Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. e2-30-370/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
e2-30-370/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01305-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-30-370/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01305-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 16 d. nutarčių, kuriomis pakeista taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir ištaisyti rašymo apsirikimai, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-299-467/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „BALTKALIS“ ir restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BELOR“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė atsakovių UAB „BALTKALIS“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Arvi fertis“ sudarytus atsiskaitymo sandorius pagal atsakovės UAB „BALTKALIS“ atsakovei RUAB „Arvi fertis“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (sąskaitų serijos ir numeriai: BALT TGG00084, BALT TGG00083, BALT TGG00081, BALT TGG00079, BALT TGG00078, BALT TGG00077, BALT TGP00160, BALT TGP00156, BALT TGP00157, BALT TGG00075, BALT TGG00074, BALT TGG00073, BALT0011593, BALT TGG00072, BALT TGG00071, BALT TGP00151, BALT TGG00080, BALT TGG00070, BALT TGG00069, BALT TGG00068, BALT TGP00147, BALT TGP00146, BALT TGG00076, BALT TGP00139, BALT TGG00067, BALT TGG00066, BALT TGG00065, BALT TGG00064, BALT TGG00063, BALT TGG00062, BALT TGG00061, BALT TGP00131, BALT TGG00059, BALT TGP00128, BALT TGG00058, BALT TGP00125, BALT TGG00055, BALT TGG00053, BALT TGP00122, BALT TGG00052, BALT TGG00057, BALT TGG00056, BALT TGP00120, BALT TGG00051, BALT TGG00050) pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją – grąžinti UAB „BALTKALIS“ 2 196 288,14 Eur dydžio reikalavimo teisę į RUAB „Arvi fertis“ bei priteisti iš UAB „BALTKALIS“ atsakovės RUAB „Arvi fertis“ naudai 2 196 288,14 Eur; priteisti iš UAB „BALTKALIS“ atsakovės RUAB „Arvi fertis“ naudai 6 procentų palūkanas nuo prašomos priteisti sumos (2 196 288,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovės UAB „BELOR“ ieškiniui užtikrinti buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – areštuotas atsakovei UAB „BALTKALIS“ priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nepakankant – kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis ieškinio reikalavimo sumos dydžio sumai (2 196 288,14 Eur). Nutartimi nustatyta, kad areštavus lėšas, leista atsakovei UAB „BALTKALIS“ vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetui, atsiskaityti su atsakove RUAB „Arvi fertis“, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti.

3. Atsakovė UAB „BALTKALIS“ pateikė prašymą sumažinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės apimtį: leisti UAB „BALTKALIS“ iš UAB „Medicinos bankas“ esančios banko sąskaitos ir AB „Swedbank“ esančios banko sąskaitos mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo prašė leisti vykdyti skubiai.

Atsiliepimas

4. Ieškovė UAB „BELOR“ atsiliepime su prašymu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovė, nors ir apeliuoja į darbuotojų interesus, tačiau, tikėtina, iš esmės siekia daugiau piktnaudžiauti šiuo prašymu. Ieškovei atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo rengimo metu tapo žinoma, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį vidutinis atsakovo darbuotojų darbo užmokestis, lyginant su 2018 m. liepos ir ankstesniais mėnesiais, šoktelėjo daugiau nei 1 000 Eur: 2018 m. kovo mėn. vidutinis darbo užmokestis buvo 1 821 Eur, o 2018 m. rugpjūčio mėnesį – 2 915 Eur. Be to, be samdomo vyr. buhalterio ir dviejų buhalterių įmonėje įdarbinti net du finansų patarėjai, kuriems galbūt buvo keliamas tikslas aptarnauti visos įmonių grupės procesus, nukreipiant įmonių srautus taip, kad jie nebūtų pasiekiami grupės kreditoriams; generaliniam direktoriui V. F., kuris yra ir kitų ARVI-VYRJA grupės įmonių generalinis direktorius, skirta 2 764 Eur ketvirtinė premija; darbo užmokestį gavo net T. D., kuris yra kito atsakovo RUAB „Arvi fertis“ generalinis direktorius, ir kuris dalyvavo kuriant atsakovų „prekybos“ schemas, realiai skirtas nuskurdinti RUAB „Arvi fertis“; neproporcingai didelį darbo užmokestį gavo J. K., skambiai įvardytas keliolikos žmonių darbo kolektyvo personalo vadovu, dėl tokio žmonių skaičiaus faktiškai neturėjęs jokios veiklos išskyrus nominalią, tikslu pelnytis iš UAB „BALTKALIS“ pajamų. Iš 2018 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, kad galbūt fiktyviai įdarbintus asmenis ir kitus darbuotojus buvo nuspręsta atleisti 2018 m. rugpjūčio mėn. Tai matyti iš to, kad šiems asmenims priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. (nutartyje nurodyta kita data – 2018 m. rugsėjo 15 d.) nutartimi prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo patenkino iš dalies: leido atsakovei UAB „BALTKALIS“ mokėti darbuotojams darbo užmokestį, ne didesnį nei Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis.

6. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su atsakovės prašyme išdėstytais argumentais, kad jos interesai yra pernelyg apriboti ir suvaržymai nepagrįsti, o darbo užmokesčio mokėjimas iš esmės yra susijęs ir su viešuoju interesu. Tačiau, atsižvelgdamas į ieškovės pateikto atsiliepimo argumentus ir kartu su juo pateiktus įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo leisti atsiskaityti su darbuotojais tokiu mastu ir apimtimi, kokia prašo atsakovė.

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą – patikslino 2018 m. spalio 15 d. nutartyje nurodytą datą – 2018 m. rugsėjo 15 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė UAB „BALTKALIS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 15 d. (2018 m. spalio 15 d.) ir 2018 m. spalio 16 d. nutarties dalis, kuriomis buvo atmestas atsakovės prašymas, ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti UAB „Baltkalis“ iš UAB „Medicinos bankas“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismo nustatytas laikinosios apsaugos priemonės mastas, leidžiant mokėti darbuotojams nustatytą minimalų darbo užmokestį, suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų – atsakovės darbuotojų – darbuotojų teisę gauti darbo užmokestį.

8.2. Byloje nėra pareikšta reikalavimų, susijusių su vertinimu, už kokias darbo funkcijas atsakovė moka darbuotojams darbo užmokestį, nėra kvestionuojamas darbo sutarčių teisėtumas, nėra pareikšta kitų su darbo santykiais susijusių reikalavimų. Teismas neturėjo nustatyti tokių apribojimų ir suvaržymų, kurie nėra susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais, turi įtakos ne tik proceso šalies, tačiau ir byloje nedalyvaujančių atsakovės darbuotojų teisėms ir pareigoms.

8.3. Teismas nemotyvuoja, kodėl nusprendė, kad 2 915 Eur visų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis laikytinas piktnaudžiavimu nustatant darbo užmokestį. Teismas neprašė atsakovės pateikti papildomų ar patikslinančių su darbo užmokesčio mokėjimu susijusių duomenų, taip pat pats neatliko jokių veiksmų, kad išsiaiškintų šias aplinkybes.

8.4. Teismo nutartis sukuria teisiškai ydingą situaciją, kad atsakovė privalo mokėti socialinio draudimo ir kitus mokesčius nuo viso mokėtino darbo užmokesčio, o darbuotojams išmokėti tik minimalų darbo užmokestį.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „BELOR“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Prašymas leisti mokėti darbo užmokestį neturėtų būti vertinamas kaip interesas, viršesnis nei restruktūrizavimo procese ginamas viešasis interesas.

9.2. Atsakovės darbo užmokesčio fondo lėšos yra akivaizdžiai naudojamos neracionaliai, skiriamos tenkinti atsakovę kontroliuojančių asmenų asmeninius poreikius.

9.3. Darbo užmokestį darbuotojams atsakovė įsipareigojo mokėti savo rizika, jau žinodama apie tai, kad jos atžvilgiu taikyta laikinoji apsaugos priemonė.

9.4. Nauji įrodymai, kuriais atsakovė grindžia savo prašymą, nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, nors tokią galimybę atsakovė objektyviai turėjo. Ieškovė, jeigu tokie įrodymai būtų priimti ir vertinami, netektų teisės į apeliaciją jų vertinimo apimtyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes. Kadangi klausimas dėl darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų išmokų proporcingumo (piktnaudžiavimo) kilo tik UAB „BELOR“ 2018 m. spalio 15 d. pateikus atsiliepimą į prašymą. Pirmosios instancijos teismas jau tą pačią dieną išnagrinėjo atsakovės prašymą, todėl laikytina, kad atsakovės pateiktų naujų rašytinių įrodymų, susijusių su UAB „BELOR“ pareikštomis abejonėmis, pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o atsakovė jų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo

12. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).

13. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nors atsakovės prašymą iš dalies patenkino, tačiau nusprendė apriboti atsakovės galimybes atsiskaityti su darbuotojais, leisdamas mokėti darbuotojams darbo užmokestį, ne didesnį nei Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Ginčo nėra, kad atsakovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis yra daug didesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje nėra įprasta nustatyti papildomus apribojimus darbo užmokesčiui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1260-186/2016). Tokia teismų praktika sietina su tuo, kad juridinio asmens darbuotai laikytini silpnesne šalimi, kurių teisės ir teisėti interesai turi būti apsaugoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apribojimai, kokius nustatė pirmosios instancijos teismas, gali būti taikomi tik išskirtiniais atvejais ir tik pagal bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. įrodžius šalies, kurios atžvilgiu buvo taikytos (taikytinos) laikinosios apsaugos priemonės galimą nesąžiningumą, t. y. ketinimą tokiu būdu nesąžiningai sumažinti savo turto masę. Dėl toliau nurodomų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti tokią išimtį pagrindo nėra.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės UAB „BELOR“ išdėstyti argumentai, kuriais apeliuojama į galimą atsakovės piktnaudžiavimą darbo užmokesčiu yra deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai. Ieškovė dargi kvestionuoja skirtingų fizinių asmenų (atsakovės darbuotojų), kurie nėra byloje dalyvaujantys asmenys ir neturi jokio apibrėžto ryšio su ginčo iš esmės dalyku, sąžiningumą jiems veikiant atsakovės naudai, tačiau tokie argumentai dėl nedalyvaujančių byloje asmenų negali būti vertinami. Kitokių neginčijamų ieškovės samprotavimus patvirtinančių byloje įrodymų, kiek tai susiję su atsakovės nesąžiningumo faktu, nėra. Primintina, kad nesąžiningumas šiuo atveju nepreziumuojamas, jis turi būti įrodytas (CPK 178 straipsnis).

16. Prieštaringai vertintinas ir ieškovės argumentas, kad padidėjęs darbo užmokestis rodo atsakovės nesąžiningumą ir siekį piktnaudžiauti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal viešus Rekvizitai.lt duomenis, ieškovės vidutinis darbo užmokestis 2018 m. lapkričio mėnesį sudarė 2 341,81 Eur sumą, o atsakovės UAB „BALTKALIS“ – 1 552,21 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi šiuo metu atsakovės darbo užmokestis neišsiskiria, o kaip tik yra daug mažesnis nei ieškovės. Kita vertus, matyti, kad 2018 m. išmokėtas darbo užmokestis, lyginant su visais kitais laikotarpiais iš tiesų buvo neproporcingai didelis, tačiau gali būti paaiškinimas išeitinėmis išmokomis darbuotojams, kompensacijomis už nepanaudotas atostogas, o bet kuriuo atveju, 2018 m. rugpjūčio mėn. vidutinis darbo užmokestis tik nedidele dalimi viršijo pačios ieškovės darbo užmokesčio vidurkį.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirai pažymėtina, kad lėšų, skirtų darbo užmokesčiui ir susijusioms išmokoms, apribojimas neapsaugo ieškovės interesų atsakovės bankroto atveju – darbuotojams paskirtas ir neišmokėtas darbo užmokestis išlieka įmonės įsipareigojimu ir būtų tenkinamas pirmąja eile (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 dalis).

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį, nustatant, kad atsakovei UAB „BALTKALIS“ leidžiama išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams ir įpareigoti antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti (CPK 145 straipsnio 6 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pakeistus pastarąją, pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista, nes ja tik ištaisytas rašymo apsirikimas dėl nutarties datos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis leidimas neapima kitų, su darbo santykiais susijusių, išmokų.

Dėl procesinių prašymų

19. Apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų prašymų: išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie ieškovės atsiliepimo į prašymą priede Nr. 2 pateikiamame 2018-08 darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodytų asmenų (darbuotojų) darbo vietas ir jų skaičių; įpareigoti UAB „BALTKALIS“ pateikti konkrečius duomenis, kam ir kokias pinigų sumas ketinama išmokėti ir mokėti kas mėnesiui, nurodant ir pateikiant tų sumų priskaitymo pagrindus (darbo sutartis, kt.), laikotarpius, už kuriuos tos sumos priskaitytos ir ketinamos priskaityti. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, ieškovės prašoma išreikalauti informacija nėra aktuali ir būtina teisingam šios bylos išnagrinėjimui (CPK 180 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip: „atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti – pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTKALIS“ (juridinio asmens kodas 125025140) išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams ir įpareigoti antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti“.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui vykdyti.

Teisėja Danguolė Martinavičienė