Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Gora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11934-965/2016 pagal ieškovės BUAB „Gora“ bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ ieškinį atsakovei VšĮ Skuodo globos namams, trečiajam asmeniui R. J. dėl 2014-10-30 susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Gora“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“, ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2014-10-30 susitarimą Nr. 1 nuo jo sudarymo momento (ab initio), taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 18 403,17 Eur sumą ieškovės naudai, priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė VšĮ Skuodo globos namai ir ieškovė BUAB „Gora“ 2014-05-16 pasirašė statybos darbų rangos sutartį Nr. 1, kuria ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą parengti pastato 1D4P, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų projektą, atlikti ir perduoti darbus, kaip numatyta sutartyje. 2014-08-25 šalys pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 1, 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 bei pažymą Nr. 1, pagal kuriuos ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė atliktų darbų už 58 883,86 Eur (203 314,19 Lt), kurių pagrindu ieškovė pateikė apmokėti 2014-08-25 PVM sąskaitą faktūrą GR-312, o atsakovė nurodytą sąskaitą apmokėjo 2014-09-30. 2014-08-25 šalys taip pat pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 2, 2.1 bei pažymą Nr. 2, pagal kuriuos ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė atliktų darbų už 25 525,86 Eur (88 135,70 Lt), kurių pagrindu ieškovė pateikė apmokėti 2014-09-30 PVM sąskaitą faktūrą GR-358/2. Šalys 2014-10-30 sudarė susitarimą Nr. 1, kuriuo ieškovė pripažino, kad yra skolinga atsakovei šias sumas: delspinigius – 15 594,07 Eur (53 843,20 Lt); už neišvežtas statybines atliekas – 2 557,92 Eur (8 832 Lt); už sunaudotą elektros energiją – 139,09 Eur (480,25 Lt); už stiklo paketą – 139,14 Eur (480,43 Lt), iš viso 18 430,17 Eur (63 635,70 Lt). Susitarimo 3 punktu šalys susitarė, kad atsakovė nesumoka ieškovei 18 430,17 Eur (63 635,70 Lt) už atliktus darbus ir atsakovės skola BUAB „Gora“ sumažėja iki 7 095,65 Eur (24 500 Lt), o BUAB „Gora“ neskolinga atsakovei. Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-30 civilinėje byloje Nr. B2-812-730/2015 priėmė nutartį, kuria iškėlė ieškovei bankroto bylą, Lietuvos apeliacinis teismas 2015-06-18 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė ginčija 2014-10-30 šalių sudarytą susitarimą CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu ir mano, kad yra visos sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu nurodytu pagrindu. 2014 metų ieškovės balanso duomenys patvirtina, kad jau 2014 metų liepos mėnesį ieškovė buvo nemoki, jos finansiniai įsipareigojimai kreditoriams gerokai viršijo turimo turto vertę, ji neatsiskaitinėjo su kreditoriais, nes buvo ekonomiškai nebepajėgi to padaryti. Be to, pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1704-479/2014 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagal UAB „Gora“ direktoriaus ieškinį, priimdamas 2014-12-11 nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ieškovei, ir Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2015-03-05 nutartį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-11 nutartis, aiškiai pasisakė, kad UAB „Gora“, įvertinus pateiktus 2014-09-30 balanso duomenis bei kitus finansinius dokumentus, yra nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai, 2014-09-30 balanso duomenimis, viršija 1/2 dalį bendrovės turto ir UAB „Gora“ atitinka nemokios įmonės statusą. Taigi mano, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti apie ieškovės finansinę padėtį, todėl sudarydama ginčijamą susitarimą, elgėsi nesąžiningai kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės BUAB „Gora“ bankroto administratorė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė buvo skolinga atsakovei už elektrą bei statybinių medžiagų išvežimą, 2014-09-11 ieškovė pateikė atsakovei prašymą sumokėti likusią nesumokėtą 24 500 Lt skolos sumą tiesiogiai UAB „Inžinerinių tinklų projektavimas“. Esant tokiai situacijai, kai tapo aišku, jog ieškovė turi finansinių sunkumų, atsakovė, vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais, buvo saistoma pareigos pasidomėti ieškovės turtine padėtimi. Iš 2014-07-31 UAB „Gora“ pateiktų kreditorių suvestinių duomenų matyti, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė jau buvo iš esmės nemoki – jos įsiskolinimas kreditoriams 2014-07-31 sudarė 5 683 190,61 Lt, o vėliau tik augo. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-553-196/2015 nustatė, kad iš UAB „Gora“ restruktūrizavimo plano metmenyse pateikto kreditorių sąrašo matyti, jog pradelsti įsiskolinimai darbuotojams sudarė 434 969 Lt, kitiems kreditoriams – 6 091 218 Lt, o 2014-09-30 balanse nurodoma, kad įsiskolinimas darbuotojams sudaro 569 953 Lt. Taigi akivaizdu, jog ieškovės finansinė būklė jau buvo itin sunki, o atsakovė, žinodama, kad ieškovė patiria sunkumų atsiskaityti (tai patvirtina prašymas sumokėti UAB „Inžinerinių tinklų projektavimas“, kurio pagrindu buvo tiesiogiai atsiskaityta su subrangovu, nors to nebuvo numatyta rangos sutartyje, ir skolos laiku nesumokėjimas pačiai atsakovei), kaip protingas bei sąžiningas asmuo, privalėjo pasidomėti, ar sudaromi sandoriai nepažeis kitų kreditorių interesų.Nesutinka, kad skolininkė turėjo pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Nurodo, kad šiuo atveju yra ginčijamas 2014-10-30 susitarimas Nr. 1, o ne rangos sutartis. Mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog šalys privalėjo sudaryti tokį sandorį, nes rangos sutartis galėjo būti vykdoma ir be šio susitarimo. Sudaryti ginčo sandorį ieškovę vertė ne įstatymas ar kitoks imperatyvas, o sunki finansinė padėtis. Byloje nėra jokių duomenų, jog BUAB „Gora“ buvo saistoma pareigos prioritetiškai atsiskaityti su atsakove.Mano, kad sudarytu sandoriu buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nes ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, turėjo didelių finansinių sunkumų ir buvo iš esmės nemoki. Įmonės nemokumas buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-11 nutartimi, kai ieškovei buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, nustačius, jog įmonė nemoki. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-03-05 nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Akivaizdu, kad ieškovė buvo skolinga ir darbuotojams, ir valstybės biudžetams. UAB „Gora“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo ekonomiškai nemoki ir neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. UAB „Gora“ privalėjo vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatytu atsiskaitymų eiliškumu ir pirmiausia atsiskaityti su pirmesnės nei atsakovė eilės kreditoriais – darbuotojais, valstybės biudžetais. Jei atsakovė nebūtų atlikusi ginčijamo įskaitymo, UAB „Gora“ būtų gavusi daugiau pajamų, tokiu būdu buvo sumažinta UAB „Gora“ turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus, masė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nustatyta, kad įgyvendinant projektą „Skuodo senelių globos namai – šilti ir saugūs“ pagal 2007–2013 Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę VP3-2.4-SADM-03-V „Stacionariųjų socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ buvo paskelbtas konkursas ir 2014-05-16 tarp VšĮ Skuodo globos namų (užsakovas) ir UAB „Gora“ / UAB „Vilungė“ (rangovas) buvo pasirašyta statybos darbų rangos sutartis Nr. 1. Pagal sutarties sąlygas rangovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą parengti pastato 1D4p (unikalus Nr. 7593-5000-5017), adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus, kaip numatyta sutartyje, ir ištaisyti defektus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui sutarties 9.1 punkte nustatytą darbų kainą – 896 213,06 Eur (3 094 444,44 Lt). Sutarties 6.1 punkte nustatytas darbų atlikimo terminas – 12 mėnesių nuo darbo pradžios.2014-08-25 šalys pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 1, 1.1, 1,2, 1.3, 1.4 bei pažymą Nr. 1, pagal kuriuos ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė atliktų darbų už 58 883,86 Eur (203 314,19 Lt). Šių dokumentų pagrindu ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 2014-08-25 PVM sąskaitą faktūrą GR-312 58 883,86 Eur (203 314,19 Lt) sumai. Atsakovė savo prievolę pagal sutarties sąlygas įvykdė ir paminėtą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 2014-09-30.2014-10-30 tarp šalių buvo pasirašyti atliktų darbų aktai Nr. 2, 2.1 bei pažyma Nr. 2, pagal kuriuos ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė atliktų darbų už 25 525,86 Eur (88 135,70 Lt). Atliktų darbų akto pagrindu ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 2014-09-30 PVM sąskaitą faktūrą GR-358/2 25 525,86 Eur (88 135,70 Lt) sumai.2014-10-30 šalys pasirašė susitarimą Nr. 1, kuriame ieškovė pripažino savo skolą pagal paminėtą sutartį: delspinigius – 15 594,07 Eur (53 843,20 Lt); už neišvežtas statybines atliekas – 240 tonų – 2 557,92 Eur (8 832 Lt); už sunaudotą elektros energiją – 139,09 Eur (480,25 Lt); stiklo paketą – 139,14 Eur (480,43 Lt), iš viso 18 430,17 Eur (63 635,70 Lt). Šio sutarimo 3 punkto pagrindu šalys susitarė, kad VšĮ Skuodo globos namai nesumoka UAB „Gora“ 18 430,17 Eur (63 635,70 Lt) už atliktus darbus, todėl ieškovei padengus išvardytus nuostolius VšĮ Skuodo globos namų skola UAB „Gora“ sumažėja iki 7 095,65 Eur (24 500 Lt), o įskaičius viena kitai priešpriešinius reikalavimus UAB „Gora“ nebėra skolinga VšĮ Skuodo globos namams.Klaipėdos apygardos teismas 2014-12-11 nutartimi atsisakė iškelti UAB „Gora“ restruktūrizavimo bylą (Nr. B2-1704-479/2014), nustatęs, kad atsakovė yra nemoki. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-03-05 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-11 nutartį paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-04 nutartimi bankroto byloje Nr. B2-1685-730/2014 (Nr. B2-216-730/2017) UAB „Gora“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas įmonei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atlikti darbo užmokesčio mokėjimus bei privalomuosius mokėjimus valstybei, sustabdytas išieškojimas vykdymo procese. Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-30 nutartimi UAB „Gora“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė UAB „Eurobankrotas“. Ši teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-18 nutartimi palikta nepakeista. Iš ieškovės pateiktos kreditorių suvestinės matyti, kad 2014-09-30 ieškovės kreditiniai įsipareigojimai sudarė 6 397 225,26 Lt.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės BUAB „Gora“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“, ieškinį dėl 2014-10-30 susitarimo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu (ab initio) ir restitucijos taikymo. Apeliantė BUAB „Gora“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Iš esmės šioje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl atsakovės nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį, skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį ir kreditorių teisių pažeidimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl atsakovės nesąžiningumo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-168/2007).Projektui „Skuodo senelių globos namai – šilti ir saugūs“ pagal 2007–2013 Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę VP3-2.4-SADM-03-V „Stacionariųjų socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ buvo paskelbtas viešas konkursas, projekto kodas Nr. VP3-2.4-SADM-03-V-01-012, kurį laimėjo ieškovė.2011-12-02 tarp Socialinės apsaugos ministerijos, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir VšĮ Skuodo globos namų buvo pasirašyta finansavimo ir administravimo sutartis dėl projekto „Skuodo senelių globos namai – šilti ir saugūs“. Šio projekto įgyvendinimo priežiūrą atliko VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra. VšĮ Skuodo globos namų pastato lD4p, esančio (duomenys neskelbtini),, rekonstravimo darbai buvo atliekami pagal tikslinės paskirties finansavimą, nes lėšos buvo Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtus biudžeto asignavimus. Atsakovė šiam projektui nuosavų lėšų neskyrė. Projekto finansavimo lėšos buvo tikslinės paskirties ir turėjo būti naudojamos tik su projekto įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti, nes šio projekto įgyvendinimo priežiūrą atliko įgyvendinančioji institucija, ir ji nenustatė, kad 2014-10-30 susitarimas negalėjo būti pasirašytas, o atvirkščiai, atlikusi vietoje projekto patikrą, nustatė, jog skirtos lėšos buvo įsisavintos tinkamai ir panaudotos tik su projekto įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti (patikros vietoje 6.2 p., el. b. t. 1, l. 130). Atsakovė nurodė, kad raštu kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą su paklausimu, ar tiesioginis mokėjimas UAB „Inžinierinių tinklų projektavimas“ už darbo projektą yra galimas, ir tiesioginį mokėjimą atliko tik gavusi teigiamą atsakymą iš Centrinės projektų valdymo agentūros.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad VĮ Registrų centro 2014-02-03 pažymoje, patvirtinančioje jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją, nurodyta, kad UAB „Gora“ nei VMI, nei VSDFV įsiskolinimų neturėjo. Sutiktina, kad santykiai tarp šalių kilo ne kaip tarp verslo partnerių, o ieškovei laimėjus viešąjį konkursą senelių globos namų rekonstrukcijos darbams atlikti, kurį kuravo ir jo priežiūrą vykdė net ne atsakovė, o projektą prižiūrinti įgyvendinančioji centrinė institucija, darbai tęsėsi gana neilgą laiko tarpą (apie pusę metų), 2014 metų vasario mėnesio duomenimis, ieškovės finansinė padėtis buvo gera, atitiko viešo konkurso sąlygas. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė neturėjo pagrindo abejoti, jog sudarant ginčijamą susitarimą 2014-10-30 ieškovės finansinė padėtis gali būti iš esmės pasikeitusi ir ieškovė gali būti nemoki.VšĮ Skuodo globos namai pagal įstatus yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įstaigos veiklos sritis yra socialinė globa (Įstatų 11 p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime pažymėjo, kad atsakovė nedalyvauja versle, nesudarinėja verslo sandorių, tai nėra jos nuolatinė veikla ir praktika, o užsiima senelių globa, šiam juridiniam asmeniui atstovauja kunigas, kuris nėra verslininkas, todėl jam nekilo abejonių ir jis negalėjo suprasti, kad UAB „Gora“ per trumpą laikotarpį tapo nemoki, kai prieš pasirašant statybos rangos sutartį ieškovė buvo pateikusi pažymą, jog nėra skolinga nei VSDFV, nei VMI. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti ieškovės mokumu, nes ieškovė visus darbus atliko, o mokėjimas už elektrą buvo neatliktas tik už kelis mėnesius.Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ginčijamo sandorio šalys laikomos nesąžiningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė, sudarydama su ieškove 2014-10-30 susitarimą, veikė nesąžiningai ar žinojo, kad ieškovė yra nemoki. Bankroto byla ieškovei iškelta tik 2015-03-30 nutartimi, t. y. praėjus beveik pusei metų po ginčijamo susitarimo sudarymo, be to, nurodyta nutartis įsiteisėjo 2015-06-18 Lietuvos apeliaciniam teismui 2015-03-30 nutartį palikus nepakeistą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovei keliamą bankroto bylą ir jos nemokumą. Be to, kiekviena iš šalių turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, nes skolų įskaitymas buvo nulemtas sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Dėl skolininko pareigos sudaryti ginčo sandorį

Pagal kasacinio teismo praktiką, privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.).2014-05-16 statybos darbų rangos sutartimi Nr. l UAB „Gora“ / UAB „Vilungė“ įsipareigojo atlikti darbus, numatytus sutarties 2.1 punkte, laiku ir tinkamai. Sutartyje šalys numatė, jog užsakovui bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl to, kad rangovas nevykdė visų sutartinių įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai (sutarties 7.2 p.). Jeigu rangovas pagal sutartį neįvykdė savo įsipareigojimo, užsakovas gali reikalauti rangovo pateikti pakoreguotus mokėjimo dokumentus, atitinkamai sumažinant mokėjimo sumą (sutarties 9.4.2 p). 2014-10-30 susitarimas Nr. l yra susijęs su rangos sutarties sąlygų laikymusi ir tinkamu įsipareigojimų įvykdymu.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant skolininko nemokumo, šio sudarytas sandoris nepažeis kitų kreditorių teisių, jei bus konstatuota skolininko pareiga sudaryti tokį sandorį. Bendroji taisyklė – nemokus skolininkas neturi teisės suteikti privilegijų vienam iš savo kreditorių, nepriklausomai nuo šio turimų reikalavimų dydžio, tačiau atsiskaitymas su vienu iš kreditorių, suteikiant šiam pirmumą prieš kitus kreditorius, laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu jis atliktas įstatymo ar sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3451/2014). Nagrinėjamu atveju rangos sutartis buvo sudaryta ieškovei laimėjus viešą konkursą, šalys turėjo viena kitai abipusių teisų ir pareigų, jų reikalavimai buvo kylantys iš tos pačios rangos sutarties, vienarūšiai, galiojantys ir vykdytini.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Apeliantė nurodo, kad jeigu atsakovė nebūtų sudariusi ginčijamo sandorio – atlikusi įskaitymo, tai UAB „Gora“ būtų gavusi daugiau pajamų, sudarius neteisėtą sandorį buvo sumažinta UAB „Gora“ turto ir nepagrįstai suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių, tuo sumažinant kitų kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymu yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).Be to, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos buvo skirtos tam, kad būtų tinkamai įgyvendintas projektas dėl Skuodo globos namų rekonstrukcijos ir skirtos tikslinės paskirties lėšos būtų panaudotos tiems kreditoriams, kurie atliko darbus, susijusius su šio projekto įgyvendinimu. Užsakovo (atsakovės) patirtų nuostolių atlyginimas iš rangovo (ieškovės) buvo numatytas sutartyje, todėl tinkamas rangos sutarties sąlygų vykdymas negali būti laikomas kitų nemokios įmonės kreditorių teisių pažeidimu. Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2005-05-13, 2006-09-21 nutarimai). Nagrinėjamu atveju ginčo sandorio sudarymas gali būti pateisinamas vertinant sandorio naudingumą visuomenei. Konstatuotina, kad ginčo sandorio panaikinimas pažeistų viešąjį interesą, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Iš VšĮ Skuodo globos namų įstatuose įtvirtintų įstaigos veiklos tikslų nustatyta, kad įstaigos tikslas teikti visumą kompleksinių paslaugų, patenkinti asmenų gyvybinius poreikius, užtikrinti globos reikalaujantiems asmenims kiek įmanoma kokybišką gyvenimą, pagal galimybes padėti įveikti socialinę atskirtį, integruotis į bendruomenę (10 p.). Įstaigos veiklos sritis yra socialinė globa. Įstaiga yra paramos gavėja (11 p.). Todėl nagrinėjamu atveju socialiai vertinga ir teisinga išsaugoti ieškovės ir atsakovės sudarytą 2014-10-30 susitarimą Nr. 1, nes sandorio pripažinimas negaliojančiu pažeistų viešąjį interesą.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl 2014-10-30 susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.