Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo J. R. (J. R.) atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, atsakovei O. G., jos atstovei advokatei Indrei Butvilei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. (J. R.) ieškinį atsakovei O. G., institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santuokos metu 2010 m. gruodžio 17 d. tarp ieškovo, atsakovės ir Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 10/11/12MN, kurios pagrindu buvo suteiktas kreditas būstui įsigyti. 2014 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią šalys prievolę kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 10/11/12MN vykdys solidariai. Tačiau atsakovė savo prievolės nevykdo ir nuo 2014 m. gruodžio 1 d. už atsakovę prievolę kreditoriui pagal būsto kreditavimo sutartį vykdo tik ieškovas. Būtina pažymėti tai, jog kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas kredito lėšomis įgytas butas ir po santuokos nutraukimo butas pripažintas asmeninė atsakovės nuosavybė. Vykdant solidariąją prievolę kreditoriui, ieškovas savo lėšomis sumokėjo 3455,75 Eur sumą paskolos ir 2714,40 Eur sumą palūkanų, už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Taigi ieškovas solidariąją pareigą įvykdęs regreso tvarka reikalauja iš atsakovės, to ką įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį: 3085,08 Eur (6170,15 Eur - 3085,08 Eur = 3085,08 Eur). Ieškovas prašo priteisti 3085,08 Eur sumą iš atsakovės, kadangi atsakovė nevykdė savo solidariosios prievolės kreditoriui, o ieškovas turi į bendraskolį atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

Tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str.). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11868-122/2014. Pagal šiuo teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis) 1 punktą, šalių nepilnamečio sūnaus D. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina. Sutarties 2 punktu J. R. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą sūnui kas mėnesį po 1000,00 Lt (289 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Sutarties sąlygą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio ir jį sumažinti iki 180 Eur, tokį reikalavimą motyvuodamas iš esmės pablogėjusia savo turtine padėtimi.

Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

Sprendžiant, ar ieškovo turtinė padėtis, lyginant ją su buvusia 2014 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimo priėmimo metu, pažymėtina, kad teismui priimant sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta Sutartis, nustatanti ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnametei sūnui dydį, šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjama ir vertinama. Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai taip pat neatskleidžia tuo metu buvusios ieškovo turtinės padėties (gautų pajamų dydžio). Tačiau įvertinęs tai, kad Sutartimi ieškovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui sutiko teikti gana didelį 1000,00 Lt (289 Eur) dydžio išlaikymą, teismas vertina, jog tuo metu jis gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, gaudavo nemažas pajamas, leidusias sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirti tokio dydžio sumą. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. pažymos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. ieškovas dirbo UAB ,,RNDV GROUP“. Ieškovo atstovo paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas šiuo metu dirba Lietuvoje, jo pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis. Ieškovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės. Nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvoje, ieškovas neturi. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovas vis dar gautų kokias nors pajamas užsienyje. Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus duomenimis, ieškovas iš savo banko sąskaitos nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. mokėjo kredito įmokas AB Nordea Bank Lietuvos skyriui (nuo 230 Eur iki 290 Eur) pagal būsto kreditavimo sutartį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas turi dar vieną sūnų - N. R., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad, kad ieškovo nuolatinės pajamos gerokai sumažėjo, bei tai, kad to ieškovas po santuokos nutraukimo sudarė kitą santuoką, jis turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, teismas sprendžia, kad J. R. turtinė padėtis iš esmės pasikeitė – pablogėjo. Aplinkybės, jog po 2014 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė nepilnamečio D. R. poreikiai (padidėjo ar sumažėjo), šalys neteigė ir neįrodinėjo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Nors vaikas per šį laiką paaugo, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia spręsti apie esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog ieškovo turtinė padėtis po 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo iš esmės pablogėjo ir šiuo metu jis objektyviai neišgali teikti nepilnamečiam vaikui 289 Eur dydžio išlaikymo, bei į nustatytą nepilnamečio vaiko vystymuisi būtinoms sąlygoms užtikrinti reikalingo išlaikymo dydį, teismas sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti nustatytą ieškovo teikiamą išlaikymą vaikui iki 190 Eur dydžio kasmėnesinių išmokų (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis). Dar labiau mažinti ieškovo teikiamo išlaikymo dydžio nėra pagrindo, nes mažesnio dydžio išlaikymas būtų nepakankamas užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Teismo vertinimu, ieškovas, būdamas jaunas, sveikas ir darbingas, neturėdamas sveikatos problemų, yra pajėgus nepilnamečiui sūnui teikti 190 Eur dydžio išlaikymą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad ieškovas, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, turi šiuo metu darbo rinkoje itin paklausią elektriko specialybę, todėl turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą nei šiuo metu turimas, kur jis gauna tik minimalų darbo užmokestį. Be to, vadovaujantis CK nuostatomis bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika, vieno mėnesio išlaikymo vertė vaikui negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 380,00 Eur. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Mažesnio dydžio išlaikymo dydis nustatytinas (priteistinas) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18, 279, 281 straipsniai, 588 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-325/2011).

Dėl reikalavimo priteisti 3085,08 Eur sumą

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino Sutartį, kurioje pareiškėjai laisva valia, realizuodami sutarties laisvės principą, savo nuožiūra, atsižvelgdami į savo interesus, geranoriškai susitarė dėl įsipareigojimų kreditoriui vykdymo bei kitų klausimų. Sutarties 7 punkte pareiškėjai susitarė, kad J. R. mokės kreditą bankui, tačiau prieš banką išlieka abu solidarūs skolininkai.

Teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas visa apimtimi, t. y. įskaitant ir sutarties sąlygas, yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Šios taisyklės išimtis numatyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, galimybę keisti sutarties sąlygas siejant su tuo, kokio pobūdžio teisinius santykius siekiama pakeisti. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje vardijamos esminės aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad įstatyme kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos ir pan.). Kadangi CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis iš teismo sprendimo res judicata taisyklės, ši teisės norma neturėtų būti aiškinama plečiamai ir jos taikymas sutuoktinių turto padalijimo klausimams negalimas, nes šių sutarties sąlygų pakeitimas neatitiktų CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų, be to, turtas yra teisinės apyvartos objektas, todėl, keičiant atitinkamas sutarties sąlygas, galėtų būti pažeisti trečiųjų asmenų teisėti interesai. Teismas pažymi, kad nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnis), todėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, kuriomis sutuoktiniai pasidalijo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, po šios sutarties įsigaliojimo negali būti keičiamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendras sutuoktinių turtas apima tiek turto aktyvą (kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės ir kt.), tiek turto pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Taigi CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto padalijimo, šio turto teisinio režimo ir pabaigos klausimus, galimybės, pasikeitus aplinkybėms, iš naujo perspręsti buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimus nenumato (2006 m. gegužės 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 3085,08 Eur sumą, sumokėtą kreditoriui AB Nordea Bank Lietuvos skyriui, vykdant įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį Nr. BK 10/11/12MN, atmestinas.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę vykdyti solidariąją prievolę kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pagal kreditavimo sutartį

Ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę vykdyti solidariąją prievolę kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pagal kreditavimo sutartį Nr. BK 10/11/12MN.

Teismas pažymi, kad skolininkų santykiams su kreditoriumi reguliuoti skirtas teismo sprendimo rezoliucinės dalies sakinys – sutartiniai įsipareigojimai kreditoriui po santuokos nutraukimo lieka O. R. ir J. R. prievole. Nors tarpusavio sutarimu buvę sutuoktiniai susitarė, kad visas prievoles pagal kreditavimo sutartį kreditoriui vykdys J. R., tačiau tai nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta, ir nepaneigiama kreditoriaus teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 133 Eur žyminį mokestį. Byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas už advokato / advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Atsakovė už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme advokatei sumokėjo 592,90 Eur ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovo. Teismui tenkinus ieškinį iš dalies (47 proc.), bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos atsižvelgiant į CPK 79 straipsnį, 93 straipsnio 2 dalį, taigi ieškinį patenkinus 48 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina 64 Eur (133 Eur x 48 proc.), o atsakovei iš ieškovo 308 Eur (592,90 Eur x 52 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259-260, 263-268, 270, 376, 406, 407, 504 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą ieškovo J. R. (J. R.), a.k. (duomenys neskelbtini) teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir nustatyti nepilnamečiui vaikui D. R. (D. R.), gim. (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo dydį 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės O. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 64 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. R. (J. R.), a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo J. R. (J. R.), a.k. (duomenys neskelbtini) 308 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei O. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.