Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės sodininkų bendrijos „Smiltelė“ pirmininkui J. T., jos atstovui advokato padėjėjui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Smiltelė“ dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmontuoti laistymo sistemos siurblinės bokšto konstrukciją (lyną), esančią ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas ieškovui priklausantis gyvenamasis namas. Nurodė, kad šalia ieškovo sklypo pastatytas laistymo sistemos siurblinės bokštas priklausantis atsakovei, kuris viešuose registruose nėra įregistruotas. Nurodė, kad atlikus ir surašius 2016 m. liepos 21 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą buvo pradėti bokšto remonto ir sutvirtinimo darbai. Šiuo metu bokštas iš skirtingų pusių yra sutvirtintas specialiomis metalinėmis konstrukcijomis – lynais, iš kurių vienas yra įrengtas ieškovo žemės sklype. Nurodė, kad žemės sklype esantis bokšto lynas suvaržo jo teisę laisvai ir savo nuožiūra naudotis minėtu sklypu, naudoti jį pagal tikslinę jo paskirtį – atlikti žemės ūkio darbus. Nurodė, kad bokšto sutvirtinimo darbai – pastatyti lynai buvo sumontuoti savavališkai, be žemės sklypo savininko – ieškovo sutikimo, su juo nederinus, neprašius jo pritarimo. Nurodė, kad į atsakovę buvo kreiptasi pretenzija dėl nuosavybės teisių pažeidimo, kuria prašė pašalinti pažeidimus susijusius su ieškovo nuosavybės teisių varžymu. Nurodė, kad bokštui yra nustatyta apsaugos zona, tačiau tai nesuteikia tretiesiems asmenims pagrindo be ieškovo sutikimo jo valdomame sklype atlikti darbus – įrengti konstrukcijas (lynus). Nurodė, kad konstrukcijos (lynai) nėra pašalinti iki šiol, o tai pažeidžia ieškovo nuosavybės teises.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad jo sklype yra vienas iš bokštą laikančių lynų (iš viso penki lynai), kurį prašo pašalinti. Nurodė, kad įsigijus sklypą, jame lynas buvo, tačiau šiuo metu lynas yra netvarkingas (neįtemptas, vėjo blaškomas). Paaiškino, kad buvusi sodininkų bendrijos valdybos pirmininkė sakė, jog bokštas tarnauja paskutinius metus, t. y. leido suprasti, jog bokštas bus nugriautas, lynai nuimti. Nurodė, kad sodininkų bendrijos susirinkimuose keldavo klausimą dėl bokšto rekonstrukcijos, tačiau į prašymus nebuvo reaguota. Nurodė, kad jo kaip sklypo savininko teisės pažeistos, kadangi lynas nėra sutvarkytas, skleidžia garsą, turi genėti medžius, tiesiant takelį reikia apeiti lyną, neišvaizdus. Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad laistymo bokštas, kuris priklauso atsakovei nėra įregistruotas, valdymo teisės neišviešintos, bokštas pastatytas pagal tipinį projektą, nei šiame projekte nei žemės planuose nėra numatyti įtempimai, o tai pažeidžia ieškovo nuosavybės teises (laisvai naudotis žemės sklypu, naudoti sklypą pagal paskirtį atlikti žemės ūkio darbus). Ieškovas siūlo pasirinkti kitus – alternatyvius būdus kaip sutvirtinti bokštą. Pažymėjo, kad apsaugos zonoje nėra leidžiama statyti jokių statinių.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas – valdybos pirmininkas J. T. papildomai paaiškino, kad sklypą turi nuo 1987 metų, valdybos nariu ir valdybos pirmininku išrinktas 2012 metais. Bokštas stovi nuo 1982 metų. Ieškovo sklypas suformuotas 1994 metais, sklypą įsigijo 2011 metais, lynai atsirado 2011 metais žemės sklypo savininku esant J. B.. Paaiškino, kad penki lynai skirti bokštui sutvirtinti. Pažymėjo, kad tiek buvęs tiek dabartinis sklypo savininkai buvo supažindinti su bokšto apsaugos zonos taisyklėmis. Nurodė, kad bokštui, pagal galiojančius reglamentus, nėra reikalingas projektas, kadangi tai nesudėtingas statinys. Paaiškino, kad kalbų apie bokšto nugriovimą negirdėjo, kadangi bokštas yra naudojamas iki šiol, alternatyvos jam iki šios dienos nėra, perstatyti (rekonstruoti) bokštą nėra finansinių galimybių. Nurodė, kad lynas yra įtemptas tiek, kiek tai yra galima, paskutinį kartą ekspertas atliko patikrinimus 2016 metais. Nurodė, kad pagal ankstesnes teisės aktų redakcijas bokšto nebuvo privaloma registruoti. Sodininkų bendrija nėra bokšto savininkas. Eksperto patikrinimo metu (techninės apžiūros aktas) buvo nurodytos pastabos dėl vandens bokšto rūdijimo, daugiau jokių pastabų nebuvo nurodyta.

Liudytoja N. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo kaimynė. Sklypą privatizavo, sklype jau buvo bokštas, šiuo metu sklype yra vienas lynas – bokštą laikanti konstrukcija, sumontuota prieš 10 metų, šiuo metu sklypo savininkė – dukra, tačiau ji ten gyvena. Paaiškino, kad dėl darbų (lyno montavimo) su ja niekas nederino, sutikimo nedavė (būdama savininkė). Nurodė, kad svarbiausia, jog bokštas būtų saugus, šiuo metu per bokštą, elektros skydinę bėga vanduo, norėtų, jog lynų nebūtų. Nurodė, kad valdybos pirmininkui buvo sakyta apie problemą dėl iš bokšto bėgančio vandens, elektros instaliacijos sutvarkymo, tačiau jis veiksmų jokių nesiėmė.

Liudytojas G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra sodininkų bendrijos „Smiltelė“ valdybos narys trejus metus ir gyvena ten nuo 2004 metų. Lynai buvo įrengti ankščiau nei 2011 metais. Nurodė, kad valdyboje vyko svarstymai dėl bokšto tolimesnio tvarkymo, bokšto nudažymo, elektros skydinės sutvarkymo. Mano, kad ieškovo teisės dėl sklype esančio lyno nepažeidžiamos, kadangi ankstesnis savininkas sutiko dėl lynų įrengimo. Alternatyvos bokštui yra per brangios bendrijai, bokšto vandenį naudoja 80 – 90 procentų bendrijos narių.

Liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sklypą bendrijoje turi nuo 1984 metų, bokštas jau buvo pastatytas, lynai buvo keičiami apie 2011 metaus. Dėl lynų įrengimo buvo derinta su buvusiu sklypo savininku J. B., ar buvo derinta su N. G. nežino. Nurodė, kad jam būnant valdybos nariu jis sakė, jog į sutartis būtų įrašoma detalesnė informacija, tačiau dėl pasitikėjimo tai nebuvo daroma. Mano, kad inžinerinis statinys minimas sutartyse yra bokštas.

Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo kaimynė, sklypą soduose turi nuo 1994 metų, sklypą skyrė valstybė, dalį sklypo, kuris yra prie bokšto (valstybinę žemę) privatizavo vėliau, privatizuotoje dalyje buvo bokštą laikantys lynai, analogiška situacija buvo su kaimynais sklypais (ieškovo sklypo ankstesnio savininko). Paaiškino, kad bokštą laikantys lynai buvo seniai, nuo tada, kai įsigijo sklypą, t. y. nuo 1994 metų. 2011 metais bokštas buvo tvarkomas, galimai sustiprinti lynus, po remonto viskas liko tose pačiose vietose, remontą vykdė talkininkai, t. y., patys sodininkai. Sklype esantys lynai jai netrukdo. Sklypo esančio aplink bokštą privatizaciją buvo inicijuota pačių sodininkų, jie buvo privatizuoti su jau jame esančiais statiniais, konstrukcijomis.

Liudytojas J. B. posėdžio metu paaiškino, kad sklypą įsigijo 1990 – 1991 metais, (savininku buvo iki sklypo pardavimo 2011 metais) sklype jau buvo įrengta atrama – metalinis trosas, betoninis blokas (su kilpa) buvo ant žemės, kurį vėliau paslėpė žemėmis. Nurodė, kad pasirašė pasižadėjimą – sutikimą, laikytis reikalavimų, saugoti, prižiūrėti lyną, jog nenutruktų. Paaiškino, kad sklype esantis lynas netrukdė. Iki 2011 metų buvo atliekami bokšto, lynų remonto darbai. Papildomai nurodė, kad žemės formavimo projekte lynai nebuvo pažymėti.

Liudytojas P. G. posėdžio metu nurodė, kad sklypą įsigijo 1993 – 1994 metais, tuo metu bokštas buvo, šiuo metu sklypo savininkė – dukra. Paaiškino, kad įtempimai galėjo būti du: vienas pas kaimyną J. B. ir kitas pas kaiminę D. G.. Vėliau apie 2000 metus bokšto būklei blogėjant, atsirado dar įtempimų, viso penki įtempimai. Sklypo krašte padėtas betoninis blokas su kilpą, prie jo pritvirtina armatūra – įtempimas, kurio kitas galas pritvirtintas prie bokšto viršaus. Talkos darbai galėjo vykti apie 2011 metus, pats darbuose dalyvavo. Nurodė, kad bokšto būklė yra bloga, per bokšto viršų bėga vanduo, šalia elektros skydinė. Paaiškino, kad jokių sutikimų, projektų su juo nebuvo derinta.

Liudytojas R. K. posėdžio metu paaiškino, kad turėjo sodo sklypą, kurį pardavė P. G.. Nurodė, kad ginčų dėl bokšto ankščiau nebuvo, prie betoninių bloko buvo įtvirtinimai, prie įvažiavimo įtempimų tada nebuvo, šiuo metu yra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Iš Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0779 ha žemės sklypas su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbtini).

Iš 2011 m. rugsėjo 26 d. sutarties sudarytos tarp atsakovės ir ieškovo nustatyta, kad ieškovas įsipareigoja vykyti bendrijos įstatus, vidaus taisykles, bendrijos narių visuotinių susirinkimų, valdybos nutarimus, tvarkyti ir prižiūrėti bendro naudojimo objektus, inžinerinius tinklus, kelius, žaliąsias ir gretimas teritorijas, laiku mokėti nario mokesčius ir kt.

Taip pat ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su LRV 1992 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl specialiųjų žemių ir miško naudojimo sąlygų“ – vandentiekio apsaugos zonos ir jos eksploatavimo taisyklėmis. Taisyklėse nustatyta, kad vandentiekio apsaugos zona – 15 m. nuo išorinių sienelių, joje nustatyti draudimai ir apribojimai bei leidimai, su kuriais ieškovas sutiko.

Iš 2007 m. birželio 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo dėl žemės sklypo dalies pardavimo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) J. B., esančios (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. B. buvo parduota žemės sklypo 131/779 dalis (tai sudaro 0,0131 ha iš bendro 0,0779 ha ploto) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad J. B. pasirašė vandentiekio apsaugos zonos ir jos eksploatavimo taisykles su jomis sutiko, be to, sutiko su sklypo Nr. 201, ribomis.

Iš ieškovo kreipimosi į S. K. laiško turinio, nustatyta, kad ieškovas prašė sudaryti komisiją, kuri įvertintų bokšto būklę, kadangi bokštas yra neišvaizdus, pavojingas, įtempimo lynai neatlieka savo funkcijos, nesaugūs, todėl draudimo kompanijos atsisako drausti turtą.

Iš 2016 m. liepos 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. TP17-131, nustatyta, kad buvo patikrinta vandens bokšto priežiūra, esančio (duomenys neskelbtini), tikrinimo metu statinio projektas nepateiktas, statinio pasas nepateiktas, ir konstatuota, kad esminių vandens bokšto defektų neužfiksuota, statinio būklė patenkintina, statinys naudojamas pagal paskirtį, nuolatiniai stebėjimai atliekami, kasmetinės statinio apžiūros neatliekamos, bokštas neįregistruotas. Kartu nustatyti antraeiliai defektai – sutrupėjusi g/b pamatų viršutinės dalies apdaila, kurią reikalinga sutvarkyti, taip pat pareikalauta bokštą įregistruoti bei atlikti kasmetinę vandens bokšto apžiūrą.

Iš 2016 m. liepos 18 d. sodininkų bendrijos „Smiltelė“ vandentiekio bokšto apžiūros akto, kurį sudarė ekspertas G. S., nustatyta, kad bokštas pastatytas 1985 metais, pagal tipinį projektą, padarytos išvados: bokšto apsaugos zona nepakankama dėl šalia suformuotų sklypų; apsauginėje zonoje sandėliuojamos statybinės atliekos, akmenys; metalinės konstrukcijos paveiktos korozijos, tačiau neviršija kritinės ribos, kiaurymių nėra; sumontuotos penkios papildomos atotampos su įtempimais bokšto stabilumui užtikrinti, kurios nenumatytos projekte; armatūros atodangų betoniniame pamate nematyti; elektros spinta neatitinka reikalavimų; bokštas patenkinamos būklės, nurodyti reikalingi atlikti remonto darbai.

2016 m. lapkričio 7 d. ieškovo atstovas advokatas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuosavybės teisių pažeidimo, kurioje nurodė, kad ieškovo sklype įrengtas įtempimas suvaržo jo teisę laisvai naudotis minėtu sklypu bei riboja galimybę naudotis juo pagal paskirtį, todėl pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės, dėl ko ieškovas prašo pašalinti šiuos pažeidimus (konstrukcijas).

Atsakovė atsakyme nurodė, kad vandens bokštas buvo pastatytas už sodininkų bendrijos teritorijos ribų, šiuo metu bokšto vandeniu naudojasi 200 sklypų savininkų. Ieškovo valdomas sklypas suformuotas 1991 metais, nustatyta vandens bokšto apsaugos zona – 15 m., su apsauginės zonos reikalavimais buvo pasirašytinai supažindintas J. B., kuris privatizavo apsaugos zonoje esančią sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemę, tokia prievolė liko ir naujam savininkui – ieškovui.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atsakymo atsakovei nustatyta, kad J. B. pagal 2005 m. spalio 8 d. ir 2005 m. spalio 25 d. valdybos protokolus buvo leista privatizuoti papildomą žemės plotą, kartu J. B. buvo supažindintas su vandentiekio apsaugos zona ir eksploatavimo taisyklėmis, kurias suderino savo parašu, todėl 2006 m. kovo 7 d. buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą dėl papildomo ploto prijungimo. Nurodė, kad dokumentų, kurie būtų reikšmingi įteisinant vandens bokšto teisinę registraciją nėra.

2017 m. birželio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius pateikė atsakymą į ieškovo ir L. G. prašymus, kuriame nurodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. buvo atlikti ieškovo ir L. G. žemės sklypų naudojimo patikrinimas, ir surašyti aktai. Patikrinimo metu nustatyta, kad vienas bokšto, esančio valstybinėje žemėje, lynas yra ieškovo žemės sklype, kitas L. G.. Nurodė, kad tolimesnė administracinė procedūra nutraukiama, kadangi tuo pačiu klausimu yra pradėtas teisminis procesas.

Iš pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad per vandens bokšto viršų bėga vanduo.

Byloje pateiktas J. B. žemės sklypo privatizavimo ir plano dokumentai.

Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovo žemės sklype yra įrengta viena iš bokštą laikančių konstrukcijų (lynas), viso matyti 4 konstrukcijos (lynai).

Reikalaudamas pašalinti jo teisės pažeidimus – įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmontuoti laistymo sistemos siurblinės bokšto konstrukciją (lyną), esančią ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis). Pareiškęs tokį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje 3K-3-407/2008).

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Tačiau byloje kyla ginčas dėl galimai pažeidžiamų ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, nuosavybės teisių – vandens bokštą laikančių konstrukcijų (lynų) buvimo jo valdomame žemės sklype.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

Ieškovas reikšdamas reikalavimą pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus įrodė, kad yra žemės sklypo savininkas, tačiau teismo vertinimu neįrodė, kad jo sklype esantis lynas (viena iš bokštą laikančių konstrukcija) pažeidžia jo nuosavybės teises. Teismas tokią išvadą priėjo įvertinęs liudytojų parodymus, byloje pateiktus įrodymus ir faktą, kad ieškovas įsigydamas žemės sklypą sodininkų bendrijoje, žinojo ir matė apie jo perkamame žemės sklype esančią bokštą laikančią konstrukciją (lyną), jokių pretenzijų pardavėjui dėl to nereiškė. Teismas sutinka ir su ieškovo bei jo atstovo pozicija, jog pasirašytos Vandentiekio apsaugos zonos ir jos eksploatavimo taisyklės bei 2011 m. rugsėjo 26 d. sutartis nėra sutikimai, jo sklype įrengti konstrukcijas, tačiau tai yra ieškovo įsipareigojimas jau įrengtus inžinerinius tinklus prižiūrėti, jais rūpintis. Pažymėtina ir tai, kad ankstesniojo žemės sklypo savininkas taip pat buvo pasirašytinai supažindintas su šiomis taisyklės, su jomis sutiko, ir pretenzijų jokių nereiškė. Teismo vertinimu ankstesniojo žemės sklypo savininko privatizacijos būdu įgytas papildomos žemės plotas, sumažinant bokšto apsaugos zoną, taip įgyjant papildomos žemės sukėlė buvusiam savininkui tam tikras pareigas, t. y., rūpintis ir prižiūrėti inžinerinius tinklus – bokštą ir jo dalis (konstrukcijas). Šios pareigos, kaip naujam žemės sklypo savininkui, perėjo ir ieškovui.

Pažymėtina, kad teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, išklausęs abiejų šalių kviestus liudytojus, negali nesutikti su ieškovo pozicija, kurią patvirtina vaizdo įrašas, pateiktos fotonuotraukos, jog vandens bokštas nėra tinkamos būklės, per jį bėga vanduo, matosi rūdys, kad statinys nėra įregistruotas, nors to ir reikalavo patikrinimą atlikusios institucijos pareigūnai (patikrinimo aktas), tačiau byloje pateikti patikrinimo, apžiūros aktai, neleidžia teismui padaryti išvados, kad vandens bokštas yra negalimas naudoti, jog keltų realų pavojų aplinkiniams. Pažymėtina, ir tai, kad atsakovė lynais sutvirtindama bokštą, siekia ieškovo reikalaujamo tikslo – saugumo, jog bokštas negriūtų. Atsakovės atstovo paaiškinimai, jog atsakovė neturi finansinių galimybių bokštą iš esmės atnaujinti, ar jo vietoje įrengti alternatyvią laistymui skirto vandens siurblinę, ir kad bokšto sutvirtinimui skirtos konstrukcijos (lynai) bei atliekamas jų dalinis remontas yra pagal atsakovės galimybes laikytini pagrįstais. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Atsakovės finansines galimybes riboja tai, kad bene vienintelės jos gaunamos pajamos yra iš sodininkų bendrijos narių renkamas mokestis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bokšto vandeniu vasaros sezonu naudojasi didžioji dalis sodininkų bendrijos narių. Nors ieškovas nereiškia reikalavimo nugriauti vandens bokštą, tačiau prašydamas pašalinti vieną iš bokštą laikančių konstrukcijų (lyną) ir patenkinus šį reikalavimą, tolimesni veiksmai gali pakenkti bokšto stabilumui bei aplinkinių saugumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, savo, kaip žemės sklypo savininko, nuosavybės teisių pažeidimo, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškinį atmetus yra pagrindas iš ieškovo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje patiektų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatyta, kad atsakovė patyrė 660 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 660 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei sodininkų bendrijai „Smiltelė“, juridinio asmens kodas 163676683, 660 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.