- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- 1-22-1048/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32325-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, paskutinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2012-11-23 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, turintis 8 klasių išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas:
1) 1988-09-09 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 m. redakcija) 148 straipsnio 2 dalį – 5 metams laisvės atėmimo; 2) 1999-11-05 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (1961 m. redakcija) 271 straipsnio 2 dalį – 3 metams laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu; 3) 2001-11-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį – 7 metams laisvės atėmimo; 4) 2002-05-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo su 100,00 Lt turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 42 straipsniu, bausmė subendrinta su 2001-11-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo su 100,00 Lt turto konfiskavimu; 5) 2004-10-12 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams 25 dienoms; 6) 2007-12-12 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2002-05-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo; 7) 2009-02-27 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; 8) 2012-02-20 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto; 9) 2013-11-05 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 78 paros arešto; 10) 2016-11-16 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; 11) 2017-02-14 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 11 mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016-11-16 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2016-11-16 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 12) 2017-03-15 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 2017-06-23 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-02-14 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 2017-03-15 Akmenės rajono apylinkės teismo nusprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 13) 2017-07-11 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; 2017-11-30 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2017-06-23 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2017-07-11 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2016-07-08, 18 val. 00 min. iki 2016-07-10, 19 val. 00 min., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pritaikytu raktu atrakindamas buto lauko durų spyną, įsibrovė į G. D. priklausantį butą, kur iš kambaryje stovėjusios sekcijos pagrobė nukentėjusiajai G. D. priklausančius 150,00 Eur grynųjų pinigų, 11 vnt. netauriųjų metalų žiedų, kurio vieno vertė 10,00 Eur, bendrai 110,00 Eur vertės, vieną sidabrinį žiedą 20,00 Eur vertės, ir iš koridoriaus prancūziškų kvepalų buteliuką 20,00 Eur vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai G. D. viso 300,00 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, kaltinamasis A. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2016-07-10, apie 23 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pritaikytu raktu bandė atrakinti G. D. priklausančio buto lauko durų spyną ir tokiu būdu įsibrauti į jos butą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes jiems sutrukdė liudytojas V. B..
Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis A. P. turi būti išteisintas neįrodžius kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad jokios vagystės neįvykdė. Turėjo darbą, užsidirbdavo pinigų, todėl neturėjo jokio pagrindo daryti jam inkriminuojamų nusikaltimų. Jau 6 metus buvo laisvėje, neužsiiminėjo jokia nusikalstama veika. Su K. S. tuo laikotarpiu apie mėnesį ar pusantro mėnesio gyveno minėtame bute. Jo nuomojamame bute šviestuvų nebuvo, buvo tik patronai su lemputėmis ir jis nieko nekeitė, nes buvo tik laikinai apsistojęs. Į butą grįždavo tik vakarais, nes tuo metu dirbdavo ilgai. Gal patys buto šeimininkai nepamena, kad dar kažkam buvo išnuomoję butą. Kaltinamasis pripažino, kad 2016-07-10 vakarą iš savo buto leidosi laiptais žemyn pasitikti draugės. Nuo nukentėjusiųjų buto durų buvo nusileidęs per visą laiptų ilgį į apačią iki laiptinės aikštelės prie lango, kažkur apie 4–5 metrus, kai išgirdo durų trenksmą, žingsnius nubėgančio žmogaus į viršų, ir pamatė kaimynus, išėjusius iš savo buto. To bėgančio asmens net nematė ir neatkreipė dėmesio, tik pamatė išeinančius moterį su vyru. Paaiškino, kad jis pats lipdamas laiptais į apačią, nesutiko jokio žmogaus. Praeinant po nukentėjusiųjų butą, pirmosios durys buvo uždarytos ir jis nieko nematė. Kažkokiam asmeniui nubėgus laiptais į viršų, o kaimynams išlindus į laiptinę iš savo buto, jis pats leidosi laiptais žemyn toliau. Kaimynai jo paklausė, ką jis čia daro ir jam atsakius, kad tiesiog eina, nieko daugiau neaiškinant leidosi toliau. Kur tą vakarą buvo K. S., jis nežino, bet tuo metu jo bute nebuvo. Gal nukentėjusiesiems ar liudytojams ir nėra pagrindo jo apkalbėti, tačiau mano, kad čia pareigūnų iniciatyva viskas taip susiklostė. Kaip atsirado visraktis jo nuomojamame bute, tikrai nežino, nes kai jis gyveno tame bute, jokių šviestuvų nebuvo, buvo tik patronai ir lemputės. Atsikraustęs į butą jokių remontų nedarė, šviestuvų nekabino, pasistatė tik dujinę viryklę. Paaiškino, kad kai policijos pareigūnai jo nuomojamame bute darė kratą, buvo išlaužtos durys. Jo kambario durys buvo rakinamos, tačiau tas užrakinimas buvo toks, kad kas norėjo, tas galėjo ten patekti. Kai pareigūnai jį sulaikė, jis užrakino savo kambario duris ir raktai liko pas policijos pareigūnus. Daugiau tame bute ir kambaryje lankytis jam neteko.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. D. parodė, kad tai buvo 2016 m. liepos mėnuo. Buvo išvykusi į kaimą pas savo mamą, kur liko nakvoti. Grįžus kitą dieną pasiimti daiktų, iš karto nieko neįtarė, nes durys buvo užrakintos du kartus, tačiau pasiėmus daiktus ir susiruošus vėl išvykti, norėdama pasikvėpinti pastebėjo, kad nėra kvepalų buteliuko. Niekur jų neradus pamatė, kad nėra ir pinigų bei dėžutės su jos žiedais. Iš karto tą vakarą paskambino policijos pareigūnams. Sekančią dieną, sekmadienį, kartu su V. B. grįžo namo, ruošėsi miegoti, kai išgirdo, kad kažkas įkišo raktą į jų buto duris ir bando atrakinti. Sugyventiniui V. B. priėjus prie durų ir pažiūrėjus pro durų akutę pamatė, kad kažkas pasilenkęs rakina duris. Kadangi spynoje buvo įkištas raktas, bandantys patekti į butą asmenys negalėjo jų atrakinti. Tas asmuo, kuris rakino buto duris, užbėgo į viršų, o A. P. stovėjo kokiais 5-6 laipteliais žemiau, beveik laiptinės aikštelėje. V. B. paklausus A. P. ką jis čia veikia, pastarasis atsakė, kad tik eina pro šalį. Ji pati matė, jog kažkas užbėgo į penktą aukštą, o A. P. matė nusileidusį laiptais truputį žemiau. Koridoriuje buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Tuomet A. P. tiesiog apsisuko ir nusileido laiptais žemyn. Iškart ji su savo sugyventiniu iškvietė policijos pareigūnus, kurie tikrino aukščiau esančius butus, tačiau, ar ką nors rado, ji nežino. Taip pat parodė, kad patys su sugyventiniu nestebėjo, ar kas nors nusileido iš viršutinio aukšto. A. P. nuomojamas butas buvo virš jos buto. Vėliau tą butą, kurį nuomojosi A. P., įsigijo jos vyro sūnėnas V. Ž.. Pareiškime A. P. nurodė tik tuomet, kad jos sugyventinio sūnėno įsigytame bute, kuriame prieš tai gyveno A. P., atliekant remonto darbus netyčia buvo rastas raktas, kuriuo buvo galima atrakinti jos buto duris. Nukentėjusioji pareiškė 300,00 Eur civilinį ieškinį. Nurodė, kad iš buto buvo pavogta 150,00 Eur grynųjų pinigų, 20,00 Eur vertės kvepalai ir daug žiedų, iš kurių 10 sidabrinių, kiti bižuteriniai. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios G. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. D. parodė, kad 2016-07-07 apie 15 val. 00 min. parėjo namo. Buvo iš bankomato nusiėmusi grynųjų pinigų, kuriuos padėjo į sekciją. 2016-07-08 apie 18 val. 00 min. kartu su vyru išvyko į Alkiškių k., ir grįžo tik 2016-07-10 apie 19 val. 00 min. Grįžusi pastebėjo, kad yra dingę 150,00 Eur, iš sekcijos pavogta 12 žiedų, iš kurių 11 žiedų po 10,00 Eur ir 1 žiedas 20,00 Eur vertės. Taip pat nurodė, kad iš koridoriaus pavogtas prancūziškų kvepalų buteliukas, 20,00 Eur vertės. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus, nukentėjusioji prašė vadovautis šiais parodymais, palaikė savo pateiktą civilinį ieškinį.
Liudytojas K. S. parodė, kad apie vagystę nieko nežinantis. Įvykio metu ten nebuvo ir minėtame A. P. nuomojamame bute negyveno nuo birželio mėnesio. Po M. R. sumušimo vieną kartą buvo grįžęs į šitą butą, tačiau po to, kai birželio mėnesį buvo suimtas, paleistas iš suėmimo daugiau ten negyveno, gyveno pas D. P.. Girdėjo apie dingusius daiktus. Nesant pakankamai duomenų, įtarimai dėl vagystės jam buvo panaikinti. Gyvendamas kartu su A. P., yra buvęs jo kambaryje, A. P. savo kambarį kartais rakindavo, kartais duodavo raktą nuo savo kambario. Kambarys būdavo rakinamas dėl to, kad vaikas ten nelandžiotų.
Liudytojas V. B. parodė, kad vagystė įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Grįžus namo rakino duris, spyna nebuvo sulaužyta, tačiau namuose pastebėjo, kad nėra kvepalų. Tuomet pamatė, kad ir 150,00 Eur sekcijoje nėra. Dėžutėje buvo prikrauta žiedų, kurie taip pat visi buvo dingę. Paaiškino, kad žiedų buvo apie 15, kuriuos jis dovanojo savo žmonai ir kuriuos pirko 2016 metais internetu, atsiskaitydamas banko kortele. Kitą dieną grįžus į namus, miegant išgirdo, kad kažkas rakina duris. Priėjęs prie durų ir pažiūrėjęs per akutę pamatė, kad kažkas rakina buto duris. Matė, kad kažkoks žmogus užbėgo į viršų, tačiau jo veido nematė, tik kojas. Paaiškino, kad buto pirmosios durys buvo užrakintos, o už tų durų, prieškambaryje buvo vienas žmogus, kuris bandė atrakinti tas duris. Sekančios durys į laiptinę buvo atidarytos. Kol atrakino tas vienas pirmąsias duris, asmuo bandęs atrakinti duris, kurio veido jis nematė, nubėgo į penktą aukštą, kitas liko stovėti laiptinėje. Išėjės į laiptinę pamatė savo kaimyną A. P., kuris buvo už maždaug 3–4 metrų laiptinės aikštelėje prie lango. Paklausus jo ką jis čia veikia, atsakė, kad tiesiog ėjo pro šalį. A. P. jam nepasakė, kas ten nubėgo į viršų, bet mano, kad jis tikrai turėjo tą asmenį matyti. Po šio įvykio iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko po 10–15 minučių. Paaiškino, kad pareigūnai buvo nuėję į viršų, tačiau, ar rado ką nors ten, nežino, nes jie su žmona buvo namuose. Su A. P. nėra buvę jokių konfliktų, todėl parodė, kad pagrindo jo apkalbėti jis tikrai neturi. Paaiškino, kad A. P. išsikrausčius iš buto, tą butą įsigijo jo sūnėnas V. Ž.. Jis pats keletą kartų buvo tame bute, nes ten šiek diek dirbo. Nuiminėjant šviestuvą po jo gaubtu rado raktą, kurį padėjo ant palangės, vėliau patikrinus pamatė, kad šis raktas atrakino visas duris, net ir tą spyną, kuri buvo jo bute tuo laikotarpiu, kai butas buvo apvogtas. Būtent po to įvykio nunešė raktą į policiją ir viską ten papasakojo.
Liudytoja G. L. parodė, kad A. P. anksčiau buvo jos sugyventinis. Išsiskyrė su juo tuomet, kai jis ją sumušė. Butas, kurį išsinuomojo A. P., buvo jos bendradarbės J. Š.. Minėtas butas yra (duomenys neskelbtini), penktame aukšte, durys tiesiai. Tame bute A. P. gyveno su K. S.. A. P. gyveno didžiajame buto kambaryje. A. P. jai skambino ir sakė, kad buto tikrai neapvogė, o žiedas kurį jis jai bandė padovanoti, tai buvo dar prieš vagystę ir tai buvo kažkokia plastmasinė karūnėlė. Apie vagystę ji sužinojo iš J. Š. tą dieną, kai ir atidavė jai buto raktus.
Liudytoja V. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Tą dieną ji buvo stipriai išgėrusi ir susitikusi A. P. prie parduotuvės, kartu su A. P. išėjo gerti pas jį į namus. Alkoholinius gėrimus vartojo dviese Ramučių gatvėje, tačiau nei namo, nei buto numerių nepamena. Alkoholį vartojo visą parą, kitą dieną atvyko pareigūnai ir jį suėmė, o ją išsivežė kartu. Jai būnant pas A. P. namie, jis nieko jai nedovanojo ir nieko nesiūlė. Ar kas nors dar be jų buvo bute, nurodyti negalėjo, nes buvo neblaivi ir nieko neprisiminė. Ar A. P. užrakino savo kambario duris, nurodyti negalėjo, nes buvo neblaivi ir pareigūnė ją pirmą išsivedė iš buto.
Liudytoja R. R. parodė, kad apie įvykį žinojo tik iš nuogirdų. Evangelikų bažnyčioje bendraudavo su savo uošviu, kuris jai viską ir papasakojo. Su savo vyru K. S. gyveno (duomenys neskelbtini), Naujojoje Akmenėje. A. P. gyveno viename kambaryje, o ji kartu su K. S. ir sūnumi gyveno kitame kambaryje. A. P. dažniausiai savo kambarį rakindavo, kad vaikas nelakstytų ten. Tame bute ilgai negyveno, išvyko į krizių centrą. Uošvis K. S. jai sakė, jog buvo apiplėštas butas, paskui ėjo kalbos, kad buvo vagystė. Jos žiniomis, P. niekur nedirbo, policijai ji pasakiusi tik savo nuomonę, kad K. S. negalėtų įvykdyti vagystės. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojos R. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas 107-108 b. l.). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino juos, parodė, kad jai uošvis pasakojo, jog eina tokios kalbos, kad raktas atitiko ir A. P. būdamas neblaivus supainiojo butus.
Liudytojas V. Ž. paaiškino, kad 2017 m. gal balandžio mėnesį iš varžytinių nusipirko butą, kuriame prieš tai gyveno kaltinamasis A. P.. Jis paprašė savo dėdės V. B. padaryti tame bute remontą, po vagystės tame bute jis buvo gal 3–4 kartus. Kada buvo rastas raktas, nurodyti negalėjo. Po remontų galimai tame bute jis nebuvo.
Liudytojas Vytas Noreikis paaiškino, kad įvykis buvo maždaug prieš metus. Buvo gautas iškvietimas, kad apvogtas butas (duomenys neskelbtini) name. Paaiškėjo, kad daiktai dingo, kai durys buvo užrakintos, kai savaitgalį šeimininkų nebuvo namie. Buto šeimininkai kategoriškai teigė, kad išvykdami užrakino duris. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, paimtas pareiškimas, apžiūrėta įvykio vieta ir paruošti kiti reikalingi dokumentai. Ekspertai nebuvo kviečiami. Vėliau buvo gautas pranešimas iš bendrojo pagalbos centro, kad kaimynai rakina duris, o pareiškėjai tai matė per durų akutę. Pareiškime buvo nurodyta, kad tai buvo virš jų gyvenantys kaimynai. Paaiškino, kad jie su kolega turėjo nueiti iki to kito buto, esančio virš tų žmonių buto, tačiau tikslių aplinkybių nepamena. Tuomet gal buvo surašytas tik tarnybinis pranešimas prie tos pačios pirmosios ikiteisminio tyrimo bylos, tačiau tiksliai to pasakyti negalėjo.
Liudytoja D. P. paaiškino, kad K. S. nuo 2017-06-28 gyveno pas ją namuose ir kol gyveno pas ją, jis niekur nebuvo išėjęs. Apie liepos mėnesio 15 dieną K. S. išvyko į Angliją. Paaiškino, kad apie tą įvykį K. S. jai nieko nepasakojo. A. P. ji nėra mačiusi.
Liudytoja J. Š. paaiškino, kad 2007 metais ji įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno apie du metus, jokio remonto bute nedarė ir nieko nekeitė. Jai gyvenant tame bute, šviestuvų nebuvo, buvo tik patronai ir lempos. Kai išsikraustė, prieš 2012 metus vyras buvo išnuomojęs butą kažkokiam A., kuris buvo pasiųstas atlikti bausmę už tai, kad buvo stipriai sumušęs savo moterį. Jis tame bute pragyveno apie du mėnesius, tuo metu ji bute nesilankė. Nuo 2012 iki 2016 metų butas nebuvo niekam nuomojamas, ji į butą kartais užeidavo, visą laiką bute buvo tik lemputės, jokių šviestuvų nebuvo. A. P. butą išnuomojo 2016 metų birželio-liepos mėnesį, tiksliau butą išnuomojo ir raktus perdavė pačiai G. L., o G. L., pasirodo, raktus perdavė A. P., kuriam ji pati nebūtų leidusi nuomotis buto. Visą tą laikotarpį ji pati nesilankė tame bute. Po kokių dviejų ar trijų mėnesių, po buto nuomos, jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad butas yra išplėštas. Nuvažiavusi rado buto duris užrakintas. Paskambinusi G. ir pasiėmusi raktus nuo buto, nuvyko ten, tačiau net nepastebėjo, ar ten yra kokie šviestuvai, ar lempų gaubtai, nes buvo dienos metas, vakare gal ir būtų atkreipusi dėmesį. Pakeitė durų spynos širdelę, surinko likusius drabužius ir išvyko. Kaimynai tuomet pasakojo jai, kad kažkas buvo su mašina atvykę ir padėjo išsikraustyti ten gyvenusiems asmenims. Apie pačią vagystę taip pat girdėjo iš kaimynų, kurie pasakojo, jog vagystę įvykdė jos nuomininkas A.. Vėliau bute niekas negyveno iki buvo parduotas butas iš varžytynių. Tuomet butą fotografavo antstoliai, tai galimas variantas, kad jie užfiksavo bute esančias lempas, tačiau ji pati to nenurodė.
Liudytojas K. S., gim. 1955-08-03, teismo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai davė melagingus parodymus, nes buvo supykęs ant A. P.. A. P. jam nieko nepasakojo. Gal ir buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Žinojo, kad A. P. kažkurį laiką gyveno kartu su jo sūnumi K. S.. Paskui sūnus gyveno pas D. P.. Jokių aplinkybių nežino ir tik dėl to, kad buvo supykęs ant A. P., prikalbėjo visokių nesąmonių. Nepamena, kokius parodymus davė tyrėjai, tačiau jie melagingi, nes jis nieko apie tą vagystę nežino. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo K. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( I tomas, b. l. 111–112). Ikiteisminio tyrimo metu K. S. parodė, kad 2016 metais, gal gegužės mėnesį, jo sūnus K. S. kartu su sugyventine R. R., jų sūnumi ir A. P. apsigyveno (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino, butas penktame aukšte, dešinėje pusėje. Kiek žino, A. P. savo kambarį rakindavo. Jo sūnus minėtame bute gyveno apie du mėnesius, vėliau apsigyveno pas jo draugę D. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 metų vasarą, mėnesio tiksliai negali pasakyti, važiavo iš Eibučių gatvės į Ramučių gatvę pas draugę D.. Važiuojant pro vadinamą „Meškienės prūdą“, jį pašaukė A. P., kuris buvo neblaivus. Jiems kalbant A. P. pradėjo pasakoti, kad būdamas girtas jis sumaišė butus ir išmiegojo svetimame bute, iš A. P. kalbos suprato, kad pastarasis sumaišė butus toje pačioje laiptinėje, kurioje gyveno. Kaip jis į tą butą pateko, jam nesakė. Apie tai, kad būtų kažką iš to buto paėmęs, A. P. jam neminėjo. Po kurio laiko sužinojo, kad tame name buvo apvogtas butas, todėl jis suprato, kad butą apvogė A. P., nes pastarasis gyrėsi, kad išmiegojo svetimame bute. Kalbant su A. P., pastarasis jam gyrėsi, kad turi grynųjų pinigų ir siūlė jam 5,00 Eur, tačiau jis jų atsisakė. Parodė, kad jis yra tikras, jog butą apvogė ne jo sūnus K. S., o A. P..
Liudytojas P. Š. parodė, kad butą adresu (duomenys neskelbtini) gal prieš šešis metus buvo išnuomojęs savo bendradarbiui, kuris ten su savo žmona pagyveno apie pusmetį. Paaiškino, kad jis pats tame bute paskutinį kartą buvo gal prieš trejus metus. Prieš kokius septynis ar aštuonis metus jie su žmona tame bute gyveno patys, žadėjo remontuoti, tačiau aplinkybėms nesusiklosčius, išvyko iš ten taip nieko ir nepadarę. Parodė, kad bute kabėjo paprastos lemputės. Kokios lemputės buvo išsikrausčius jo bendradarbiui, nepamena.
Liudytoja Aurelija Grigorevičienė parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nes teko darbe su juo susidurti. Prisimena, kad A. P. davė parodymus. K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė aiškiai, nuosekliai. Neatrodė, kad jis gali meluoti. Prisimena, kad K. S. (jaunojo) buvusi sugyventinė patvirtino, kad K. S. - jo tėvas, nurodė tas pačias aplinkybes. Jis viską pasakojo labai nuosekliai, nesukėlė jokių įtarimų. K. S. (tėvas) sakė jai, kad nieko nebijo, kad sako tiesą ir neturi dėl ko meluoti. Apklausos protokolas buvo surašytas iš jo žodžių, jis pats pasirašė po protokolu. Paaiškino, kad ji perskaitė apklausos protokolo tekstą, paklausė, ar teisingai viskas surašyta ir davė jam pasirašyti. Jokių pastabų K. S. (tėvas) neturėjo ir patvirtino, kad viskas yra tiesa.
Liudytojas J. V. parodė, kad P. Š. yra jo buvęs bendradarbis, su kuriuo 2011 metais dirbo kartu UAB (duomenys neskelbtini). P. Š. nuo 2011 metų iki 2012 metų vasario mėnesio jam nuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini). Bute jis retai būdavo, nes dažnai vykdavo į komandiruotes. Paaiškino, kad bute jokio remonto atlikta nebuvo, buvo keli baldai. Jis pats jokių remonto darbų bute neatliko. Parodė, kad kambariuose buvo tiesiog ant laidų susuktos lemputės. Kambaryje, kur gyveno, durys nebuvo rakinamos, nebuvo jokios spynelės.
Iš 2016-07-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate (toliau – Telšių AVPK Akmenės rajono PK) buvo pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminis tyrimas. Pranešime nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2016-07-07 15 val. 00 min. iki 2016-07-10 19 val. 00 min., nenustatytu būdu buvo patekta į butą adresu (duomenys neskelbtini) ir pavogta 150,00 Eur grynųjų pinigų, sidabrinis ir netauriųjų metalų žiedai, kvepalų buteliukas. Padaryta 300,00 Eur turtinė žala. Turtas nedraustas, apsaugos signalizacija neįrengta. Įvykio vieta apžiūrėta ir nufotografuota (I tomas, b. l. 1).
Iš 2016-07-10 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad jame užfiksuotas G. D. pareiškimas dėl vagystės iš buto, įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei fotonuotraukomis užfiksuotas buto vaizdas, bei identiškų papuošalų nuotraukos iš internetinio puslapio (I tomas, b. l. 32–41).
Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų ROIK 0116000381027 pranešimo matyti, kad 2016-07-10 21 val. 30 min. buvo gautas pareiškimas, kuriame nurodyta, jog grįžus namo pastebėta, kad yra dingę 150,00 Eur, žiedai ir kvepalai, įsilaužimo požymių nėra, liudininkų ir įtariamųjų taip pat nėra (b. l. 8–12).
Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų ROIK 0116000381238 pranešimo matyti, kad 2016-07-10 23 val. 19 min. gautas pranešimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėja prieš kelias minutes išgirdo, kaip kažkas rakina jos buto duris, kurias atidarius, asmenys pabėgo, bet moteris atpažino, kad tai jos kaimynai. Nurodė, kad galimai jie prieš tai apvogė jos butą (I tomas, b. l. 13–14).
Iš nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. D. (I tomas, b. l. 42).
Iš nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2017-02-21 priklauso V. Ž., o prieš tai priklausė J. Š. (I tomas, b. l. 123–125).
Iš 2017-10-05 tarnybinio pranešimo dėl naujos nusikalstamos veikos matyti, kad Telšių AVPK Akmenės rajono PK 2016-07-10 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32325-16 dėl vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2016-08-16 nenustačius asmenų ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. 2017-04-25 paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas atnaujintas (I tomas, b. l. 6).
Iš 2017-09-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. D. pateikė 2016-07-08 sąskaitos išrašą, kuris patvirtina 170,00 Eur grynųjų pinigų išėmimą iš bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Grynieji pinigai išimti 2016-07-08 (I tomas, b. l. 47–48).
Iš 2017-06-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo tikrinami ir tikslinami liudytojo V. B. apklausos metu duoti parodymai (I tomas, b. l. 65–72).
2017-04-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuotas melsvos spalvos durų spynos rakto su plastikine ir geležine dalimi pateikimas, pateiktas raktas nufotografuotas (I tomas, b. l. 73–77).
Iš 2017-04-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas durų spynos raktas, kuris susideda iš dviejų dalių – plastikinės ir geležinės. Geležinė rakto dalis yra su grioveliais iš abiejų rakto pusių, viršutinė durų rakto dalis yra plastikinė, melsvos spalvos, kuri nutrinta, protokolo priedu (fotolentele) užfiksuotas rakto vaizdas (I tomas, b. l. 78–82).
2017-06-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, liudytojas V. B. savanoriškai pateikė durų spyną, kurią jis pakeitė po vagystės, ir šios spynos raktą, kurie priedu (fotolentele) nufotografuoti (I tomas, b. l. 83–88).
Iš 2017-08-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. 40-(670)-IS1-714-(13.2) matyti, kad tirti pateiktas įleidžiamos durų spynos rakinimo mechanizmas (pav. Nr. 1) tyrimui pateiktas tvarkingas ir tirti pateiktais raktais: raktu (pav. Nr. 2) ir raktu Nr. 2 (pav. Nr. 3) rakinimui tinkamas. Tirti pateikto rakto Nr. 1 (pav. Nr. 2) rakto šifras nesutampa su tirti pateikto rakto Nr. 2 (pav. Nr. 3) rakto šifru (I tomas, b. l. 91–93).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje
Kaltinamasis A. P. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į butą, o būtent, kad jis,
laikotarpiu nuo 2016-07-08, 18 val. 00 min. iki 2016-07-10, 19 val. 00 min., tiksliau teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų (prokuroro baigiamojoje kalboje prašymas savanaudiškas paskatas eliminuoti iš kaltinimo), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pritaikytu raktu atrakindamas buto lauko durų spyną, įsibrovė į G. D. priklausantį butą, kur iš kambaryje stovėjusios sekcijos pagrobė nukentėjusiajai G. D. priklausančius 150,00 Eur grynųjų pinigų, 11 vnt. netauriųjų metalų žiedų, kurio vieno vertė 10,00 Eur, bendrai 110,00 Eur vertės, vieną sidabrinį žiedą 20,00 Eur vertės, ir iš koridoriaus prancūziškų kvepalų buteliuką 20,00 Eur vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai G. D. viso 300,00 Eur turtinę žalą,
t. y. kaip padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Turtas pagal BK 178 straipsnį – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vienas iš BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos kvalifikuojančių požymių – įsibrovimas į patalpą.
Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir neigė įvykdęs vagystę.
Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltintojui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais arba keliančiais abejonių duomenimis.
Išklausius kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, ištyrus byloje pateiktus įrodymus dėl šios nusikalstamos veikos, teismas daro išvadą, kad dėl kaltinamojo kaltės šiuo atveju yra labai daug prielaidų ir abejonių.
Visų pirma, pas kaltinamąjį A. P. nebuvo rasta nei vieno daikto ar daiktų, kurie buvo pavogti iš nukentėjusiosios G. D. buto adresu (duomenys neskelbtini). Gavus nukentėjusiosios pranešimą dėl įvykdytos vagystės, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir ją apžiūrint, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai priklausančio buto durų spyna nesugadinta, tyrimui reikšmingų pėdsakų neaptikta.
Nukentėjusios G. D. parodymai, liudytojo V. B. parodymai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, tarnybiniai pranešimai, 2017-08-04 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 40-(670)-IS1-714-(13.2), įvykio vietos protokolas, liudytojo V. B. parodymų patikrinimo protokolas patvirtina aplinkybes, kad nenustačius asmenų 2016-08-16 ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo buvo sustabdytas, 2017-04-25 paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t.y. V. B. radus bute, kurį įvykio metu nuomojo A. P. ir kurį vėliau įsigijo jo sūnėnas V. Ž., visraktį, rakinantį tiek naują, tiek seną nukentėjusiosios buto durų spynas, tyrimas atnaujintas, 2017-05-10 kaltinamiesiems A. P. ir K. S. įteikti pranešimai apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pažymėtina, kad liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu 2016-07-12 apklausiamas parodė, kad jis atpažino K. S., kuris 2017-07-10 bandė atrakinti nukentėjusiosios buto duris, tačiau liudytojas V. B. 2017-07-21 ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausos metu paneigė aplinkybę, kad tai buvo K. S., teigdamas, jog nurodyto asmens jis neatpažino. 2017-09-22 nutarimu K. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, buvo nutrauktas. 2017-10-10 A. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Teismo vertinimu, byloje nustatytomis aplinkybėmis rastas raktas nepatvirtina aplinkybių, kad būtent šis raktas priklauso kaltinamajam A. P. ir, kad šis raktas buvo panaudotas patenkant į nukentėjusiosios butą. Teismas pažymi, kad minėtas raktas buvo rastas 2017-04-13, t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams po to, kai iš buto išsikraustė kaltinamasis A. P., per tą laiką bute apsilankė ne vienas asmuo. Kaip teismo posėdžio metu parodė J. Š., jai pasakojo kaimynai, kad po kaltinamojo sulaikymo kažkas buvo atvykę į butą su mašina ir padėjo ten gyvenusiems išsikraustyti iš buto. Be to, liudytojų J. Š., V. B., V. Ž. parodymai patvirtina, kad po kaltinamojo sulaikymo bute lankėsi J. Š., V. Ž., V. B.. Antstolės Elenos Miliauskienės pranešimas patvirtina, kad bute kartu su skolininke J. Š. lankėsi antstolės kontoros darbuotojai, buvo darytos buto patalpų fotonuotraukos dėl varžytinių skelbimo, byloje antstolė pateikė minėtas nuotraukas. Tačiau iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar parduodant butą kambaryje, kuriame gyveno kaltinamasis A. P., buvo gaubto tipo šviestuvas ar ne, kadangi nuotraukose tai nėra užfiksuota. Pažymėtina, kad liudytoja J. Š. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, ar parduodant butą kambaryje, kurį nuomojo kaltinamasis, buvo gaubto tipo šviestuvas, kadangi, kaip pati J. Š. parodė, apžiūrint butą buvo dienos metas ir dėl to liudytoja minėtos aplinkybės nepastebėjo. Teismas vertina ir tai, kad teismo posėdžio metu tiek liudytojas K. S. (jaunesnysis), tiek R. R. patvirtino, kad kaltinamasis A. P. išnuomotame bute savo kambarį rakindavo ne visada, kartais raktą duodavo K. S.. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo neginčijamai išvadai padaryti, kad kambaryje, kuriame įvykio metu gyveno kaltinamasis, šviestuvo gaubtą uždėjo būtent A. P., kad šviestuvo gaubte rastas raktas priklausė būtent kaltinamajam A. P.. Be to, teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo neginčijamai išvadai padaryti, kad būtent rastu visrakčiu įvykio metu buvo atrakintos nukentėjusiajai priklausančio buto durys.
Liudytojo K. S. (vyresniojo) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisme, skyrėsi iš esmės, todėl ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 4 dalis). Savo skirtingų parodymų davimą K. S. teismo posėdžio metu paaiškino tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo labai supykęs ant A. P., todėl ir davė melagingus parodymus, teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie vagystę jis nieko nežino. Nors tyrėja Aurelija Grigorevičienė teisiamojo posėdžio metu ir patvirtino, kad jai neatrodė, jog K. S. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, tačiau teismas vertindamas aplinkybę, jog dėl vagystės padarymo buvo įtariamas ir liudytojo K. S. sūnus K. S., neatmeta galimybės, kad liudytojas K. S. duodamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus siekė padėti savo sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Siekdamas tos paties tikslo liudytojas K. S. galėjo tai pasakyti ir liudytojai R. R.. Be to, teismo vertinimu, K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie ta, kad jam A. P. pasakojęs, jog sumaišęs ir išmiegojęs tos pačios laiptinės kitame bute, nesant kitų neginčijamų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių, kad kaltinamasis buvo patekęs būtent tuo laiku į nukentėjusios butą ir iš ten išnešęs nukentėjusiosios įvardintus daiktus.
Pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Išanalizavus visas bylos aplinkybes ir įvertinus surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. P. įvykdė nukentėjusiajai G. D. priklausančio turto, įsibrovus į butą, vagystę, todėl jis dėl šio kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje
Kaltinamasis A. P. buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino įsibraunant į butą pagrobti svetimą turtą, o būtent, kad jis,
kad 2016-07-10, apie 23 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl savanaudiškų paskatų (prokuroro baigiamojoje kalboje prašymas savanaudiškas paskatas ir sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, eliminuoti iš kaltinimo), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pritaikytu raktu bandė atrakinti G. D. priklausančio buto lauko durų spyną ir tokiu būdu įsibrauti į jos butą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes jiems sutrukdė liudytojas V. B..
t. y. kaip padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Todėl, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.
Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino.
Išklausius kaltinamojo, nukentėjusiosios G. D. ir liudytojo V. B. parodymus, ištyrus byloje pateiktus įrodymus dėl šios nusikalstamos veikos, teismas daro išvadą, kad dėl kaltinamojo kaltės šiuo atveju yra daug prielaidų ir abejonių.
Nukentėjusiosios G. D. ir liudytojo V. B. parodymai patvirtina, kad asmuo, bandantis rakinti nukentėjusiosios buto duris, nebuvo kaltinamasis A. P.. Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusioji G. D., tiek liudytojas V. B. patvirtino, kad asmens, bandžiusio rakinti jų buto duris, jie neatpažino, matė tik jo kojas, kai jis bėgo į penktą aukštą, o A. P. pamatė beveik nusileidusį laiptais žemyn.
Teismo vertinimu, faktas, kad nukentėjusioji G. D. ir liudytojas V. B. matė laiptais nusileidžiantį kaltinamąjį A. P., nesudaro pagrindo teigti, jog būtent šis asmuo pasikėsino įsibraunant į butą pagrobti svetimą turtą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. P. pažinojo į penktą aukštą nubėgusį asmenį ir, kad jis veikė kaip bendrininkas kartu su kitu asmeniu. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis gyveno šio namo penktame aukšte ir leidosi žemyn savo laiptinėje, kuomet nenustatytas asmuo bandė patekti į nukentėjusiosios butą, teismui nėra pagrindo padaryti neginčijamai išvadai, jog A. P. veikdamas kartu su tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, kėsinosi patekti į gyvenamąją vietą su tikslu pagrobti svetimą turtą.
Išanalizavus visas bylos aplinkybes ir įvertinus surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. P. pasikėsino įvykdyti G. D. turto vagystę, įsibrovus į butą, todėl jis dėl šio kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Nukentėjusiosios G. D. 300,00 Eur dydžio ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti:
2017-04-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vienas durų spynos raktas, kuris pagal 2017-10-05 tyrėjos nutarimą ir kvitą Nr. 0000349 perduotas saugoti į Telšių AVPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas:
2017-06-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vienas durų spynos raktas ir durų spyna, kurie 2017-09-26 tyrėjos nutarimu grąžinti liudytojui V. B. – paliktinas jam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
A. P. dėl kaltinimo, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiosios G. D. 300,00 Eur dydžio ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
2017-04-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą vieną durų spynos raktą, kuris pagal 2017-10-05 tyrėjos nutarimą ir kvitą Nr. 0000349 perduotas saugoti į Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK daiktų saugojimo kambarį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
2017-06-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą vieną durų spynos raktą ir durų spyną, kurie 2017-09-26 tyrėjos nutarimu grąžinti liudytojui V. B. – palikti jam.
Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 6 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.