Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-369-264/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-02
Bylos Nr.
2S-369-264/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09380-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
H. M., A. M.
Ieškovas
R. S.
Trečiasis asmuo
UAB „Valdinga“, UAB „Kauno vandenys“
Advokatai
Saulius Dambrauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-369-264/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09380-2014-7;Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.5.; 3.2.9.10.; 3.1.7.9.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų H. M. ir A. M., atstovaujamų advokato Sauliaus Dambrausko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-16-454/2015 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams H. M., A. M., tretieji asmenys UAB „Valdinga“, UAB „Kauno vandenys“ dėl pažeistų teisių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. S. patikslintame ieškinyje prašė atsakovų H. M. ir A. M. atsisakymą ištaisyti statybos (duomenys neskelbtini) metu atliktas klaidas, dėl kurių buvo nutrauktas vandens tiekimas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), pripažinti neteisėtu ir įpareigoti atsakovus savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti lauko vandentiekio skirstomąją liniją ir įvadą į padėtį, kad būtų užtikrintas vandens tiekimas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2015-11-16 ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame prašė priimti ieškinio atsiėmimą bei priteisti iš atsakovų visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bylos eigoje atsakovams geranoriškai įvykdžius ieškinio reikalavimą atsirado teisinis pagrindas atsiimti ieškinį, todėl teismo prašė ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 139 str. 2 dalies pagrindu.

2015-11-17 atsakovai pateikė teismui sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo. Nurodė, kad atsakovams teisinės pasekmės yra žinomos. Vadovaujantis CPK 94 str. 1 dalimis, prašė atsakovams priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Taip pat nurodė, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi grąžino ieškovei R. S. ieškinį, pareikštą atsakovams H. M. ir A. M. dėl pažeistų teisių. Ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-16-454/2015 paliko nenagrinėtą. Priteisė solidariai iš atsakovų H. M. ir A. M. 10,43 Eur žyminio mokesčio, 845,08 Eur už teisinę pagalbą ieškovės R. S. naudai. Atmetė atsakovų H. M. ir A. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Įpareigojo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei R. S. 31,28 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2014-05-19.

Teismas nurodė, kad ieškinio atsiėmimas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, atsakovai sutinka dėl ieškinio atsiėmimo, todėl ieškovės prašymą dėl ieškinio atsiėmimo tenkino. Ieškovės ieškinį dėl pažeistų teisių paliko nenagrinėtu (LR CPK 42 str., 139 str.). Ieškovei atsiėmus ieškinį nes atsakovai įvykdė reikalavimus, vadovaujantis LR CPK 87 str. 2 d. teismas jai grąžino 75 % sumokėto žyminio mokesčio – 31,28 Eur.

Sprendžiant ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad ieškovė atsiėmė ieškinį tik todėl, kad atsakovai ieškovės reikalavimus pilnai įvykdė, tačiau tai padarė ieškovei iškėlus civilinę bylą teisme (2015-11-04 vandens apskaitos prietaisų plombavimo-patikrinimo aktas). Teismas nustatė, kad atsakovų užsakymu tretysis asmuo UAB „Valdinga“ atliko lauko vandentiekio darbus. Iškėlus bylą teisme, tretysis asmuo atstatė lauko vandentiekio skirstomąją liniją ir įvadą į padėtį, kad būtų užtikrintas vandens tiekimas į ieškovei priklausantį gyvenamąjį namą. Teismas sprendė, kad atsakovams pažeidinėjant ieškovės teises, ji buvo priversta kreiptis į teismą bei priversta kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos, siekiant apginti savo teises bei teisėtus interesus. Neturinčiam teisinio išsilavinimo asmeniui tinkamai atlikti šiuos veiksmus yra sudėtinga. Ieškovės atstovė advokatė atliko veiksmus, reikalingus tinkamai pasiruošti atstovauti savo kliente teisme, parengti procesinius dokumentus. Teismas sprendė, kad ieškovės patirtos 845,08 Eur išlaidos už advokatės atliktus veiksmus yra adekvačios bylos sudėtingumui ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, bei nepažeidžia 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Taip pat, kreipiantis į teismą ieškovė mokėjo žyminį mokesti – 144 Lt (33 b.l.). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 25 % sumokėto bet negrąžinto žyminio mokesčio bei išlaidos, sumokėtos už teisinę pagalbą, todėl teismas šias bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisė iš atsakovų (LR CPK 80 str., 88 str. 1 d. 9 p.).

Sprendžiant atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovai ieškovės reikalavimus įvykdė, sprendė, jog atsakovai pripažino ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. Dėl savo pažeistų teisių ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, o atsakovai, bandydami gintis teisme, patyrė bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, dėl kurių, teismo manymu, yra patys kalti. Esant nustatytoms aplinkybės, teismas atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovai H. M. ir A. M., atstovaujami advokato Sauliaus Dambrausko, atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-11-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priteisti atsakovams iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo netenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė atsiėmė ieškinį, nes atsakovai įvykdė reikalavimus. Ieškovė atsiėmė ieškinį ne todėl, kad atsakovai būtų įvykdę jos reikalavimus, bet todėl, kad trečiajam asmeniui UAB „Valdigna“ pašalinus ieškovei aktualų vandens tiekimo sutrikimą, ieškovė prarado teisinį interesą vykstančiu procesu, nors ir buvo pasirinkusi netinkamą atsakovą.

2. Teismas prieštaringai sprendė, kad atsakovams pažeidinėjant ieškovės teises ji buvo priversta kreiptis į teismą bei priversta kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos, siekiant apginti savo teises bei teisėtus interesus. Nuo pat pradžių atsakovai teigė, kad byloje ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes žalą ieškovei padarė tretysis asmuo UAB „Valdigna“, o ne atsakovai, taip pat vandens tiekimą ieškovei privalo užtikrinti pirminis ieškovės pasirinktas atsakovas UAB „Kauno vandenys”, o ne atsakovai. Tuo tarpu atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų galėjusi atsirasti jų atsakomybė. Taip pat atsakovų veiksmuose nebuvo kaltės bei kitų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų. Tai, kad ieškovė dėl jos patirto teisių pažeidimo kreipėsi į teismą, pasirinkdama netinkamą atsakovą, nesukuria prielaidų priteisti jai bylinėjimosi kaštus. Pagal pirminį ieškinį ieškovė pareiškė keletą reikalavimų, kurių vėliau nebepalaikė, taip pat buvo pareiškusi reikalavimus UAB „Kauno vandenys”, kurių vėliau faktiškai atsisakė ir dėl ko patyrė dalį bylinėjimosi išlaidų. Aktualu tai, kad ieškovė nebepalaikė dalies savo pareikštų reikalavimų ne todėl, kad jie būtų patenkinti, o todėl, kad jai paaiškėjo tokių reikalavimų nepagrįstumas. Palikdamas ieškinį nenagrinėtą, teismas nepagrįstai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą t.y. neatsižvelgiant į bendrą reikalavimų apimtį.

3. Atsakovai visą laiką elgėsi teisiškai atsakingai ir atidžiai: išsiėmė projektavimo sąlygas, pagal jas kvalifikuotas architektas atliko projektavimo darbus, tinkamam projekto įgyvendinimui pasamdė profesionalų rangovą. Rangovas atlikdamas darbus galimai netinkamai įgyvendino projektą ir atliktų darbų pasekmėje nutraukė vandens tiekimą į ieškovės gyvenamąjį namą. UAB „Kauno vandenys” nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas vandens tiekimas į ieškovės gyvenamąjį namą. Tuo tarpu ieškovė ieškinį pareiškė atsakovams, o trečiąjį asmenį UAB „Valdigna“ byloje traukti atsakovu atsisakė, taip pat pateikė patikslintą ieškinį, kuriame neliko reikalavimų atsakovui UAB „Kauno vandenys”. Teismas, išspręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą, turėjo priteisti atsakovams iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi būtent jie šias išlaidas patyrė dėl nepagrįstai jiems iškeltos bylos. Taip pat turėjo atmesti ieškovės prašymą jai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.

Atsiliepimas

Ieškovė R. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovų atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2015-11-17 nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. 2015-09-22 teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Valdigna“ atstovas nurodė, kad ieškinio reikalavimas įvykdytas, t.y. vandens tiekimas į ieškovei priklausančią namų valdą 2015-09-21 atstatytas bendru atsakovų ir UAB „Valdignos“ direktoriaus susitarimu. Jei atsakovai mano, kad rangovas atlikdamas darbus galimai netinkamai įgyvendino projektą ir atliktų darbų pasekoje nutraukė vandens tiekimą ieškovei, jis turi teisę regreso tvarka reikalauti rangovą atlyginti patirtas išlaidas.

2. Atskirajame skunde klaidingai teigiama, kad ieškovė pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui, nes ieškovę ir atsakovus sieja bendraturčių civiliniai teisiniai santykiai - jie kartu nuosavybės teisėmis valdo bendrą lauko vandentiekio skirstomąją liniją, kurios pagalba yra tiekiamas vanduo į ieškovei bei atsakovams priklausančius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovus ir trečiajį asmenį UAB „Valdigna” sieja statybos rangos pagrindu susiformavę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovų savo pažeistos teisės atstatymo, kadangi būtent atsakovų užsakymu vykdant statybos darbus jiems priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas vandens tiekimas į gretimas valdas, tame tarpe į ieškovei priklausančią namų valdą.

Šalies argumentai

3. Atskirajame skunde atsakovai nepagrįstai nurodo, kad jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tačiau jie, kaip įrenginio - lauko vandentiekio skirstomosios linijos bendraturčiai, pažeisdami CK 4.75 str. 1 dalyje nustatytą pareigą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti bendraturčių sutarimu, be ieškovės sutikimo ėmė rekonstruoti vandentiekio skirstomąją liniją, ir nutrūkus vandens tiekimui į ieškovės namų valdą, pasiūlė jai pačiai savo lėšomis prisijungti prie jų naujai nutiesto įvado. Ieškovė nedavė sutikimo rekonstruoti bendrai valdomą vandentiekio įvadą, todėl neprivalo patirti išlaidų dėl atsakovų vykdomos statybos metu padarytų pažeidimų, ko pasekoje jai buvo nutrauktas vandens tiekimas. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovai privertė ieškovę kreiptis į teismą ieškiniu ginti savo pažeistas teises ir privalo atlyginti jos dėl to patirtas išlaidas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų užsakymu vykdomų statybos darbų, todėl jie ir privalo atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Tai, kad pagal pradinį ieškinį atsakovu be H. ir A. Mikulių buvo nurodyta ir UAB „Kauno vandenys“, įtakos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą neturi, nes tai, kad vėliau ieškovė savo reikalavimo šios atsakovės atžvilgiu nebepalaikė, nesukėlė šalims papildomų išlaidų.

5. Atskirojo skundo 17 punkte nurodyta, kad atsakovai iš dalies pripažįsta išlaidų priteisimo iš atsakovų pagrįstumą, tačiau klaidingai traktuoja tai, kad šios išlaidos turėtų būti paskirstomos atsižvelgiant į bendrą reikalavimų apimtį. Šiuo požiūriu svarbu tai, kad pagrindinis ieškovės tikslas kreipiantis į teismą ir pagrindinis reikalavimas nukreiptas į vandens tiekimo atstatymą. Tuo tarpu kitų reikalavimų ieškovė pagrįstai atsisakė, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus svarbioms aplinkybėms, pvz. apklausus projektuotoją paaiškėjo, kad UAB „Kauno vandenys“ išduotos sąlygos ir pats projektas nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų ir pan.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-11-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tačiau nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai nekelia klausimo dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies nepasisako.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad teismas turėjo atmesti ieškovės prašymą jai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, teigiant, kad atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų galėjusi atsirasti jų atsakomybė, kad atsakovų veiksmuose nebuvo kaltės bei kitų privalomų civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju priėmus ieškinio atsiėmimą ir ieškinį palikus nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, laikoma, kad byla baigta neišsprendus ginčo iš esmės. Apeliacines instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Tačiau pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kai atsakovas įvykdo ieškinio reikalavimus kyla po to, kai teisme yra iškelta civilinė byla. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, jog bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Nagrinėjamu atveju, 2014-05-21 ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams H. M., A. M. ir UAB „Kauno vandenys“ dėl pažeistų teisių. Pašalinus nustatytus trūkumus, ieškinys teisme priimtas 2014-06-09. Atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį atsakovams H. M., A. M., tretieji asmenys UAB „Kauno vandenys“, UAB „Valdigna“ dėl pažeistų teisių. Patikslintame ieškinyje ieškovė pakeitė šalių procesinę padėtį (trečiuoju asmeniu nurodė UAB „Kauno vandenys) ir atsisakė pradiniame ieškinyje pareikšto antro reikalavimo UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu, tačiau išliko pagrindinis reikalavimas: atsakovų H. M. ir A. M. atsisakymą ištaisyti statybos (duomenys neskelbtini) metu atliktas klaidas, dėl kurių buvo nutrauktas vandens tiekimas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), pripažinti neteisėtu ir įpareigoti atsakovus savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti lauko vandentiekio skirstomąją liniją ir įvadą į padėtį, kad būtų užtikrintas vandens tiekimas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Nuo bylos iškėlimo teisme iš viso įvyko 6 teismo posėdžiai. Atsakovų H. M. ir A. M. atstovas advokatas Saulius Dambrauskas tik vykstant bylos nagrinėjimui 2015-09-22 teismo posėdyje nurodė, kad vandens tiekimas ieškovei yra atstatytas, tačiau ne atsakovų, o trečiojo asmens UAB „Valdigna“ (garso įrašo 3 min. 32 s.). Trečiojo asmens UAB „Valdigna“ atstovas tame pačiame teismo posėdyje nurodė, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovų buvo abipusis susitarimas dėl vandens tiekimo atstatymo darbų (garso įrašo 12 min.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad tarp atsakovo H. M. ir trečiojo asmens UAB „Valdigna“ 2013-06-27 buvo sudaryta rangos sutartis vandentiekio ir buities nuotekų sistemų įrengimo darbų adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 113 – 114). Atsižvelgiant į tai spręstina, kad būtent dėl atsakovų iniciatyva užsakytų ir UAB „Valdigna“ vykdomų darbų atsakovams priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), buvo sutrikdytas vandens tiekimas ieškovei. Ir tik esant abipusiam susitarimui tarp atsakovų ir trečiojo asmens dėl vandens tiekimo atstatymo darbų ir atstačius vandens tiekimą ieškovei, byloje nebeliko ginčo objekto, dėl ko ieškovė ir atsisakė pareikšto ieškinio. Todėl nepagrįsti ir atmestini skundo argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos, atsirado ne dėl atsakovų kaltės. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovams pažeidinėjant ieškovės teises, ji buvo priversta kreiptis į teismą bei priversta kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos, siekiant apginti savo teises bei teisėtus interesus, dėl ko pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas pateikdamas ieškinį nurodo šalis, kurioms reiškiami reikalavimai. CPK 45 str. numato netinkamos šalies pakeitimą tinkama. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, atsakovai sutiko su ieškinio atsiėmimu ir neprašė bylos nagrinėti iš esmės, ieškinio reikalavimai pareikšti atsakovams, todėl apeliantų argumentai, kad ieškovė dėl jos patirto teisių pažeidimo kreipėsi į teismą, pasirinkdama netinkamus atsakovus (apeliantus) nepagrįsti objektyviais įrodymais.

Laikytini nepagrįstais apeliantų argumentai, kad teismas, išspręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą, turėjo priteisti atsakovams iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jų manymu, būtent atsakovai šias išlaidas patyrė dėl nepagrįstai jiems iškeltos bylos. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimas išspręstas nebuvo, tačiau teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, atsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovei, nes ieškovės reikalavimą atstatyti vandentiekį ir užtikrinti vandens tiekimą atsakovai įvykdė tik po bylos iškėlimo teisme. Byloje esantis ieškovės 2014-02-10 raginimas adresuotas atsakovei A. M. patvirtina, kad jau 2013 metų gruodžio mėnesį atsakovams buvo žinoma apie vandens tiekimo ieškovei sutrikimą. Tačiau dėl to, kad atsakovai iš karto po to kai sužinojo, kad dėl jų iniciatyva atliekamų darbų buvo sutrikęs vandens tiekimas ieškovei, šio sutrikimo nepašalino, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, kad jos pažeistos teisės būtų apgintos, todėl patyrė bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių kalti atsakovai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas išsamiai įvertino susidariusių bylinėjimosi išlaidų priežastis ir pagrįstai sprendė, jog dėl savo pažeistų teisių ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, o atsakovai, bandydami gintis teisme, patyrė bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, dėl kurių yra patys kalti.

Pirmos instancijos teismas spręsdamas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įvertino tai, kad ieškovės patirtos 845,08 Eur išlaidos už advokatės atliktus veiksmus yra adekvačios bylos sudėtingumui ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nepažeidžia 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Apeliantai skunde neginčija skundžiama nutartimi priteistų išlaidų dydžio, ieškovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimties pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad jos yra protingo dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Nustatyta, kad atsiliepimą paruošė advokatė A. M. (b. l. 185), kuriai ieškovė sumokėjo 100 Eur (b. l. 184). CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas yra reglamentuotas CPK 98 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalus dydis (2015 m. kovo 19 redakcija) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra numatytas koeficientas 0,4, taigi maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą gali būti 285,56 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K2 – 713,90 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas atmestinas, įvertinus ginčo pobūdį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašymas tenkintinas – ieškovei iš atsakovų priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apmokant advokato pagalbą už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų H. M. ir A. M. atskirąjį skundą, iš jų į valstybės biudžetą priteisiamos 8,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovų H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., (duomenys neskelbtini) po 4,22 Eur (4 Eur ir 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja Aušra Baubienė