Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-3043-431/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
2S-3043-431/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13470-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Skolininkas
L. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-3043-431/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13470-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; (S) 3.5.24; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui L. Č., suinteresuotas asmuo (išieškotoja) byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja prašė skirti skolininkui L. Č. 300,00 Eur baudą išieškotojos naudai už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. birželio 8 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas) pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 8 d., kuomet pasibaigė Nurodymo įvykdymo terminas. Nurodė, kad Nurodyme skolininkui buvo numatyta pareiga išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio – gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato (toliau – Pastato) dalis pagal Namų valdos techninės apskaitos 1973 m. spalio 10 d. bylą su 1985 m. liepos 26 d. registruotais pakeitimais, ir jei būtina sutvarkyti statybvietę.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Inspekcija su prašymu skirti baudą sutiko. Nurodė, jog statytojas, kuriam buvo surašytas Nurodymas, jo neįvykdė bei neskundė. Išieškotoja sutiko, jog atsižvelgiant į faktinę situaciją, gali būti skiriama minimali bauda.

3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) L. Č. nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti arba skirti minimalią baudą. Nurodė, jog neginčija Nurodyme nustatyto fakto, jog jis rekonstravo Pastatą, tačiau pageidauja šias statybas įteisinti. Skolininkas negalėjo to padaryti anksčiau, nes Nurodymo surašymo metu nebuvo Pastato savininkas, tarp skolininko ir Pastato savininko vyko teisminis ginčas dėl nuosavybės teisės. Būtent pastarojo savininko iniciatyva ir buvo surašytas Nurodymas. Šiuo metu skolininkas aktyviai siekia įteisinti statybas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino antstolės A. S. pareiškimo dėl baudos skyrimo.

5. Teismas nustatė, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2016 m. lapkričio 2 d. buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3607-734/2018 pagal ieškovo L. Č. ieškinį atsakovei T. B. dėl nuosavybės teisės į statinius, įskaitant ir Pastato, nuginčijimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pastaroji byla buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, kuria būtent ieškovui L. Č. buvo nustatyta nuosavybės teisė į statinius, įskaitant ir į Pastatą.

6. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Nurodymo surašymo metu (2017 m. birželio 7 d.) bei termino privalomajam nurodymui pasibaigimo metu (2017 m. gruodžio 7 d.) skolininkas ne tik kad nebuvo Pastato savininkas, bet net ir negalėjo netrukdomai tokio statinio valdyti ar disponuoti juo, įskaitant ir tai, kad neturėjo teisės tvarkyti tokio statinio statybų (rekonstrukcijos) dokumentų. Tuo tarpu galutine teismo nutartimi skolininkui tapus Pastato savininku (nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 24 d.), skolininkas iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų bei dėjo protingas pastangas įteisinti Pastato rekonstrukciją (statybas), ką patvirtina skolininko į posėdį pateikti nauji įrodymai apie valstybinės žemės sklypo įsigijimą.

7. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pripažino, kad skolininkas nesielgė piktybiškai ir neturėjo tikslo sąmoningai pažeidinėti įstatymus, reglamentuojančius statybos darbus, skolininko veiksmai nekelia grėsmės aplinkiniams, priešingai, skolininkas nuo to momento, kai tapo (įsiteisėjusia teismo nutartimi) Pastato savininku, ėmėsi aktyvių veiksmų statybos (rekonstrukcijos) darbams įteisinti. Nuo to momento, kai skolininkas tapo Pastato savininku, dar nėra suėjęs 6 mėnesių terminas, kuris paprastai nustatomas teisėtam statinio valdytojui privalomajame nurodyme dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (įteisinimo). Teismas, įvertinęs senyvą skolininko amžių bei nenustatęs skolininko veiksmuose sąmoningos kaltės, atmetė, kaip neatitinkantį protingumo reikalavimų, antstolės prašymą skirti skolininkui iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti Nurodymą dieną, kaip pateiktą nesavalaikiai ir neįvertinus visapusiškai susiklosčiusios situacijos socialinio teisingumo aspektu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CPK 771 straipsnis).

II. Atskirojo skundo argumentai

8. Suinteresuotas asmuo, Inspekcija, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – antstolės pareiškimą tenkinti ir skirti skolininkui baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Skolininkui dar 2017 m. birželio 7 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, valstybinės žemės sklype rekonstruojamo nesudėtingojo gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastato į neypatingąjį gyvenamosios (vieno buto) paskirties Pastatą ir 2017 m. birželio 8 d. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Inspekcija 2017 m. birželio 8 d. skolininkui surašė Nurodymą. Inspekcija 2017 m. birželio 12 d. raštu statytojui išsamiai paaiškino, kad jo atžvilgiu yra surašytas Nurodymas bei kiti administraciniai aktai. Minėtu raštu skolininkas buvo tinkamai informuotas, kad Inspekcija gali Nurodymą perduoti priverstinai vykdyti antstoliui, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcijos veiksmai gali būti skundžiami ir kt.

8.2. Pagal teismų praktiką, pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, naujajam savininkui neatsiranda pareiga įvykdyti teismo sprendimą, už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas. Nagrinėjamu atveju naujasis savininkas ir statytojas yra tas pat asmuo, todėl nepagrįstu laikytinas argumentas, kad faktinis statytojas negalėjo šalinti savavališkos statybos padarinių. Be to, teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad skolininkas Pastatu netrukdomai naudojosi daugiau nei trisdešimt metų (nuo 1985 m.), jį saugojo, prižiūrėjo, remontavo bei apmokėdavo jam už statinį skaičiuojamus mokesčius, tai yra pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalį buvo ir yra faktinis statinio naudotojas.

8.3. Skolininkui Nurodyme buvo aiškiai nurodyta, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). Be to, statytojas buvo įspėtas, jog Nurodymo neįvykdžius, įvykdžius iš dalies ar įvykdžius netinkamai, Inspekcija perduos privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir 7 dalyje numatytus atvejus. Už privalomojo nurodymo nevykdymą teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.

8.4. Skolininkui Nurodyme buvo nurodytas priminimas, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, privaloma apie tai informuoti Inspekciją. Tačiau skolininkas iki nustatyto termino dėl neaiškių priežasčių to neįvykdė. Tai užfiksuota 2018 m. vasario 12 d. Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte. Ginčo, kad savavališkos statybos darbai nepašalinti iki šiol nėra. Skolininkas aktyvių statybos įteisinimo veiksmų ėmėsi tuomet, kai teismas pradėjo nagrinėti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. spalio 8 d. Skolininkas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė Inspekcijos Nurodymo, todėl jis yra galiojantis teisėtas ir pagrįstas.

8.5. Skolininkas nesinaudojo galimybe kreiptis į Inspekciją dėl papildomo (3 mėn.) termino pratęsimo savavališkai statybai pašalinti, taip pat nesikreipė ir į teismą dėl Nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Todėl pagrįstai darytina išvada, jog nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad skolininkas Nurodymo vykdymo metu bandė pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismo nurodyta aplinkybė, kad Nurodymo vykdymo metu skolininkas ne tik kad nebuvo Pastato savininkas, bet net ir negalėjo netrukdomai tokio Pastato valdyti ar disponuoti juo, nėra pagrįsta ir pateisinama priežastis nešalinti nustatytų pažeidimų laiku. Skolininkas nedėjo pastangų laiku ir tinkamai įvykdyti įpareigojimą, šalinant nustatytus pažeidimus.

8.6. Teismas, nustatęs, kad Inspekcijos Nurodymas neįvykdytas, turėjo išspręsti jo neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnį. Vykdymo procese skiriamų baudų pagrindinis tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, tuo užtikrinant greitą ir efektyvų vykdymo proceso tikslų pasiekimą. Kasacinis teismas dėl CPK 771 straipsnio taikymo yra suformavęs praktiką, jog vykdymo procese teismo paskirta bauda atlieka ne tik baudinio pobūdžio procesinę teisinę sankciją, bet ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teismas, nustatęs, kad Inspekcijos Nurodymas neįvykdytas, skundžiama nutartimi skolininkui net neskyrė baudos, nepagrįstai motyvuodamas, jog antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo neatitinka protingumo reikalavimų.

8.7. Ginčo dėl Inspekcijos Nurodymo neįvykdymo nėra, tačiau teismas savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymo klausimo neišsprendė pagal CPK nustatytą tvarką. Teismo nustatytos aplinkybės, kad skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų bei dėjo protingas pastangas įteisinti Pastato rekonstrukciją (statybas), skolininkas nesielgė piktybiškai ir neturėjo tikslo sąmoningai pažeidinėti įstatymus, reglamentuojančius statybos darbus, skolininko veiksmai nekelia grėsmės aplinkiniams, skolininkas senyvo amžiaus, jo veiksmuose nėra sąmoningos kaltės, negali būti laikomos pagrindu visiškai atmesti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo ir neskirti baudos. Šios teismo minėtoje nustatytos aplinkybės turėtų būti vertinamos, skiriant skolininkui tam tikro dydžio baudą, bet ne kaip pagrindas apskritai neskirti skolininkui baudos.

Atsiliepimas

9. Suinteresuoti asmenys – antstolė A. S. ir skolininkas L. Č. – per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės prašymas dėl baudos skolininkui skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (CPK 771 straipsnio 4 dalis).

12. Pagal antstolės vykdomą Nurodymą skolininkas jį turėjo įvykdyti iki 2017 m. gruodžio 7 d., taip pat pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog Nurodymo surašymo metu tarp skolininko ir trečiojo asmens vyko ginčas dėl nuosavybės teisių į rekonstruotą Pastatą, o skolininko nuosavybės teisės į Pastatą net nebuvo registruotos. Tik Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-3607-734/2018 buvo pripažinta skolininko asmeninės nuosavybės teisė į Pastatą ir registruota Nekilnojamojo turto registre.

13. Inspekcijos atskirojo skundo argumentas, jog skolininkas pastatu naudojosi nuo 1985 m., yra nepagrįstas, kadangi visus statybų ar rekonstrukcijos įsiteisinimui reikalingus dokumentus statytojas gali gauti iš kitų valstybinių institucijų tik tada, kai gali pagrįsti savo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje skolininko nuosavybės teisės buvo įregistruotos tik 2018 m. gegužės 3 d., o iki tol nuo 2016 m. lapkričio 2 d. vyko ginčas su kitu asmeniu, pretenduojančiu į tą patį Pastatą, teisme. Šios aplinkybės patvirtina, jog skolininkas neturėjo objektyvios galimybės iki 2017 m. gruodžio 8 d. nei atlikti jokių statybų leidimui gauti reikalingų veiksmų, nei atlikti Nurodyme nustatytų neteisėtų statybų šalinimo darbų.

14. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

15. Pagal nurodytą reglamentavimą teismas pirmą kartą nagrinėdamas privalomojo nurodymo nevykdymo klausimą, net ir nustatęs, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti baudą, tačiau neprivalo. Taigi įstatymo leidėjas suteikė teismui diskrecijos teisę nuspręsti, ar iš viso yra pagrindas skirti skolininkui baudą už nurodymo nevykdymą. Sutiktina su išieškotoja, jog CPK numatytų baudų skyrimo tikslas yra greitesnio ir efektyvesnio vykdymo proceso užtikrinimas. Tačiau vykdymo proceso operatyvumo užtikrinimas neturėtų pažeisti ir bendrųjų CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

16. Pažymėtina, jog CPK 771 straipsnio 7 dalyje yra numatyta ir pakartotino Nurodymo nevykdymo aplinkybių svarstymo klausimas, kada teismas gali vėl pritaikyti skolininkui baudą. Todėl aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje teismas pirmą kartą skolininkui nepritaikė jokios, net minimalios baudos, nereiškia, jog Nurodymo vykdymo klausimas buvo paliktas neišspręstas ir išieškotojos teisės būtų pažeistos. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, prioritetą suteikė skolininko siekiui įsiteisinti atliktus Pastato pakeitimus.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė