- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-03
- Bylos Nr.
- 2-27911-910/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21299-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- N. M. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Kitas asmuo (ne proceso dalyvis) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija "Vilniaus miesto būstas" VĮ Registru centras
- Advokatai
- Zita Vizbarienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ilonai Zajančkauskaitei,
dalyvaujant ieškovei N. M. K., jos atstovei advokatei Zitai Vizbarienei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei G. G., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovei G. I.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. M. K. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, valstybės įmonė Registrų centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 2017 m. gegužės 30 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama apginti pažeistą jos nuosavybės teisę į 2,50 kv. m ploto sandėliuką (duomenys neskelbtini). Galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašo:
1.1. Pripažinti negaliojančia 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto dalį, kuria iš valstybės nuosavybės Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perduota 2,50 kv. m ploto patalpa, kaip buto (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), sudėtinė dalis;
1.2. Panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės daiktines teises į 2,50 kv. m ploto patalpą, kuri suformuota kaip buto (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis, ir įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;
1.3. Priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad:
2.1. Vilniaus miesto valdybos 1994 m. gegužės 12 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo leista apsigyventi viename 14,97 kv. m ploto kambaryje su bendra virtuve (duomenys neskelbtini), išbraukiant šį butą iš manevrinio butų fondo. Su ieškove buvo sudaryta nuomos sutartis.
2.2. Prasidėjus privatizacijai, 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo nuosavybėn kambarį, pagalbinę patalpą ir bendrojo naudojimo patalpų dalį, iš viso – 27,34 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini).
2.3. 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto sudarymo metu ginčo patalpa priklausė ieškovės Butui, buvo ieškovės nuosavybė nuo 1994 m., todėl valstybė negalėjo šios patalpos perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
2.4. Nors ginčo pagalbinė patalpa pagal 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo aktą buvo priskirta ir butui (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jos ieškovei niekada niekas nereiškė pretenzijų, neginčijo ir neginčija ieškovės nuosavybės teisės į šią patalpą. Ieškovė apie jai nuosavybės teise priklausančios patalpos perdavimą 1999 m. birželio 10 d. aktu nebuvo informuota, apie tokio akto buvimą sužinojo tik 2016 m. lapkričio 18 d., kai VĮ Registrų centras ėmė aiškintis ir nustatė, kad į ginčo patalpą nuosavybės teisė yra įgyta dviejų asmenų.
2.5. Ieškovė siekia apginti nuosavybės teisę į ginčo patalpą, kurią ji teisėtai įsigijo 1994 m., sumokėdama apskaičiuotą kainą, ir visą laiką ją valdė, ja naudojosi, ieškovės nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis – nėra nuginčytas, todėl, vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 4 dalimi, būtent ieškovė yra teisėta ginčo patalpos savininkė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį dėl praleisto senaties termino 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo aktui ginčyti arba kaip nepagrįstą. Atsiliepime teigiama, kad:
3.1. Ieškovės ginčijamas 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo aktas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešojo administravimo srityje priimtas administracinis aktas, kurio apskundimui taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintas sutrumpintas vieno mėnesio terminas. Ieškovė yra praleidusi šį terminą, nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių, todėl atsakovas prašo taikyti šį terminą ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu.
3.2. Reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo patalpą teisinės registracijos panaikinimo ieškovė turėtų reikšti tik kaip išvestinį, pirmiausia įrodžiusi įregistravimo pagrindo – 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto – neteisėtumą, tačiau ieškovė nenurodė nė vienos teisės aktų nuostatos, kurios pagrindu ginčijamas aktas galėtų būti panaikintas. Pasak atsakovo, net tokį pagrindą pavykus rasti, neaišku, kaip galėtų būti įgyvendintas ieškovės reikalavimas panaikinti Perdavimo-priėmimo akto dalį – ieškovė nenurodo, kurią konkrečiai ginčijamo Akto dalį prašo panaikinti; ieškovės įvardijamoje Akto dalyje nėra jokios informacijos apie 2,50 kv. m ploto patalpą, kurios perleidimą ieškovė ginčija. Atsakovo nuomone, nesuprantama, kokiu būdu galėtų būti panaikinta Perdavimo-priėmimo akto dalis, nepanaikinant viso buto (duomenys neskelbtini), perleidimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn fakto.
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodyta, kad:
4.1. Ieškovė neįrodė, kad ginčo patalpą privatizavo 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi – pagal šią sutartį ieškovė įsigijo tik vieno kambario butą su bendrojo naudojimo patalpomis proporcingai kambario plotui, ir nenurodyta, jog būtų įsigijusi pagalbinę patalpą.
4.2. Asmens teisių registracija viešajame registre atlieka ne teises nustatančią, bet teises išviešinančią funkciją. Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotą daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.).
4.3. Ieškovė 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto neteisėtumą grindžia tik tuo, kad, pasak ieškovės, ginčo patalpa nuosavybės teise priklauso jai, tačiau neįrodo, jog ginčijamas aktas sudarytas pažeidžiant jo sudarymo metu galiojusius teisės aktus. Ieškovei neįrodžius, jog ginčo patalpa priklauso jai nuosavybės teise vienu iš CK 4.47 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, ginčijamos perdavimo-priėmimo akto dalies panaikinimas nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių.
5. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė nepagrindžia ginčo patalpos priskyrimo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), neteisėtumo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo patalpą teisinę registraciją.
6. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad byloje kilusį ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodyta, kad:
6.1. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, nagrinėdamas ieškovės 2016 m. spalio 19 d. pateiktą prašymą, susipažino su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), archyvinėje kadastro ir registro duomenų byloje esančiais dokumentais, ieškovės pateikta (duomenys neskelbtini) buto 1994 m. liepos 13 d. kadastro duomenų (techninės apskaitos) byla, Vilniaus miesto savivaldybės elektroniniu paštu 2016 m. lapkričio 11 d. pateiktu (duomenys neskelbtini) buto 1997 m. gruodžio 18 d. aukšto planu ir forma Nr. 3 „Pastatų vidaus ploto eksplikacija“, 2016 m. spalio 21 d. patikrino (duomenys neskelbtini) buto kadastro duomenis vietoje bei nustatė, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) buto patalpa, 1994 m. liepos 13 d. kadastro duomenų (techninės apskaitos) byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) (2,50 kv. m), ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) buto patalpa, šio buto 1997 m. gruodžio 18 d. kadastro duomenų byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) (2,50 kv. m), yra viena ir ta pati patalpa.
6.2. Nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) butas – buvo suformuotas ir 1994 m. rugpjūčio 4 d. įregistruotas viešajame registre 1994 m. rugpjūčio 4 d. privatizavimo sutarties, reg. Nr. 2-5210, pagrindu.
6.3. Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) butą 2004 m. lapkričio 30 d. įregistruota 1998 m. liepos 13 d. Vyriausybės nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) butą įregistravimas 2004 m. lapkričio 30 d. atliktas teisėtai ir pagrįstai, esant teisėtiems ir nenuginčytiems teisiniams pagrindams, registre įrašyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) butą atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.
6.4. Duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti tik tuo atveju, kai pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie nekilnojamąjį daiktą ir daiktinės teisės pasibaigimą. Ieškovė, siekdama nuginčyti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės teisinę registraciją į 2,50 kv. m ploto patalpą, turėtų nuginčyti dokumentą, kurio pagrindu ši nuosavybės teisė buvo įregistruota, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl (duomenys neskelbtini) butui priskirtos 2,50 kv. m ploto patalpos (duomenys neskelbtini).
6.5. Trečiojo asmens nuomone, sprendžiant ginčą, turėtų būti taikomos CK 1.75 straipsnio nuostatos.
7. Tretieji asmenys savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas ir valstybės įmonė Registrų centras pateikė teismui prašymus šią civilinę bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
7.1. Teismo posėdyje ieškovė, ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovė papildomai nurodė, kad per visą laiką nuo 1994 m., kai ji privatizavo šią patalpą, tik ji viena ja naudojosi, iki šiol niekas nereiškė jai dėl to pretenzijų. Savivaldybės atstovai niekada nebuvo atvykę ir nesidomėjo ginčo patalpa. Be to, ieškovė pažymėjo, kad į ginčo sandėliuką patenkama būtent iš to bloko, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis kambarys, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) butas, kuriam taip pat priskirta ginčo patalpa, yra kitame bloke, nurodytas butas neturi susijusio patekimo į ginčo sandėliuką. Ieškovės teigimu, kadangi ji dar 1994 m. privatizavo ginčo sandėliuką, tai 1999 m. Perdavimo-priėmimo aktu jos nuosavybė negalėjo būti perduota Vilniaus miesto savivaldybei.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė prašė ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo aktui ginčyti, o netaikius ieškinio senaties – kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
7.3. Teismo posėdyje Lietuvos Respublikai atstovaujančios Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė, remdamasi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
8. Byloje nustatyta, kad 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė privatizavo 27,24 kv. m ploto vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7, 11).
8.1. Iš šio Buto 1994 m. liepos 15 d. Įkainojimo privatizavimui akto matyti, kad privatizavimo kaina apskaičiuota už 27,24 kv. m bendro ploto patalpas (b. l. 9). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė sumokėjo apskaičiuotą patalpų privatizavimo kainą.
8.2. Prieš privatizavimą buto (duomenys neskelbtini), techniniame pase 1994 m. liepos 11 d. atlikti įrašai apie šį nekilnojamojo turto objektą sudarančias patalpas: 14,93 kv. m kambarys, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), 2,50 kv. m sandėlis, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), ir bendrojo naudojimo patalpų atitinkama dalis: po 24/100 dalis koridoriaus, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), vonios, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), dušo, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), tualeto, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), koridoriaus, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), virtuvės, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), ir po 13/100 dalių virtuvės, pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini) bei koridoriaus, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini). Bendras šio buto plotas – 27,24 kv. m (b. l. 20-21).
8.3. 1994 m. liepos 13 d. kadastrinių matavimų duomenimis, ieškovės nuomotas 14,93 kv. m ploto kambarys pažymėtas plane indeksu (duomenys neskelbtini), o 2,50 kv. m ploto ginčo patalpa – indeksu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).
8.4. Ieškovė nurodytos 1994 m. rugpjūčio 4 d. privatizavimo sutarties pagrindu 1994 m. rugpjūčio 4 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre savo nuosavybės teisę į 27,24 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 55).
8.5. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis 27,24 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini), susideda iš patalpų, pažymėtų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų (duomenys neskelbtini) (24/100 iš 28,38 kv. m, t. y. 6,80 kv. m; (duomenys neskelbtini) (13/100 iš 23,21 kv. m, t. y. 3,01 kv. m), iš viso – 9,81 kv. m bendrojo naudojimo patalpų (b. l. 11, 55).
9. Byloje taip pat nustatyta, kad 1999 m. birželio 10 d. Kai kurio valstybės nekilnojamojo turto objekto, perduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei buvo perduotas ir butas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 24,54 kv. m (b. l. 62-63).
9.1. Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės į buto (duomenys neskelbtini), patalpas teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta 2004 m. lapkričio 30 d. (b. l. 56)
10. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo – VĮ Registrų centro – 2016 m. lapkričio 18 d. akte Nr. VILKR-11 nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patalpa (sandėlis), pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) (2,50 kv. m ploto), ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), patalpa (sandėlis), pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) (2,50 kv. m ploto), yra viena ir ta pati patalpa (b. l. 58).
11. Ieškovė, gavusi nurodytą informaciją, 2016 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Viliaus filialą, inicijuodama netikslių Registro duomenų taisymo procedūrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. prašydama patikslinti klaidingus buto (duomenys neskelbtini), duomenis, panaikinant įrašus, pagal kuriuos ginčo patalpa nurodyta kaip šio buto dalis.
11.1. Teritorinis registratorius 2017 m. sausio 23 d. sprendimu netenkino ieškovės prašymo, remdamasi tuo, kad reikalavimas ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis kaip neteisingus ir klaidingus iš esmės susijęs su trečiojo asmens nuosavybės teisės išregistravimu; įregistruoti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti; ieškovė nepateikė įstatyme numatytų dokumentų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į 2,50 kv. m ploto sandėlį yra pasibaigusi.
11.2. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. kovo 16 d. sprendimu paliko nepakeistą teritorinio registratoriaus sprendimą (b. l. 12-13).
12. 2017 m. gegužės 30 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydama 2,50 kv. m ploto patalpos, įgytos nuosavybėn buto (duomenys neskelbtini), 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, priskyrimą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini).
Dėl ieškovės nuosavybės teisės į ginčo patalpą
13. Ieškovė nurodė, kad pateiktu teismui ieškiniu siekia apginti pažeistą jos nuosavybės teisę į 2,50 kv. m ploto patalpą (sandėliuką) (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kurią ji įgijo nuosavybėn privatizuodama butą 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi.
14. Atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujanti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nesutikdama su ieškiniu, laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo patalpą privatizavo 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi.
15. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad 1990–1994 metais viešosios nuosavybės, konkrečiai – butų ar gyvenamųjų namų priklausinių, perleidimas privačion nuosavybėn fiziniam asmeniui galėjo būti vykdomas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį su kompetentinga institucija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Kas privatizuota pagal buto privatizavimo sutartį, nustatoma aiškinant buto privatizavimo sutarties sąlygas pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Turi būti aiškinamos sutarties sąlygos, šalių ketinimai, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės (pvz., butų privatizavimą reglamentuojantys teisės aktai, parengiamieji dokumentai buto privatizavimo sutarčiai sudaryti, privatizavimo sutarties ir jos priedų įrašai (techninio inventorizavimo duomenys, planai ir kt.), privatizavimo sutarties šalių pateikiamas sutarties aiškinimas ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015; 2017 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2017; kt.).
16. Nagrinėjamos bylos aspektu visų pirma pabrėžtina tai, kad teismo posėdyje atsakovų atstovės patvirtino, jog 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovė privatizavo 27,24 kv. m bendro ploto vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), neginčijama, jos teisėtumas nekvestionuojamas.
17. Jau nurodyta, kad prieš privatizavimą parengtoje 1994 m. liepos 13 d. buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų (techninės apskaitos) byloje 2,50 kv. m ploto ginčo patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), nurodyta kaip šio buto sudėtinė dalis, kartu su 14,93 kv. m ploto kambariu, pažymėtu indeksu (duomenys neskelbtini), ir tam tikra dalimi (9,81 kv. m) bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Susumavus ginčo patalpos, kambario ir bendrojo naudojimo patalpų plotus, gaunamas bendras buto (duomenys neskelbtini), plotas – 27,24 kv. m. 1994 m. liepos 15 d. Įkainojimo privatizavimui aktas įrodo, kad ieškovės privatizuojamų gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų kaina apskaičiuota už 27,24 kv. m bendro ploto patalpas (b. l. 9). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė sumokėjo apskaičiuotą patalpų privatizavimo kainą. Kadastro duomenų (techninės apskaitos) bylos duomenų analizė neabejotinai patvirtina, kad į buto (duomenys neskelbtini), bendrą 27,24 kv. m plotą patenka ir 2,50 kv. m ploto ginčo patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini).
18. Byloje esančių rašytinių įrodymų visumos analizė, vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, teikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovė, 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi privatizavusi 27,24 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini), be kitų patalpų, įsigijo nuosavybėn ir 2,50 kv. m ploto ginčo patalpą, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini). Šią patalpą ieškovė privatizavo kaip Buto sudėtinę dalį, asmeninės, o ne bendrosios dalinės nuosavybės teise.
19. Tokią išvadą papildomai pagrindžia ir faktas, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui 1994 m. rugpjūčio 4 d. registruojant ieškovės nuosavybės teisę į 27,24 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini), įgytą 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nekilo abejonių, kokios patalpos įgytos – tarp Butui priklausančių patalpų įregistruota ir ginčo patalpa (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 55).
20. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad įgytą nuosavybės teisę į 27,24 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso ir 2,50 kv. m patalpa (duomenys neskelbtini), ieškovė Nekilnojamojo turto registre išviešino dar 1994 m. rugpjūčio 4 d. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ginčo patalpa nuo šios privatizavimo visą laiką naudojosi tik ji viena. Teismo proceso metu nenustatyta aplinkybių, kad nuo 1994 m. rugpjūčio 4 d. atsakovai būtų pareiškę ieškovei pretenzijų dėl ginčo patalpos.
21. Pabrėžtina ir tai, kad teismo posėdyje ieškovė papildomai nurodė, jog ginčo patalpa yra būtent tame bloke, kuriame yra jai priklausantis gyvenamasis kambarys, tuo tarpu butas (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat priskirta ginčo patalpa, šio buto kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), yra visai kitame bloke. Tokius ieškovės paaiškinimus patvirtina ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio, vykusio 2017 m. kovo 29 d., protokole nurodyta informacija, jog faktiškai patekimas į ginčo sandėliuko (2,50 kv. m) patalpas yra iš bendro naudojimo patalpos, kurios indeksas (duomenys neskelbtini) (šalia ieškovės buto), o ne iš bendro naudojimo patalpos, kurios indeksas (duomenys neskelbtini) (šalia Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto). Be to, šiame protokole pažymėta, kad N. M. K. 2017 m. kovo 22 d. pateikė buto privatizavimo dokumentus, iš kurių matyti, jog 2,50 kv. m sandėliuko plotas įtrauktas ne prie bendrojo naudojimo patalpų ploto, bet prie bendro buto ploto (b. l. 45-46).
22. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina vienareikšmė išvada, kad ieškovė, 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi privatizuodama 27,24 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini), kartu privatizavo ir 2,50 kv. m ploto ginčo patalpą, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
23. Įgytą nuosavybės teisę į 27,24 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso ir 2,50 kv. m ploto ginčo patalpa, kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), ieškovė Nekilnojamojo turto registre įregistravo 1994 m. rugpjūčio 4 d. Tuo tarpu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į ginčo patalpą, priskirtą butui (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), įgyta 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre išviešinta tik 2004 m. lapkričio 30 d.
24. Pagal CK 1.75 straipsnio 4 dalį, jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Taigi vien šios teisės normos pagrindu, net neginčijant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo patalpą atsiradimo pagrindo, ginčo patalpa pripažintina ieškovės nuosavybe. Tai yra pakankamas pagrindas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo patalpą teisinę registraciją viešajame registre.
Dėl 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto dalies pripažinimo negaliojančia
25. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 1999 m. birželio 10 d. Kai kurio valstybės nekilnojamo turto objekto, perduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria valstybė, perduodama Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 24,54 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), perdavė ir 2,50 kv. m ploto ginčo patalpą, šio buto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad ji 1994 m. rugpjūčio 4 d. sutartimi privatizavo ginčo patalpą, todėl ši patalpa vėliau jau negalėjo būti priskirta butui (duomenys neskelbtini), ir su šiuo butu perduota Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
26. Tokia ieškovės pozicija pripažintina visiškai pagrįsta. Jau pasisakyta, kad 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi valstybė, parduodama ieškovei 27,24 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini), kaip šio buto sudėtinę dalį pardavė ir 2,50 kv. m patalpą (duomenys neskelbtini). Įgytą nuosavybės teisę ieškovė išviešino Nekilnojamojo turto registre. 1999 m. birželio 10 d., kai valstybė, vadovaudamasi Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo ir Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatomis, nusprendė perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn valstybei priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), ji su šiuo butu negalėjo perduoti 2,50 kv. m ploto ginčo patalpos, nes ši nuo 1994 m. rugpjūčio 4 d. jau nebuvo valstybės nuosavybė – ji buvo perleista privačion ieškovės nuosavybėn. Ieškovė už ginčo patalpą valstybei buvo sumokėjusi, 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo ir nėra ginčijama.
27. Atsakovų pozicija, kad ieškovė nenurodė ir neįrodė jokio pagrindo pripažinti negaliojančia 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, yra aiškiai nepagrįsta. Ieškovė nurodė, kad ginčijama Akto dalis pažeidžia jos nuosavybės teisę į ginčo patalpą, kurią ji įsigijo 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas turi pareigą nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisinį pagrindą nurodyti nėra privalu. Faktiniu ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes teisiškai kvalifikuoja teismas.
28. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovei nuosavybės teise nuo 1994 m. rugpjūčio 4 d. priklausančios ginčo patalpos perdavimas 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, pagal kurias nuosavybė yra neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams bei teisingai atlyginant, CK 4.48 straipsnio 1 dalį, pagal kurią perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Be to, pažeistos Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias savivaldybių nuosavybėn perduodamos patikėjimo teise iki perdavimo savivaldybių valdomos neprivatizuotos savivaldybių gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais, gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys.
29. Įvardytos nuostatos yra imperatyvios, taigi jų pažeidimas yra pagrindas pripažinti niekine ir negaliojančia 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn kaip buto (duomenys neskelbtini), dalis buvo perduota 2,50 kv. m ploto patalpa, kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
30. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentai, kad nesuprantama, kokiu būdu galėtų būti panaikinta 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto dalis, nepanaikinant viso buto (duomenys neskelbtini), perleidimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn fakto, pripažintini nepagrįstais.
31. Iš tiesų 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant Savivaldybės nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini), nedetalizuotos perduodamos patalpos, nurodytas tik bendras šio buto plotas – 24,54 kv. m. Tačiau akivaizdu, kad valstybė, perduodama Savivaldybei tam tikrus nekilnojamo turto objektus, perdavė ir šių objektų kadastro dokumentus, kuriuose užfiksuotos konkrečiam butui priskirtos patalpos. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, 2004 m. lapkričio 30 d. atlikdamas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, vadovavosi ne tik 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir perduoto buto kadastrinių matavimų duomenimis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad butui (duomenys neskelbtini), priklauso 15,76 kv. m bendro ploto patalpos, iš jų gyvenamasis plotas – 13,26 kv. m, be to, 8,78 kv. m bendro naudojimo patalpų (b. l. 56). Taigi šio buto su bendro naudojimo patalpomis visas plotas – 24,54 kv. m. Iš aptariamo buto bendro 15,76 kv. m ploto atėmus 13,26 kv. m plotą, lieka 2,50 kv. m, t. y. ginčo patalpos, pažymėtos šio buto kadastrinių matavimų plane indeksu (duomenys neskelbtini), plotas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2,50 kv. m ploto ginčo patalpa, buto (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perduota būtent 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo aktu. Ieškovė, siekdama apginti savo nuosavybės teisę į 2,50 kv. m ploto patalpą, jos privatizuotą 1994 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, neturi ginčyti viso buto (duomenys neskelbtini), perleidimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn fakto, kaip teigia atsakovas. Akivaizdu, kad jos teises pažeidžia tik 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto dalis, kuria, perduodant Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 24,54 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini), buvo perduota ir 2,50 kv. m ploto ginčo patalpa, pažymėta perduodamo buto kadastrinių matavimų plane indeksu (duomenys neskelbtini), nors ši patalpa nuo 1994 m. rugpjūčio 4 d. yra ieškovės nuosavybė. Dėl to ieškovė visiškai pagrįstai prašo pripažinti negaliojančia tik 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto dalį, susijusią su jai nuosavybės teise priklausančios 2,50 kv. m ploto patalpos perdavimu, priskyrus šią patalpą (duomenys neskelbtini).
Dėl termino ginčyti Perdavimo-priėmimo akto dalį
32. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškovės reikalavimą dėl 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto dalies pripažinimo negaliojančia prašo atmesti dėl praleisto Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino. Atsakovo teigimu, apie 1999 m. birželio 10 d. aktą, jo turinį ir subjektus ieškovei tapo žinoma dar 2016 m. lapkričio 23 d., kai iš VĮ Registrų centro atsiėmė pagal jos 2016 m. spalio 19 d. prašymą parengtą Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, taigi 2017 m. gegužės 23 d., kai buvo paduotas ieškinys, ieškinio padavimo senaties terminas jau buvo pasibaigęs, ieškovė neprašo atnaujinti praleisto termino, todėl ieškinio dalis dėl 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto dalies pripažinimo negaliojančia atmestina dėl praleisto ieškinio senaties termino.
33. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) įtvirtintas vieno mėnesio terminas administraciniam aktui apskųsti yra ne ieškinio senaties. Tai – procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-06-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).
34. Kartu pažymėtina tai, kad, teismo nuomone, 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo aktas yra ne administracinio teisinio, bet civilinio teisinio pobūdžio aktas dėl nuosavybės perdavimo, nors ir sudarytas dviejų viešųjų juridinių asmenų, viešosios nuosavybės teisės subjektų. Dėl to šiam nuosavybės teisės perdavimo aktui nuginčyti taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio1 dalis).
35. Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad apie nuosavybės teisės į ginčo patalpą galimą pažeidimą ieškovė turėjo sužinoti, kai gavo VĮ Registrų centro 2016 m. lapkričio 18 d. aktą Nr. VILKR-11, kuriame nustatyta, ieškovės buto (duomenys neskelbtini), patalpa (sandėlis), šio buto kadastro duomenų byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) (2,50 kv. m), ir Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), patalpa (sandėlis), šio buto kadastro duomenų byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) (2,50 kv. m), yra viena ir ta pati patalpa. Pabrėžtina, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovė suvokti, kad jos teisės į ginčo patalpą yra pažeistos, negalėjo anksčiau, negu VĮ Registrų centras nustatė objektyvią faktinę aplinkybę, jog ginčo patalpa priskirta dviem butams ir įregistruota kaip dviejų nesusijusių subjektų nuosavybė.
36. Apie 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė, atstovaujama advokatės, turėjo sužinoti ir galėjo susipažinti su šio akto turiniu, kai gavo informaciją apie tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į ginčo patalpą kildinama būtent iš šio akto, kurio pagrindu nurodyta patalpa įregistruota viešajame registre kaip Savivaldybės nuosavybė. Bylos duomenimis, informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė į ginčo patalpą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovei buvo pateikta VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. gruodžio 21 d. rašte (b. l. 14).
37. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad teismo proceso metu nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas teigti, jog apie ginčo patalpos perdavimą 1999 m. birželio 10 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti anksčiau, nei sužinojo faktiškai, gavusi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. gruodžio 21 d. raštą. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, kad, priėmęs 1999 m. birželio 10 d. aktu perduotą nekilnojamąjį turtą, jis, be kita ko, valdė bei naudojo ir ginčo patalpą, kaip buto (duomenys neskelbtini), sudėtinę dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo proceso metu paaiškėjo, jog atsakovo atstovams net nebuvo žinoma, kad pagal faktinę padėtį į ginčo patalpą patenkama iš to bloko, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis Butas, o Savivaldybės nuosavybe esantis butas (duomenys neskelbtini) yra kitame bendrabučio tipo namo bloke. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovė, nuo 1994 m. rugpjūčio 4 d. realiai naudodamasi ginčo patalpa kaip nuosavybe, nesulaukdama kitų asmenų pretenzijų į šią patalpą, neturėjo pagrindo abejoti, jog ginčo patalpa yra jos vienos nuosavybė, ir neturėjo pagrindo aiškintis, ar ši patalpa nėra priskirta kokiam kitam butui (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
38. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė apie jos nuosavybės teisę į ginčo patalpą pažeidžiantį 1999 m. birželio 10 d. aktą turėjo sužinoti gavusi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. gruodžio 21 d. raštą, todėl, 2017 m. rugsėjo 11 d. pareikšdama reikalavimą dėl šio akto dalies pripažinimo negaliojančia, nepažeidė CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto ieškinio senaties termino. Dėl to atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Patenkinus ieškinį, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Pagal bendrąją taisyklę ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti abu atsakovai lygiomis dalimis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas konstatuoja esant pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidas paskirsto įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė tokios išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
41. Teismo vertinimu, ieškovės iškeltas klausimas dėl jos nuosavybės teisės į 1994 m. rugpjūčio 4 d. privatizuotą ginčo patalpą pažeidimo, perdavus šią patalpą 1999 m. birželio 10 d. aktu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, galėjo būti išspręstas be teismo, nes Vilniaus miesto savivaldybei, turinčiai kvalifikuotų teisininkų, neabejotinai turėjo būti žinomos CK 1. 75 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, pateikiančios vienareikšmį, nereikalaujantį teismo aiškinimo, atsakymą, kaip spręstina tokia teisinė situacija.
42. Pabrėžtina tai, kad VĮ Registrų centras 2017 m. sausio 5 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13)-466 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas pareikšti nuomonę dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo bei Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į 2,50 kv. m ploto patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), išregistravimo (b. l. 15, 41-42). Savivaldybė nepareiškė noro išspręsti klausimą ne ginčo tvarka.
43. Atsižvelgtina ir į tai, kad teismo proceso metu nesutikimą su ieškovės reikalavimais atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė grindė iš esmės formalaus pobūdžio argumentais, remdamasis tuo, jog ieškovė, ginčydama perdavimo-priėmimo aktą, nenurodė nė vienos teisės normos, kuriai šis aktas prieštarauja. Atsakovas, atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, nepaisė to, kad ginčo patalpos, priklausančios ieškovei nuosavybės teise nuo 1994 m. rugpjūčio 4 d., perdavimas 1999 m. birželio 10 d. Aktu Savivaldybės nuosavybėn pažeidė konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, neatsižvelgė į aiškią teisinę situaciją, CK 1. 75 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, pateikiančias vienareikšmį atsakymą į ieškovės pareikštą reikalavimą.
44. Teismo proceso metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė itin akcentavo ieškovės advokatės nepakankamai kvalifikuotą atstovavimą, rengiant procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad šiuo atveju į teismą kreipėsi ne advokatė, gindama savo asmeninį interesą, bet ieškovė, kuri yra labiau socialiai pažeidžiamas asmuo, turintis fizinę negalią, ir nurodė aiškų tikslą – apginti nuosavybės teisę į patalpą, kurią ji privatizavo dar 1994 m., sumokėdama už ją valstybės apskaičiuotą kainą. Į teismą su ieškiniu ieškovė buvo priversta kreiptis ne dėl to, kad ji laiku neatliko veiksmų, susijusių su nuosavybės teisės į ginčo patalpą įgyvendinimu, išviešinimu, bet dėl to, kad patalpą, kurią valstybė ieškovei pardavė dar 1994 m. rugpjūčio 4 d., valstybės ir Vilniaus misto savivaldybės atstovai 1999 m. birželio 10 d. perdavė-priėmė Savivaldybės nuosavybėn, pažeisdami, kaip minėta, tiek Konstitucijos 23 straipsnio, tiek CK 4.48 straipsnio, tiek Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. Dėl to Savivaldybės atstovų pozicija, grindžiama formalaus pobūdžio priekaištais ieškovės advokatei, nededant pastangų bendradarbiauti ir išspręsti iš esmės aiškų klausimą, negali būti pripažįstama tinkamu procesiniu elgesiu, juolab kad ieškovės kreipimąsi į teismą lėmė ne nuo ieškovės priklausiusios priežastys.
45. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, nes būtent dėl nuo šio atsakovo priklausančių priežasčių bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
46. Pagal byloje esančius įrodymus ieškovė turėjo 41 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Atstovavimo išlaidos, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, teisinių žinių reikalingumą, yra protingo dydžio, todėl atlygintinos visa apimtimi. Iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovės naudai priteisiama 441 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
47. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, į valstybės biudžetą šiuo atveju nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
patenkinti ieškovės N. M. K. (duomenys neskelbtini) ieškinį.
Pripažinti negaliojančia Kai kurio valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria, perduodant Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 24,54 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), šiam butui priskirta ir perduota 2,50 kv. m ploto patalpa, 1997 m. gruodžio 18 d. 3 aukšto kadastrinių matavimų plane ir Formoje Nr. 3 „Pastatų vidaus ploto eksplikacija“ pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini).
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į 2,50 kv. m ploto patalpą, kuri suformuota kaip buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalis, 1997 m. gruodžio 18 d. 3 aukšto kadastrinių matavimų plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, atliktą Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1999 m. birželio 10 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) ieškovės N. M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 441 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.