Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. K. (toliau – K. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 95-295 taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. K. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 14 (keturiolikai) metų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 3 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 3 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. gegužės 14 d.) – 3 metai 11 mėnesių ir 19 dienų.

3. Komisija 2019 m. gegužės 18 d. priėmė nutarimą Nr. 95-295, kuriuo nutarė taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisija nutarime pažymėjo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 21 balas, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika yra žema. Nutarime nurodyta, kad vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 23 sumažėjo iki 21 balo, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, o jo elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Bausmės atlikimo metu K. K. motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, sugrįžta laiku, pažeidimų fiksuota nebuvo. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi buvo atisakyta patvirtinti Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 95-295. Nutartyje nurodyta, kad K. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, be to, pažymima, kad nuteistasis akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu tris kartus baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau apylinkės teismo vertinimu, kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Nutartyje taip pat pažymima, kad nuo paskutinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, jo nusikalstamo elgesio rizika nepatiko ir išliko tokia pati (21 balas). Taip pat išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Teismo vertinimu, K. K. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, įvertinus ją nutartyje aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad jo pataisos procesas yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

5. Nuteistasis K. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei patvirtinti Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 95-295 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

6. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, LApT nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019). Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusio BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Iš byloje esančios 2020 m. balandžio 23 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 63(AK)-249 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, taip pat yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Šių aukščiau nurodytų duomenų visuma sudaro formalų pagrindą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą, tačiau vien formalaus pagrindo, sprendžiant K. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepakanka. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (21 balas pagal „OASys“), pažanga ją mažinant turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Kaip jau buvo nurodyta, K. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, t. y. nuteistasis per Komisijos skirtą laikotarpį drausmine tvarka baustas nebuvo, pažeidimų nepadarė, tęsia darbinę veiklą UAB „Sostinės inžineriniai tinklai“, laisvu nuo darbo laiku dalyvauja visose privalomose (adaptacijos, pataisos, integracijos) ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ AA grupės laikinai nevyksta, todėl nuteistasis neturėjo galimybės lankyti AA užsiėmimus. Sutiktina, kad šios aukščiau nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į kitas Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl ko teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, kad jo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu yra pakankama.

9. Vertinant nuteistojo lėšų tvarkymą ir pajamas, fiksuotinas vidutinis finansinis stabilumas. Iš K. K. įvykdyto nusikaltimo matyti, kad nusikaltimas buvo padarytas siekiant finansinio pelno, iki suėmimo nuteistasis apie pusę metų nedirbo, buvo Užimtumo tarnybos sąrašuose, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad būdamas laisvėje pajamų pragyvenimui K. K. gali siekti gauti tik teisėtais būdais. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. K. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis galimai atskleidžia tam tikrą keleto asmenų nusikalstamą sistemą. Ši aplinkybė yra svarbi tolimesnei nuteistojo resocializacijai visuomenės gyvenime. Nors šiuo metu K. K. ir neturi galiojančių nuobaudų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo ankstesni pažeidimai yra šiurkštūs, už kuriuos buvo skirtos itin griežtos nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių bei perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Nors minėtos nuobaudos nuteistajam buvo paskirtos seniai, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo, kad jis yra linkęs pažeisti nustatytos tvarkos taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po paskutinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, jo nusikalstamo elgesio rizika nepatiko ir išliko tokia pati, nors iš 21 balo 5 yra dinaminiai. Nors nuteistasis ir vykdo Komisijos rekomendacijas, tačiau po paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo jo nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo, todėl galima daryti išvadą, kad nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo nusikalstamo elgesio riziką mažinti elgdamasis nepriekaištingai ir toliau aktyviai dalyvaudamas pataisos procese.

10. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą, išskirtinę reikšmę suteikė jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui. Iš tiesų, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, K. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu narkotine medžiaga – heroinu, o tokio pobūdžio nusikalstamos veikos kelia pavojų visuomenės sveikatai (šiuo atveju narkotinių medžiagų kiekis daugiau nei du šimtus kartų viršijo labai didelio (10 gramų) kiekio ribą). Disponuodamas tokia pavojinga narkotine medžiaga K. K. siekė finansinio pelno. Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės atskleidžia didesnį K. K. pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, neigiamai susiformavusią vertybių orientaciją. Nors aplinkybės dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo jau buvo įvertintos skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia K. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo vertinimu, neturi būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.

11. K. K. skunde nurodo, kad jo elgesys kito tendencingai teigiama linkme, kas akivaizdžiai patvirtina daromą jo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Kaip jau nurodyta aukščiau, po paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo, o ši aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Tai, kad nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, nesumenkina tos aplinkybės, kad paskutiniu metu nuteistasis nedaro jokios pažangos, bandydamas koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Teismo vertinimu, nesant nuteistojo pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, negalima pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Nors likusi neatlikta bausmės dalis nėra esminė aplinkybė, sprendžiant lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, tačiau ji negali būti ir visiškai sumenkinama. Nors nuteistasis ir yra atlikęs įstatymu numatytą minimalią bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau likusi jam paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – beveik 4 metai laisvės atėmimo negali būti nevertinama. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 14 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neįpareigoja teismo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jei vis dar negalima daryti pagrįstos išvados, jog pataisos galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. K. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Minėta nutartimi pagrįstai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, todėl K. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.