- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- e2-557-1204/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Atsakovas
- A. A., D. G.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. A., D. G., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. B.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; priteisti iš A. A. dukters E. G. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1271-475/2014 iš atsakovo D. G. priteisto išlaikymo dukrai E. G. dydį ir priteisti iš D. G. po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį E. G. išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; E. G. gyvenamąją vietą nustatyti su A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo.
2. Ieškinyje nurodoma, kad taikant atvejo vadybos procesą A. A. ir D. G., atsakovams buvo teikiama pagalba, t. y. teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Atsakovai buvo motyvuojami keisti savo gyvenimo būdą, sudaryti saugias ir tinkamas sąlygas nepilnametei dukrai augti jų šeimoje, siūlyta naudotis specialistų pagalba. Teikiant socialines paslaugas atsakovams, buvo išaiškintos jų problemos ir jiems kylantys sunkumai, sudarytas paslaugų šeimai teikimo planas, buvo vertinami pasiekiami rezultatai ir galimi tolesni veiksmai. Atsakovai iš dalies naudojosi jiems teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jiems geriau suprasti savo, kaip tėvų, vaidmenį dukters E. G. gyvenime, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti. Atsakovai neturi motyvacijos keisti savo gyvenimo būdo, siūlomą pagalbas priėmė deklaratyviai, todėl teikiamos socialinės paslaugos laukiamų rezultatų nedavė, nes atsakovai nėra motyvuoti kardinaliai keisti savo gyvenimo būdo, nesiekia patys auginti nepilnametės dukters.
3. Iš atsakovės A. A. prašoma nepilnametės dukters E. G. išlaikymui priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Iš atsakovo išlaikymas nepilnametei E. G. priteistas 2014 m. lapkričio 4 d., t. y. prieš dešimt metų. Vaiko poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo priteistas apie 37,65 Eur išlaikymas, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. E. G. paaugo, mokosi, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jos ugdymu, gabumų lavinimu, pomėgiais ir pan., be to, per pastaruosius metus ženkliai pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Akivaizdu, kad priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka išaugusių E. G. poreikių ir yra pakitęs iš esmės, todėl prašo padidinti iš atsakovo priteistą dukrai išlaikymo dydį iki 350 Eur.
4. Atsakovai A. A. ir D. G. po laikinosios globos dukrai E. G. nustatymo iš dalies priėmė specialistų pagalbą, t. y. bendravo su socialiniais darbuotojais, tačiau yra nusišalinę nuo vaiko ugdymo ir priežiūros, nesiekia patys savarankiškai auginti nepilnametės dukters, priešingai atsisako ją auginti ir rūpintos jos priežiūrą, suvokdami galimas teisines pasekmes. Šios aplinkybės atitinka tris iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimų pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaiku.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Erika Balvočienė nurodė, kad atsakovės šeimoje nėra vykdomi pagalbos planuose numatyti uždaviniai, pozityvios tėvystės kursų atsakovė nelankė, atsakovei nekartą nustatytas neblaivumas. Dukra E. nurodė, kad namuose kyla konfliktai, neleidžiama naudotis telefonu, susitikti su draugėmis, namuose jaučiasi nesaugi, bijo patėvio. Atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyta, kad tarp vaiko, jos mamos ir patėvio vyrauja konfliktiški santykiai, priešprieša, patėvis vaiko atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, kaip bauginimo priemonė naudojamas elektrošokas. Apsilankius atsakovės namuose, trūko tvarkos, švaros, vaiko kambaryje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, jos įrengimo priežasčių mama negalėjo paaiškinti. Motina pripažino, kad dukros atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Atsakovė nurodo, kad su dukra bendrauja, bet išlaikymo neteikia, vaiko pažangumu nesidomi, pripažino, kad santykiai su patėviu konfliktiški, nėra suinteresuotas, kad mergaitė grįžtų į šeimą, trečiasis asmuo A. B. įsitikinusi, kad dukra vartoja alkoholį. Nors atsakovė teigia, kad nori susigrąžinti dukrą, realių pastangų nededa. Atsakovas D. G. nurodė, kad neturi galimybių savarankiškai auginti dukters E., išsakė baimes dėl nenuspėjamo dukters elgesio, tėvas nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo pareigų. Atsakovai tik iš dalies naudojosi teikiamomis paslaugomis, tačiau neturi motyvacijos keisti savo gyvenimo būdo. Mergaitė grįžti į šeimą nenori, bijo patėvio, nori likti gyventi su močiute. Patėvis nededa pastangų atrasti ryšį su atsakovės dukra ir jį gerinti. Iš atsakovo priteistas išlaikymas 37,65 Eur, kaip nurodo pats, šiuo metu savanoriškai teikia 100 Eur išlaikymą dukrai. Įstatyminiai atstovai nenori ir negeba užtikrinti dukrai saugių gyvenimo sąlygų, vengia rūpintis vaiku, nesuvokia tėvų valdžios turinio, ir nėra duomenų, kad ateityje situacija gali pasikeisti. Tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, prašomas priteisti išlaikymo dydis gali būti mažinimas tik minimaliai.
Atsiliepimas
6. Atsakovė A. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, dukra E. yra paauglė. Neklauso atsakovės, bėga iš namų. Namuose nesitvarko savo daiktų, atsikalbinėja, dėl šių priežasčių taikomos atitinkamos „bausmės“: telefono paėmimas, neišleidimas eiti į parką susitikti su draugėmis. Dėl šios priežasties E. iškvietė policiją, atsakovės sutuoktinis E. A. buvo blaivus, o ji pati buvo išgėrusi vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, todėl pirmą kartą įpūtė 0,44 promiles. Alkoholio atsakovė nevartojo, todėl antrą kartą buvo nustatytos 0,00 promilės. A. B. niekada nėra mačiusi, kad atsakovė vartotų alkoholį, ji tik galvoja ir teigia, jog vartoja alkoholį. E. su patėviu nuolat konfliktuoja, nes jis skiria bausmės, E. neklauso mamos, visiškai nereaguoja į pastabas, nepasiduoda auklėjimui, jaučiasi neigiamas jos draugių poveikis jai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai į tai nereaguoja. Auklėjant dukrą atsakovė elgiasi taip, kaip patarė psichologas. Šiuo klausimu Vaiko teisių skyriaus darbuotojų ir jos nuomone skiriasi. Myli savo dukrą, supranta, kad dukra yra paauglė ir maištaujanti, bet jos neskriaudžia, nesmurtauja prieš ją, namuose jai yra saugu. Atsakovė nori pati ją auginti ir užtikrinti jos saugumą, priežiūrą ir rūpestį.
7. Atsakovė A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad 1,5 metų dukra gyvena pas močiutę. Su dukra bendrauja telefonu, du kartus į savaitę, susitinka kai dukra yra grįžusi iš mokslų (duomenys neskelbtini), kai pradėjo dirbti susitinka rečiau. Dirba senelių globos namuose (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. liepos mėnesio, dirba pusę etato, gauna 550 Eur neatskaičius mokesčių, kai dukra paprašo pinigų perveda, ir 60 Eur ir 40 Eur yra pervedusi. Sveikina dukrą švenčių proga, auskarus, kvepalus, batus pirko. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini), lanko pamokas, domėjosi mokslais, mokykloje nurodė, kad dukrai trūksta švaros, mėgsta vadovauti. Pati dukra nenori grįžti į namus, jos prievarta nepriversi grįžti, nesutinka, kad neterminuotai būtų apribota motinos valdžia dukters atžvilgiu. Dukra nesutaria su patėviu, jis nenori, kad dukra grįžtų. Dukra yra sakiusi, kad norėtų gyventi su motina, jei nebūtų patėvio. Sutiktų su 70 Eur išlaikymo dydžiu, papildomai darbo neieškojo, gal galėtų 100 Eur mokėti. Yra 50 metų amžiaus, darbinga, pati išgyventų už 70 Eur. Dukra linkusi fantazuoti, elektrošoko neturi. Dėl pačios dukters saugumo neleisdavo išeiti vakarais, atimdavo telefoną, ribodavo internetą, su patėviu auklėja kartu, todėl dukra konfliktuoja. Priklausomybės alkoholiui atsakovei nenustatė.
8. Atsakovas D. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad į savaitę kartą su dukra susitinka, telefonu nebendrauja, pats nuvažiuoja pas močiutę, remia maistu. Gyvena vieno kambario bute, dėl gyvenamojo ploto stokos neturi galimybės auginti dukros. Dirba (duomenys neskelbtini), gauna 820 Eur dydžio atlyginimą į rankas. Priteistas 37,65 Eur dydžio išlaikymas, dukroms paliko savo dalį buto (duomenys neskelbtini) gatvėje. Galėtų mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą, turi įsipareigojimų bankui, jo sutuoktinė dirba, gauna minimumą. Su reikalavimu neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukters atžvilgiu sutinka. Dabar yra nupirkęs didesnį gyvenamąjį plotą, bet jį reikia įrengti, trūksta kokio 1000 Eur. Artimo ryšio su dukra neturi, susitinka, pakalba ir tiek. Jau metus geranoriškai moka didesnį išlaikymą dukrai, perveda močiutei, moka nuo 60 iki 100 Eur.
9. Atsakovės A. A. atstovas advokatas Anatolij Šichovcov teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovų dukra E. yra paauglė, neklauso mamos, bėga iš namų, nesitvarko, atsikalbinėja, todėl buvo skiriamos auklėjimo priemonės – telefono paėmimas, interneto ribojimas, neišleidimas vakare iš namų. Atsakovė auklėjo dukrą taip kaip jai patarė psichologas, paskutiniu metu atsakovė alkoholio nevartoja, nori, kad dukra grįžtų į namus. Dukra linkusi fantazuoti, nėra nustatyta ar elektrošokas išviso buvo ir ar buvo naudojamas. Ieškinį prašo atmesti, jei ieškinys bus tenkinamas, prašo iš atsakovės priteisti po 100 Eur išlaikymo dukrai.
10. Trečiasis asmuo A. B. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžio metu nurodė, kad su anūke jau du metus gyvena drauge. Santykiai gerai, moksi (duomenys neskelbtini), mokslai sekasi gerai, yra patenkinta. Pasiskambina su motina, bet pas ją į namus nevažiuoja, dėl patėvio nevažiuoja, jei nebūtų patėvio, norėtų gyventi su motina. Motina pirko dukrai dovanas, teikė maistą. Atsakovas moka išlaikymą ir daugiau moka, ir daržovėmis prisideda. Reikia visko anūkei ir rūbų, ir higienos priemonių. Motina tik pasiskambina, pastangų susigrąžinti dukrą nededa. Nesidomi dukra, neklausia ar ko trūksta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
11. Ieškovo atstovės, atsakovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais duomenimis, Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovai A. A. ir D. G. yra nepilnametės dukros E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. E. G. mokosi (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 1271-457/2014 nutraukta A. G. (po santuokos sudarymo A.) ir D. G. santuoka. Nepilnametės dukters E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Iš atsakovo D. G. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai E. G. po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
12. Atsakovų A. A. ir D. G. šeima Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius) tapo žinoma nuo 2018 m. kovo 13 d., gavus pranešimą Nr. G-1921, apie tai, jog A. A. su sutuoktiniu vartoja alkoholinius gėrimus ir neužtikrina tinkamos vaikų priežiūros. Alkoholio kiekio tikrintuvu A. A. nustatytas 1,97 promilių girtumas. 2018 m. spalio 24 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė A. A. įsipareigojo: išklausyti pozityvios tėvystės kursus, lankyti psichologo konsultacijas, užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų priežiūrą, ugdymą. 2019 m. gruodžio 11 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad A. A. iš dalies vykdo susitartus įsipareigojimus. Šeimoje išlikusi alkoholio vartojimo rizika. 2020 m. lapkričio 17 d. vykusio atveju vadybos posėdžio metu konstatuota, kad A. A. iš dalies vykdo susitartus įsipareigojimus. Šeimoje išlikusi alkoholio vartojimo rizika, stokojama socialinių įgūdžių auklėjant vaikus. 2021 m. gegužės 5 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad A. A. nevykdo pagalbos plane susitartų įsipareigojimų: neužtikrina sistemingo vaikų ugdymo, gyvenamoje aplinkoje trūksta tvarkos, neugdomas vaiko savarankiškumas. 2022 m. sausio 28 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad A. A. iš dalies vykdo susitartus įsipareigojimus. Atsakovė nelankė pozityvios tėvystės kursų, dėl namuose vis dar besitęsiančio remonto vyrauja chaosas. Paslaugų teikimo laikotarpiu negauta pranešimų dėl šeimoje pažeidžiama vaiko teisių. 2022 m. vasario 13 d. Skyriuje buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio PK) pranešimas Nr. 6-GD-2223, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), girtų asmenų draugijoje, rasta nepilnametės E. G.. Nepilnametė perduota patėviui E. A., nes pastarosios mama A. A. rasta neblaivi, alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 0,35 promilių girtumas. 2023 m. kovo 10 d. Skyriuje gautas Joniškio PK pranešimas Nr. 6GD-4130, apie tai, kad 2023 m. kovo 9 d. pareigūnams atvykus pagal pranešimą atsakovė A. A. namuose girta, alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 0,44 promilių girtumas. Nepilnametė E. G. nurodė, kad namuose kilo konfliktas, nes mama ir patėvis neleidžia susitikti su draugėmis, draudžia naudoti telefonu, kompiuteriu. Namuose jaučiasi nesaugi, bijo patėvio. Nepilnametė perduota tėvo D. G. priežiūrai.
13. 2023 m. kovo 14 d. atlikus E. G. situacijose vertinimą Nr. 6VSV-1042 nustatyta, kad tarp nepilnametės, jos mamos A. A. bei patėvio E. A. vyrauja konfliktiški santykiai, priešprieša. E. G. teigimu, patėvis jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą. Mama jos atžvilgiu, kaip drausminimo priemonę, yra naudojusi elektrošoką. Specialistams lankantis atsakovės šeimoje, namuose trūko tvarkos, švaros, nešvari vaikų patalinė. Vertinimo metu nustatyta, kad dukters E. G. kambaryje įrengta vaizdo stebėjimo kamerą. Atsakovė negebėjo paaiškinti kodėl dukters E. kambarys yra stebimas. A. A. pripažino, kad yra naudojusi fizinį smurtą dukters E. atžvilgiu. Atlikto vertinimo metu nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei nuspręsta taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę. Laikiną priežiūrą vykdantis asmuo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Nr. 6LPA-37.
14. 2023 m. kovo 13 d. Skyriuje gautas Joniškio PK pranešimas Nr. 6GD-4331, apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09146-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, dėl grasinimų E. G.. Po sprendimo E. G. taikyti laikinosios priežiūros priemonę, atsakovams buvo inicijuota mobiliosios komandos pagalba, tačiau atsakovas D. G. siūlomos specialistų pagalbos atsisakė Nr. 6TSD-635.
15. 2023 m. balandžio 12 d. gautos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialisčių rekomendacijos dėl tolesnio darbo organizavimo su A. A. šeima. Rekomendacijose konstatuota, kad A. A. nors ir bendravo su specialistais, tačiau pagalbos teikimo procesu nesidomėjo. Specialistai identifikavo rizikos veiksnius: tėvystės įgūdžių trūkumas, šeimos narių tarpusavio santykių problemos, pasikartojantys alkoholio vartojimo atvejai, nedarbas, galimas smurtas. Rekomenduota: S. A. priimti socialinio darbuotojo bei atvejo vadybininko pagalbą; priklausomybių ligų konsultanto konsultacijas; tėvystės įgūdžių ugdymą, individualiai bendraujant su specialistu; A. A. užtikrinti saugias, tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, nenaudojant smurto auklėjant ir prižiūrint vaikus, nevartoti alkoholio; bendrauti su vaikų ugdymo įstaigos specialistais.
16. 2023 m. gegužės 9 d. atsakovo D. G. paaiškinime nurodoma, jog neturi galimybių auginti nepilnametės dukters E. G.. 2023 m. gegužės 11 d. E. G. laikinoji priežiūrą nutraukta, atsakovui D. G. atsisakius auginti dukrą, o atsakovei A. A. paskirta kardomoji priemonė – nebendrauti ir neieškoti ryšių su dukra E. G., Nr. 6LPN-73. 2023 m. gegužės 11 d. nepilnametė E. G. laikinai apgyvendinta močiutės A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7584- 457/2024 išduotas leidimas paimti nepilnametę E. G. iš jos tėvų D. G. ir A. A.. Joniškio rajono savivaldybės mero V. G. potvarkiu nepilnametei E. G. nustatyta laikinoji globa. Nepilnametės laikinuoju globėja paskirta močiutė A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
17. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09146-23 pripažinus A. A. veiką nepilnametės dukters E. G. atžvilgiu, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje mažareikšme, neskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonių. 2023 m. gruodžio 4 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu A. A. teigė, kad su dukra bendrauja, išlaikymo dukrai neteikia, tarp dukters ir patėvio išlikę įtempti santykiai. Laikinoji globėja A. B. teigia, kad E. bendrauja su mama, tačiau nenori susitikti patėvio. Pasak A. B., jos dukra A. A. vartoja alkoholinius gėrimus. 2024 m. gegužės 31 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu A. A. teigė, kad su dukra bendrauja, tačiau į namus dukra neateina. Dėl susidariusios situacijose linkusi kaltinti dukrą E. G.. Bendraujant su specialistai, atsakovė yra išsakiusi, kad jos sutuoktinis nėra linkęs, jog E. G. grįžtų į šeimą. Atsakovės pastangos susigrąžinti dukra yra minimalios. 2024 m. rugsėjo 9 d. d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu A. A. teigė, kad su dukra bendrauja, tačiau išlaikymo dukrai neteikia, nesidomi dukters ugdymu, pasiekimais, vieną kartą pasidomėjo dukters sveikata. Atsakovė teigia, kad nori auginti dukrą, bei pripažįsta, kad dukters ir patėvio tarpusavio santykiai įtempti. Globėjos A. B. teigimu, atsakovė minimaliai domisi dukters savijauta, beveik neprisideda prie išlaikymo. A. B. yra įsitikinusi, kad A. A. vartoja alkoholinius gėrimus. Posėdžio metu konstatuota, kad E. G. ir patėvio tarpusavio santykiai priešiški, E. A. nesuinteresuotas jog E. grįžtų į šeimą. Atsakovė formaliai deklaruoja, kad nori susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau pati nesiima jokių aktyvių veiksmų šiam teiginiui įgyvendinti. 2024 m. rugsėjo 23 d. skyriaus specialistai bendravo su nepilnamete E. G.. Pokalbio metu E. išsakė, kad nenori grįžti į mamos šeimą, nes jos ir patėvio tarpusavio santykiai nepasikeitę. E. bijo patėvio. E. G. išsako norą gyventi su močiute A. B.. 2024 m. spalio 9 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad situacija šeimoje nepakito, atsakovės veiksmai minimalūs, t. y. apsiribota minimaliu bendravimu su dukra.
18. 2024 m. kovo 14 d. inicijuotas atveju vadybos proceso ir socialinių paslaugų teikimas bei mobiliosios komandos specialistų pagalba atsakovui D. G., gyv. (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 17 d. atsakovas atsisakė mobiliosios komandos specialistų pagalbos. 2023 m. balandžio 12 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu D. G. nurodė, kad neturi galimybės savarankiškai auginti dukters bei išsakė baimes dėl dukters nenuspėjamo elgesio. Posėdžio metu susitartos pagalbos priemones: D. G. įsipareigojo pateikti prašymą Joniškio rajono savivaldybės Infrastruktūros skyriui dėl socialinio būsto suteikimo; bendrauti ir bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais; dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose; teikti išlaikymą dukrai E. G.; domėtis dukters ugdymo pasiekimais ir kylančiomis problemomis; domėtis ir užtikrinti dukters sveikatos priežiūrą. 2023 m. gegužės 11 d. organizuotas atvejo vadybos posėdis. Atsakovas į posėdį neatvyko, nors apie jį buvo informuotas. Priimtas sprendimas inicijuoti laikinosios rūpybos nustatymą E. G., nes atsakovas D. G. atsisako auginti ir rūpintis dukra. 2023 m. liepos 24 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad atsakovas D. G. nevykdo pagalbos plane numatytų ir susitartų priemonių, nesiekia savarankiškai auginti dukters. Tokį savo sprendimą grindžia, kad neturi tinkamų gyvenimo sąlygų ir jog silpnas jo, bei dukters emocinis ryšys. 2023 m. gruodžio 4 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad atsakovo D. G. nuostatos dėl dukters E. G. nepakito, jis nusišalina nuo tėvo pareigų vykdymo dukters atžvilgiu, pagalbos plane susitartų įsipareigojimų nevykdo. 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. gegužės 31 d. vykusiose atvejo vadybos posėdžiuose konstatuota, kad atsakovo D. G. nuostatos dėl dukters E. G. nepakito, jis nusišalina nuo tėvo pareigų vykdymo dukters atžvilgiu, pagalbos plane susitartų įsipareigojimų nevykdo. 2024 m. rugsėjo 9 d. Skyriuje gauta Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro informacija, kurioje nurodytas, jog D. G. bendrauja su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, tačiau nevykdo pagalbos plane susitartų įsipareigojimų.
Dėl vaiko nuomonės
19. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-511-378/2016).
20. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę būti išklausytam šeimos bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia šios teisės reikšmę, taikydamas ir aiškindamas Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Vaiko teisių konvencijos tekstas griežtai nenustato būtinos išklausymo formos (gali būti tiesiogiai ar per atstovą) (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje M. ir M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 10161/13).
21. Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.
22. Nepilnametės E. G. nuomonė yra užfiksuota 2024 m. rugsėjo 23 d. vaiko nuomonės akte Nr. 6VAIK-260. Teismas vertina ir E. G. amžių, 2025 m. birželio 26 d. ji taps pilnamete. E. išsakė, kad nenori grįžti į mamos šeimą, nes jos ir patėvio tarpusavio santykiai nepasikeitę. E. bijo patėvio. E. G. išsako norą gyventi su močiute A. B..
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
24. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvai (tėvas ar motina): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė vengia atlikti pareigą tinkamai auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką E. G.. Atsakovė visiškai nesirūpina savo vaiku E. G., kuris nuo 2023 m. birželio 2 d. gyvena pas laikinąjį rūpintoją – močiutę A. B.. Nustačius nepilnamečiam vaikui laikinąją rūpybą atsakovė nedėjo pakankamai pastangų, kad atkurtų ryšį su vaiku ir susigrąžintų vaiką į šeimą. Atsakovė prioritetą teikia sutuoktiniui E. A., o ne dukrai. Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturi jokių problemų dėl anūkės elgesio, gerai sutaria, kas iš esmės paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, kad dukra dėl paauglystės maištauja, nesitvarko savo daiktų, atsikalbinėja. Atsakovė pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus vykdė minimaliai ir esminių pokyčių nepasiekta, pagalba priimta tik iš dalies. Atsakovė neteikia vaikui išlaikymo, nesidomi jo sveikata, auklėjimu, ugdymu, yra nusišalinusi nuo jo auginimo. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. A. jos vaiko E. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas vengia atlikti pareigą tinkamai auginti, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką E. G.. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo jo dukters atžvilgiu, nurodydamas, kad neturi galimybės dukrai užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų. Atsakovas pripažino, kad artimo ryšio su dukra neturi, iš dalies teikia išlaikymą dukrai. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. G. jo vaiko E. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
27. Teismui neterminuotai apribojus atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko E. G. atžvilgiu, atsakovams paliekama teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalyje teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui, CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
29. Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnamečio vaiko E. G. laikinosios rūpybos vieta yra nustatyta laikinojo rūpintojo gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esamą medžiagą matyti, kad laikinasis rūpintojas, t. y. trečiasis asmuo A. B., tinkamai atlieka ir įgyvendina rūpintojo funkcijas, todėl nustatytina nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamoji vieta laikinojo rūpintojo gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
30. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsniai). Pagal šeimos įstatymų nuostatas, motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Remiantis CK 3.192 straipsniu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, ir jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (CK 3.201 straipsnis).
31. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 708 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 777 Eur atskaičius mokesčius. Vertintina, kad minimali orientacinė suma, kurią kiekvienas iš tėvų turi skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, papildomai įvertinama, kad valstybė skiria 96,25 Eur dydžio išmoką vaikui, nuo 2025 m. sausio 1 d. bus/yra skiriama 122,50 Eur.
32. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė gera valia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui E. G. neteikia. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės vaiko E. G. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Atsakovė sutinka su 100 Eur išlaikymo dydžiu. Teismas mano, kad 200 Eur išlaikymo dydis atitiktų minimalius vaiko poreikius bei atsakovės turtinę padėtį. Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, atsakovės gaunamo darbo užmokesčio suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos: 2024 m. rugpjūčio mėn. – 718,86 Eur, rugsėjo mėn. – 666 Eur, spalio mėn. – 666 Eur, lapkričio mėn. – 777 Eur. Be to, atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. kovo mėn. iki birželio mėn. gavo mokymosi stipendiją, kuri yra apie 400 Eur. Atsakovė dirba senelių globos namuose (duomenys neskelbtini), pusę etato, teismo posėdžio metu pripažino, kad nededa pastangų papildomam darbui susirasti. Dėl šių aplinkybių teismo nuomone, iš atsakovės priteistinas 200 Eur išlaikymas vaikui E. G. (CK 3.198, 3.200 straipsniai).
33. Ieškovas pateikė reikalavimą padidinti iš atsakovo vaikui E. G. priteistą išlaikymą nuo 37,65 Eur iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas teismo nutartimi priteisto dydžio išlaikymą vaikui E. G. teikia, paskutinius metus geranoriškai padidino išlaikymo dydį iki 100 Eur, teismo posėdžio metu sutiko su 200 Eur išlaikymo dydžiu. Teismas pripažįsta, kad vaiko poreikiai, lyginant su 2014 metais, kai vaikui buvo priteistas išlaikymas, išaugo. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiam vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt., ir išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma. Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, atsakovo gaunamo darbo užmokesčio suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos: 2024 m. rugpjūčio mėn. – 1123,49 Eur, rugsėjo mėn. – 1173,84 Eur, spalio mėn. – 1142,42 Eur. Kaip nurodė atsakovas, turi įsipareigojimų bankui. Dėl to, teismas mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. G. padidintą išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos būtų pagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio18 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-09723 atsakovei A. A. suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.
35. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 81 Eur žyminis mokestis, (63,44 Eur : 2) 31,72 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
36. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
37. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis). Todėl teismo iniciatyva pradėtinas globos nustatymo dėl nepilnamečio vaiko E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270–271 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamąją vietą su A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo.
Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento – 2024 m. spalio 28 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1271-475/2014 iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dukrai E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo ieškinio padavimo momento – 2024 m. spalio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja ir turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti atsakovams A. A. ir D. G., kad jiems išlieka teisė matytis su vaiku E. G., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 0 ct) žyminio mokesčio, ir 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Urbo bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti procesą dėl nepilnamečio vaiko E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus esančius Joniškyje.