieną praleistą dieną.
Skunde, kurį patikslino, nurodė, jog 2016 m. kovo mėn. 10 d. jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teigia, jog paskyrus tarnybinę nuobaudą, jis nebuvo nušalintas nuo pareigų, jam ir toliau buvo leidžiama dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Nurodo, jog leidimas „Visiškai slaptai“ baigė galioti 2016 m. liepos 1 d., tačiau Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) specialioji ekspertų komisija jam nesuteikė leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Tauragės AVPK 2016 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 85-TE-248 „Dėl R.M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ jis buvo atleistas iš tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu.
Teigia, jog 2016 m. rugsėjo 25 d. Sodros informacinėje sistemoje buvo gautas pranešimas apie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo pradžią nuo 2016 m. liepos 2 d., tačiau sprendimas priimtas tik 2016 m. rugsėjo 21 d., kurį jis gavo tik 2016 m. rugsėjo 28 d.. Pareiškėjo vertinimu, VSDFV Utenos skyrius vilkino sprendimo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo priėmimą. Jo nuomone, VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (10.126)Š34-31 yra neteisėtas, nes buvo neteisingai pritaikyta Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalis.
Pareiškėjo teigimu, dėl nepaskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos jis neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio, socialinių garantijų, socialinio draudimo, dėl ko patyrė stresą, nerimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje buvo atleistas Tauragės AVPK viršininko 2016 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 85-TE-248 „Dėl R.M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pagrindu, vadovaujantis pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 66 straipsnio 1 dalimi ir Tauragės AVPK viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ neišdavimo“. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. rugpjūčio 3 d. gavo Tauragės AVPK 2016 m. liepos 29 d. raštą Nr. 85-S-23584 (2.34) „Dėl R.M. dokumentų“ ir dokumentus reikalingus sprendimo dėl pareiškėjo pensijos teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją priėmimui. VSDFV Utenos skyrius 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (10.126E) R3-36808 „Dėl papildomos informacijos apie R.M. atleidimo“, paprašė Tauragės AVPK pateikti informaciją apie pareiškėją. Tauragės AVPK 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 85-S-26878 (2.34E) „Dėl papildomos informacijos apie R.M. atleidimą“ informavo, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui nebuvo išduotas dėl pareiškėjo kaltės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, taip pat informavo, jog dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ neišdavimo ir pareiškėjo atleidimo, vyksta teisminiai ginčai. Pažymi, jog VSDFV Utenos skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (10.126) Š34-31 „Dėl atsisakymo R.M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą neskyrė, nes nuo pareiškėjo atleidimo iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje dėl pareiškėjo kaltės nebuvo praėję 3 metai ir pareiškėjas nėra sukakęs Vidaus tarnybos statute nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus. Teigia, jog VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (10.126) Š34-31 pareiškėjui buvo išsiųstas VSDFV Utenos skyrius 2016 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (10.126) R3-40531 „Dėl atsisakymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“. VSDFV 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (6.5E) I-7079 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (10.126) Š34-31“ VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (10.126)Š34-31 paliktas nepakeistu.
Pažymi, jog VSDFV 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (10.10E) I - 6622 „Dėl skundo nagrinėjimo“, išaiškino, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų informacinės sistemos duomenis 2016 m. liepos 2 d. buvo sukurta pareiškėjo pensijos byla. Dėl techninių kliūčių informacinė sistema sureagavo į šį įvykį ir automatiškai pareiškėjui Sodros informacinėje sistemoje pateikė klaidinantį 2016 m. rugsėjo 25 d. pranešimą.
Teigia, jog kiekvieną mėnesį pareiškėjas privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kadangi niekur nedirba, nevykdo jokios ekonominės veiklos, dėl kurios yra skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo PSDPrivalomasis sveikatos draudimasįmokos, nesimoko ir nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Atsakovo teigimu, VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimai, iš kurių pareiškėjas kildinama žala, laikytini teisėtais, todėl nesant valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, VSDFV Utenos skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (10.126) Š34-31 teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes pagal Tauragės AVPK VSDFV Utenos skyriui pateiktus duomenimis pareiškėjas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje buvo atleistas dėl pareiškėjo kaltės. Pažymima, jog VSDFV 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (6.11) I-6699 kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) su prašymu pateikti išvadą, ar pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos sietinas su jo kalte. Akcentuoja, jog Policijos departamento nuomone, pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas dėl savo kaltės. Taip pat nurodo, jog pateiktas Tauragės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. birželio 30 d. posėdžio protokolas Nr. 85-P1-235 laikytinas sudėtine, motyvacine Tauragės AVPK viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neišdavimo“, kuriuo Tauragės AVPK vadovavosi ir priimant 2016 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 85-TE-248 „Dėl R.M. atleidimo iš vidaus tarnybos“, dalimi. Pažymi, jog VSDFV 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (6.5E) I-7079 VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (10.126)Š34-31 nepanaikino. Teigia, jog Tauragės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. vasario 5 d. patikrinimo išvada Nr. 85-IS-6 ir pakartotiniai patikrinimai patvirtino, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas dėl pareiškėjo kaltės. Nurodo, jog VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nesant valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda. Teigia, jog nei Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintuose Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nuostatuose nėra numatyta, kad asmuo, kuriam tam tikra pensijos suma buvo neišmokėta dėl ją skiriančios įstaigos kaltės, galėtų pretenduoti ne tik į šią sumą, bet ir nuo jos skaičiuojamus delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Iš esmės byloje ginčas kilo dėl VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (10.126)Š34-31 „Dėl atsisakymo R.M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, jog 2016 m. liepos 27 d. pareiškėjas R.M. kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių su prašymu jam skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (10.126)Š34-31 „Dėl atsisakymo R.M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ pareiškėjo R.M. prašymas buvo netenkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi.
Nesutikdamas su VSDFV Utenos skyriaus sprendimu Nr. (10.126)Š34-31 „Dėl atsisakymo R.M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, kurios 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (6.5E) I-7079 VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (10.126)Š34-31 paliktas nepakeistu.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (redakcija, galiojusi skundžiamų sprendimų priėmimo metu nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d.) (toliau – ir Nuostatai).
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai.
Nuostatų 5 punkte nurodyta, jog prašymą skirti pensiją ir priedą asmuo pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai <...>. Nuostatų 6 punkte nurodyta, jog kartu su prašymu skirti pensiją už tarnybą pateikiama personalo tarnybos parengtas tarnybos laiko (darbo stažo) lapas, darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas).
Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog pareigūnams ir kariams, kurie dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) po 2016 m. sausio 1 d. ir kurie 2016 m. sausio 1 d. buvo ištarnavę vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 11 ir daugiau metų, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę šio straipsnio 3 dalyje nustatytą tarnybos metų skaičių, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių).
Pagal Nuostatų 12 punktą, sprendimas dėl pensijos ir (ar) priedo skyrimo arba atsisakymo skirti pensiją turi būti priimtas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo skirti pensiją ir priedą su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo. Priėmus sprendimą, pensijas skiriančios institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pareiškėjui turi išsiųsti (įteikti) šio sprendimo nuorašą.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (10.126)Š34-31 31 „Dėl atsisakymo R.M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ buvo priimtas, gavus informaciją, kad pareiškėjas iš vidaus reikalų tarnybos atleistas dėl savo paties kaltės.
Įvertinus tai, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimu administracinėje byloje eI-33-342/2018 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, neišdavimo” ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 85-TE-248 „Dėl R.M. atleidimo iš vidaus tarnybos” buvo panaikinti, VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (10.126)Š34-31 31 „Dėl atsisakymo R.M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ negali būti laikytinas teisėtu, todėl naikintinas.
Kadangi Įstatymo 12 straipsnyje ir Nuostatų 6 punkte nurodyta, jog pareigūnų ir karių valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga, atsakovas įpareigotinas naujai išnagrinėti 2016 m. liepos 27 d. pareiškėjo R.M. prašymu ir priimti sprendimą.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir delspinigių priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Įvertinus tai, jog VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (10.126)Š34-31 „Dėl atsisakymo R.M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ priėmimo metu atsakovui negalėjo būti žinomos pareiškėjo atleidimo iš vidaus reikalų tarnybos aplinkybės, dėl kurių Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo”, neišdavimo” ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 85-TE-248 „Dėl R.M. atleidimo iš vidaus tarnybos” buvo panaikinti, atsakovo VSDFV Utenos skyriaus veiksmai negali būti laikytini neteisėtais. Nesant nustatytai vienai iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų VSDFV Utenos skyriaus veiksmų, reikalavimas pareiškėjui iš atsakovės priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (10.126)Š34-31 31 „Dėl atsisakymo R.M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ pripažinus neteisėtu ir jį panaikinus, sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareiškėjui skyrimo nėra priimtas. Kadangi pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato delspinigių mokėjimo už pareigūno valstybinės pensijos neišmokėjimą, reikalavimas iš atsakovės priteisti delspinigius už pareiškėjui laiku neišmokėtą pareigūno valstybinę pensiją po 0,03 procento už kiekvieną praleistą dieną atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (10.126)Š34-31 „Dėl atsisakymo R.M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (6.5E) I-7079 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (10.126) Š34-31“ panaikinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių įpareigoti priimti sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos R.M. skyrimo.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.